Pasak Albino Žilinsko, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, pesticidus gamtoje naudojant pagal reikalavimus, t. y. leistinais kiekiais, didelės žalos daržovei ar vaisiui jie nedaro. „Neviršijant mokslo nustatytų normų, įvairių rūšių pesticidai tiesiog atlieka pagrindinę savo funkciją – naikina derliui augti trukdančius kenkėjus.
Populiariausi jų – piktžolės, vabzdžiai ir kai kurie grybai“, – tikina A. Žilinskas. Pasak jo, pesticidai dažniausiai būna skysčio ar miltelių pavidalo, tad dalis jų gali nusėsti ant vaisiaus ar daržovės paviršiaus. Tokius chemikalus gali nuplauti lietus, jie taip pat gali pradėti skilti veikiami saulės šviesos.
Vis dėlto dalis gali likti ant paviršiaus, todėl derliaus patikra ir paruošimas prieš vartojimą namuose – itin svarbūs etapai.
Prof. Žilinskas teigia, kad prieš vartojant daržoves ar vaisius reikėtų juos namuose kruopščiai nuplauti, o tam tinkamiausias – šiltas vanduo. „Naudokite šiltą vandenį, nes jis greičiau nei šaltas padeda pašalinti nešvarumus nuo vaisiaus ar daržovės paviršiaus. Jei reikia nuplauti labai kruopščiai, naudokite ir šiurkščią, specialiai daržovėms ir vaisiams šveisti skirtą kempinėlę“, – teigia chemikas.
Anot jo, esant galimybei patartina nulupti žievę prieš valgant – ten susikaupia didžioji dalis chemikalų. Taip pat rekomenduojama atidžiai nuplauti šakniavaisius, nes ant jų dažnai lieka žemių likučių, kurie taip pat gali būti užteršti.
A. Žilinskas akcentuoja, kad žmogaus organizmas į pesticidus reaguoja ne iškart – poveikis gali išryškėti tik praėjus tam tikram laikui. „Pesticidai žmogaus organizmui gali ir visai nepakenkti, jeigu neviršijamos mokslo nustatytos normos.
Visgi patekę į žmogaus organizmą pesticidai jame kaupiasi pamažu, daugiausia riebaliniuose audiniuose. Čia kaupiasi visos vandenyje netirpios cheminės medžiagos“, – pasakoja chemijos mokslų daktaras. Ilgainiui žmogaus organizme susikaupę pesticidai, anot jo, gali pradėti trikdyti endokrininę sistemą, sukelti įvairias ligas ar patologijas.
