Daugeliui šokiai ant stulpo asocijuojasi su vilionėmis ir erotika, tačiau Eglina tokius įsivaizdavimus laužo – ji yra polesporto studijos bendraįkūrėja ir į šią šaką žiūri ne į kaip šou, o rimtą sporto šaką, į kurios varžybas keliauja ir pati, ir rengia kitus.
Sužavėjo galimybės
Pačios E. Mažeikienės gyvenime pole šokiai atsirado jau seniai, dar 2012 metais. Tada ji sako ieškojusi įdomesnės fizinės veiklos, kadangi po patirtos traumos negalėjo nerti į sunkų sportą, o, pavyzdžiui, joga jos visai netraukė. Naršydama internete ji visai netikėtai užtiko Jenyne Butterfly šokio ant stulpo vaizdo įrašą.
„Mane labai sužavėjo visas judėjimas, kad su tiek mažai inventoriaus galima padaryti tiek dalykų“, – su šypsena prisimena pašnekovė.
Atvykus gyventi į Kauną ir atsivėrus platesnėms galimybėms, Eglina ėmėsi dairytis vietos, kur galėtų pradėti užsiimti treniruotėmis, tačiau pirmoji viltis tebuvo Vilnius, į kurį ji buvo pasiruošusi važinėti.
„Tuo metu, kai pradėjau dairytis tokios vietos, net nežinojau, kaip ieškoti, tuo metu buvo toks laikmetis, kad visose interneto platybėse ieškant nelabai kažko ir rasi, nes tiesiog nebuvo. Pavyko rasti, kad kažkur Vilniuje pradėjo vesti treniruotes, buvau susiruošusi ten važinėti, bet paskui radau ir Kaune“, – apie pradžią pasakojo ji.
Pradžia buvo galbūt ne tokia sėkminga, kokios ji tikėjosi – kaip pati sako, viskas buvo labai padrika, pats „pole dance“ supratimas ir sąvoka Lietuvoje dar tik formavosi, o naujų ir įdomių šokio elementų teko ieškotis internete.
Moterį patys pole šokiai sužavėjo tuo, jog patalpoje stovint vien stulpui galima atlikti tai, kas kai kuriems rodosi neįsivaizduojama, o sportas ant stulpo išties įspūdingai:
„Man labai patinka tas, kad nesvarbu, kokio tu esi pasirengimo, tu gali padaryti neįmanomus dalykus, tarkim, galbūt esi niekada nesportavęs arba jautiesi turintis labai silpnas rankas ar apskritai kūną ir kelių mėnesių ar pusmečio eigoj gali išmokti sudėtingų elementų, kurie paprastam žmogui gali atrodyti kažkas antžemiško. Tas žavi, kad tu gali sulaužyti stereotipą, standartą, gali perlipti savo ribas. Skausmo barjerai, jėgos perlipimai sukelia pasitenkinimą, kad va, aš įveikiau.“
Dabar moko kitus
Pole šokiai turi atskiras kryptis – daugeliui geriausiai žinomi egzotiniai „pole dance“, kuriuose pabrėžiamas moteriškumas ir plastika, tačiau Eglina pasirinko kitą, pole sporto kryptį.
„Po pole sporto vardu aukštakulniai negalimi, negalimos jokios bangelės, tam tikri atsistojimai, kurie gali suteikti minčių, kad tu kažką galbūt nori vilioti ar suteikti nesportinę emociją. Pole sporto kryptis yra gimnastikos pobūdžio, yra reglamentai, griežtos taisyklės ir visai kitas vaizdas, lyginant su egzotika“, – skirtumus paaiškino E. Mažeikienė.
Taisyklės čia išties griežtos: atsižvelgiama į kiekvieną judesį, reikalinga tinkama apranga, kuri neatidengtų per daug kūno ir nesuvulgarintų pasirodymo, jam pasirinkti galima tik instrumentinę muziką. Čia svarbiausia išlaikyti profesionalumą ir vertinamas ne grakštumas, o elementų atlikimo tikslumas.
Aistra „pole dance“ atvėrė naujus kelius Eglinos gyvenime – jau penkerius metus gyvuoja jos su vyru ir seserimi įkurta pole sporto studija, kuri gimė neatsitiktinai:
„Anksčiau kitoj studijoj sportuodavau, buvo laikas, kai ten vesdavau treniruotes, mano vyras yra trikeris (triukų atlikėjas – aut. past.), sesuo šokėja nuo mažų dienų, praeitoj studijoj kažkuriuo momentu pradėjo nesutapti požiūris į šią veiklą ir mane sesuo su vyru paskatino eiti atskiru, savarankišku keliu, atidaryti studiją.
Sukaupėm visas jėgas, finansus atidaryti studijai ir išsigryninom savo veiklas. Studiją pavertėm į sportą orientuota erdve, todėl iš treniruočių eliminavom visus aukštakulnius, kryptis, kurios galėtų sudaryti stulpui netinkamą įvaizdį.“
Į studiją sportuoti ant stulpo atkeliauja ne tik suaugusieji, bet ir patys mažiausieji. Moteris pastebi, kad vaikams šis sportas tarsi žaidimas – jie sukasi, kabo žemyn galva, lipa aukštyn, o tai jiems asocijuojasi su linksmai praleistu laiku.
Vestuvinė nuotrauka – ant stulpo
Neįmanoma nepastebėti, jog E. Mažeikienės gyvenime šis sportas užima išties didelę vietą, ji šiai veiklai atiduoda visą save. Be to, būtent ši veikla į gyvenimą atnešė ne tik naują sporto šaką, bet ir meilę.
„Mūsų su vyru pirma pažintis buvo prie stulpo ir jis buvo suinteresuotas išmokti elementų, triukų, nes jis, kaip trikeris, ant žemės atliekantis triukus ir netradicinio judėjimo žinovas susigundė šiuo sportu pamatęs kito vyro daromus triukus ant stulpo ir panoro išmokti“, – su šypsena prisimena Eglina.
Daugeliui nuoširdžią šypseną sukelia Eglinos ir jos vyro vestuvinė nuotrauka, kuri išties pakelia nuotaiką, o moteris juokiasi, kad, laimei, nereikėjo įkalbinėti vyro – jis nė minutės nesudvejojo tokiu pasiūlymu:
„Kadangi stulpas labai giliai pas mane visur įsišaknijęs, netgi vestuvių dieną mes neatsisakėme fotosesijos metu panaudoti ir stulpo, nešėmės į rugių laukus ir fotografavomės.“
Nestebina ir tai, jog daugelį metų praktikos šiame sporte turinti moteris nusprendė neatsisakyti veiklos ir būdama nėščia. Nors aplinkiniai klausinėjo, ar ji nebijanti susižeisti ar pakenkti vaisiui, Eglina visą nėštumą su vaiku pilvelyje demonstravo sugebėjimus.
„Daug elementų atsisakiau, kur jaučiau, kad yra tikimybė, kad galiu paslysti, nukristi, tuos dalykus atidėdavau, bet tuos elementus, kur jausdavausi stabiliai ir kūne nejausdavau nieko blogo, juos palikau savo sporto rutinoje“, – pasakojo pašnekovė.
Iki pat paskutiniosios nėštumo dienos žmonės galėjo išvysti Egliną studijoje. Tiesa, kurį laiką kartu vykdavo ir vyras, nes vaikutis galėjo pasibelsti bet kuriuo metu:
„Viskas labai švelniai, mažesniais tempais, rečiau, jeigu treniruotes vesdavau, vykdavau su vyru, jis būdavo mano dešinioji ranka arba kartais perimdavo treniruotes, nes vis tiek jau buvo į pabaigą nėštumas, galėjo užklupti bet kada vaikučio atėjimas į pasaulį, reikėjo šiokios tokios priežiūros.“
Susidomėjo ir dukra
Gimus dukrelei, vos po poros mėnesių moteris vėl grįžo į sportą – sako, norėjo tai padaryti jau po mėnesio, tačiau pirma teko užsigydyti gimdymo metu patirtus plyšimus.
Suderinti mylimą sportą ir šeimą E. Mažeikienė sako jau tikrai išmokusi. Aišku, daug kas priklauso nuo dukrelės nuotaikos, tačiau į pagalbą atskuba močiutė arba Eglinos sesuo, o nepasirodant ožiukams dukra linksma laksto po studiją.
„Kai vaikučio nuotaika gera, mes būname kartu, ji stebi, kaip žmonės daro apšilimą, ateina pakalbinti žmonių, o jeigu dar vaikučiams treniruotės, jai išvis labai patinka“, – juokiasi ji.
Dabar Polinai Olimpijai jau beveik pusantrų metų ir ji jau turėjo pirmąjį pole sporto pasirodymą su mama. Tiesa, pažintis su sportu ir stulpu įvyko dar anksčiau ir vos pusės metukų ji jau rodė didelį potencialą.
„Ji gimusi liepos pirmą, tuo pat metu sutampa ir studijos gimtadienis, mes dviese buvom sukūrę trumputį pasirodymą, aš ją atsivedžiau už rankytės, mes dviese pasisukom ant stulpo, atsisėdom, jogos elementų įtraukėm į savo pasirodymą.
Kas įdomiausia, tai ji labai džiaugėsi, kai jai plojo žmonės, nors labai bijojau, kad ji neišsigąstų ir nepradėtų verkti, o ji kaip tik atsisuko į visus, nusišypsojo ir viskas praėjo sklandžiai“, – džiaugiasi E. Mažeikienė.
Moteris neslepia, jog norėtų, kad dukra paūgėjusi taip pat įsitrauktų į pole sportą, tačiau jeigu ir pasirinks kitokias veiklas, visuomet sulauks tėvų palaikymo, nors pašnekovė mano, jog pateikusi sportą kaip žaidimą sudomins dukrą ir įtrauks į šį sportą.
