Dažnai partneriai apie antrosios pusės neištikimybę sužino netikėtai atradę bei perskaitę privačius susirašinėjimus. Psichologas A. Kaluginas teigia, kad tokia išdavystės forma yra populiariausia ir patogiausia komunikacijos forma tarp žmonių, o neišimtis ir tarp meilužių:
„Yra daugybė susirašinėjimo galimybių: įprastos žinutės, „Messenger“, „Instagram“ ir taip toliau. Dažniausiai šiais kanalais žmonės ir komunikuoja.“
Nors sužinoti apie partnerio neištikimybė nėra malonu, tačiau dar didesnę bjaurastį kelia tam tikrų moralinių principų pažeidimas, kuomet nepaisydami antrosios pusės privatumo, norėdami įsitikinti savo abejonėmis skaitome jų žinutes.
„Čia iš tiesų yra gana sunkus moralinis klausimas. Visuomet žmogus, kuris tikrina kito telefoną, balansuoja ant šios ribos. Iš vienos pusės, kaip ir nėra gražu lįsti į antrosios pusės privačius susirašinėjimus, tačiau iš kitos pusės, jeigu yra abejonės, smalsumas.
Šias emocijas yra sudėtinga suvaldyti, nes iš vienos pusės demoniukas kužda pasižiūrėti, nieko blogo neatsitiks, o iš kitos pusės – sąžinė griaužia. Dažniausiai nugali tas demoniukas, kuris, perkeltine prasme, kužda stipriau. Šis stiprumas priklauso nuo abejonių, nepasitikėjimo ar netgi nugirstų apkalbų, keisto antrosios pusės elgesio.
Tokie veiksmai sustiprina moralės ir sąžinės ribas, o tuomet nebesusivaldoma ir lendama į susirašinėjimus. Taip prasideda didžioji psichologinė medžioklė“, – aiškina Andrius Kaluginas.
Psichologas savo praktikoje taip pat pastebi, kad yra du būdai kaip partneriai išsiaiškina neištikimybės atvejus šeimoje. Pirmuoju būdu yra atrandamas susirašinėjimas, kuris yra romantinio arba seksualinio pobūdžio su kitu žmogumi, o antruoju – neištikimybės atvejis pastebimas susirašinėjimuose su draugais, kuomet netiesiogiai pasigiriama nuotykiais:
„Tiesioginio susirašinėjimo metu aptikti galima dviprasmybę, kuomet antroji pusė pasirodo „švari“. Tokiu atveju gali būti ir taip, kad visos žinutės yra uoliai trinamos arba iš tiesų, įvairiausi patarimai nepasitvirtino.“
Virtinė emocijų
Dažniausiai nugalėjus smalsumui ir ėmus tikrinti partnerio telefoną susiduriama ir su visa emocijų puokšte, kuomet atrastas susirašinėjimas tik patvirtina kilusias abejones dėl partnerio ištikimybės.
„Ištinka visa emocijų puokštė, pradedant nuo patirto šoko, apstulbimo, nematymo ir nenorėjimo tikėti tuo, ką teko sužinoti. Tačiau viskas labai priklauso nuo pačios asmenybės. Mano praktika rodo, kad dažniausiai žmonės jaučia nusivylimą, neviltį, liūdesį. Galiausiai jie nenori tikėti savo akimis, viską neigia.
Kitiems būna ir atvirkščiai, viskas tik palengvėja, nes pasiteisina ilgą laiką kankinę įtarimai. Žmogus tuomet atsipučia, supranta, kad galiausiai buvo teisus įtardamas savo antrą pusę ir jam nuo to palengvėja“, – teigia A. Kaluginas.
Psichoterapeutas, vis dėlto, sutinka, kad dažniausiai ištikusi emocija tokiose situacijose būna šokas, kuri yra kraštutinė. Patyrus šoką, reikėtų leisti sau suvokti, kas įvyko, nurimti, grįžti į savo pradinę būseną, susitvarkyti su minčių sumaištimi ir emocijų bangomis.
„Kitas kraštutinumas yra palengvėjimas. Tuomet taip pat pravartu pakvėpuoti, nurimti ir leisti susitvarkyti su mintimis, kad ir kokios emocijos buvo patirtos“, – priduria jis.
Anot pašnekovo, šoko būsena sprendimų priėmimui yra be galo bloga patarėja bet kokiu klausimu. Išdavystės atveju emocijos yra svarbios, tačiau už jas svarbesni yra veiksmai. Patartina, kad šie būtų kuo ramesni, sąmoningesni ir kuo protingesni nei karštos emocijos:
„Šokas gali tik dar labiau pabloginti situaciją. Dažnai situacija ir taip būna dramatiška, tad „ant karštųjų“ aiškintis nėra patariama, nes viskas gali griūti negrįžtamai. Turiu ir gyvenimišką pavyzdį iš savo praktikos.
Perskaičiusi vyro žinutes, klientė buvo taip pakirsta šoko būsenos, kad sprendimus priimti pradėjo esant karštoms emocijos. Ji suplėšė sutuoktinio rūbus, sudėjo viską į lagaminus ir pastatė už durų. Grįžęs į namus vyras nebegalėjo į juos įeiti, o žmona neleido jam net pasiaiškinti.
Kuomet ji norėjo išsiaiškinti, pasikalbėti, viskas buvo jau per vėlu. Jeigu ji būtų nusiraminusi, leidusi jam kalbėti, situaciją būtų pavykę išspręsti racionaliu elgesiu. Vėliau paaiškėjo, kodėl klientė gailėjosi tokio poelgio. Ogi todėl, kad susirašinėjimas tarp jos vyro vyko su mokyklos laikų meile, kuri yra ištekėjusi, turi vaikų ir nieko rimto tarp jų neįvyko.“
Kaip reikėtų elgtis?
Pasiteiravus, ar įmanoma tokias situacijas, kuomet išdavystė yra aptinkama žinutėse, išspręsti gražiuoju būdų ir santykių nenutraukti, psichologas tikina, kad dažniausiai poros geba su tokiais kilusiais nesklandumais šeimoje susitvarkyti:
„Žmonės išsikalba, atsiprašo. Tačiau praktikoje yra ir tokių atvejų, kuomet žmonėms yra labai sunku atleisti, kalbėti. Tokiais atvejais santykių vingiai rutuliojasi pagal tai, kaip elgėsi partneris, kuomet buvo išsiaiškinta antrosios pusės neištikimybė.
Būna taip, kad asmuo neneigia fakto, prisipažįsta ir tarsi išsilaisvina pasakydami, kad myli kitą žmogų, nori skirtis. Tokie atvejai būna logiška santykių pabaiga, tačiau būna ir kitaip, kuomet kaltinamas žmogus ima tyčiotis, pykti, juoktis, kaltinti nepasitikėjimu.“
Tam, kad santykiai netaptų klampia duobe, prieš skubant tikrinti antrosios pusės telefoną, A. Kaluginas rekomenduoja žmonės pagalvoti ar šie yra pasiruošę blogiausiam scenarijui ir ar nuoširdžiai nori sužinoti, kas gali būti.
„Reikia įsitikinti ar tas žinojimas nesugriaus jų pačių gyvenimo“, – priduria pašnekovas.
Prieš pradedant imtis kraštutinumų taip pat vertėtų savo abejonėmis pasidalinti ir su antrąja puse iškėlus paprastą klausimą: „Ar tarp mūsų viskas yra gerai?“, „Ar viskas gerai mūsų santykiuose?“
„Tokiu atveju suteikiate savo partneriui šansą priimti sprendimą ir aiškintis, kas vyksta. Jeigu partnerio elgesys sukelia dar didesnį įtarumą, kuomet pasireiškia stiprus, perdėtas neigimas, tuomet galbūt tik reikėtų svarstyti apie galimybę tikrinti telefoną.
Be to, visuomet galima išdėsčius savo abejones, antrosios pusės paprašyti parodyti savo telefoną, susirašinėjimus. Jeigu žmogus jūsų paklaus, kodėl turėtų, tuomet reikėtų ir vėl pasakyti, kad jums yra neramu dėl vienos ar kitos priežasties ir norite įsitikinti bei nurimti“, – pataria psichologas.
