Rugsėjo 29-oji pasaulyje nuo šiol bus Tarptautinė sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą diena. Ši diena pasaulyje yra minima pirmą kartą. Ja siekiama atkreipti kuo platesnį visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą pasaulyje.
Išmeta tonas maisto
Vien Europoje per metus šiukšlių dėžėn iškeliauja beveik pusantro šimto milijonų eurų. Tiesa, šiuos pinigus europiečiai išmeta maisto pavidalu. Daugiausiai maisto yra išmetama namų ūkiuose. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, VMVT teigimu, per metus išmeta apie 60 kg. maisto.
„Rimi Lietuva“ atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti, kokių maisto švaistymo įpročių turi lietuviai.
„Apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 gyventojų, duomenimis, keturi iš penkių apklaustųjų maistą išmetą bent 1–2 kartus per savaitę. Tuo metu niekada neišmetantys maisto atsakė tik 13 proc.“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių, taip pat beveik kas antras prisipažino išmetantis jau namie pagamintus patiekalus. Dar išmetama daug duonos ir kepinių, pieno produktų, mėsos. Viena iš pagrindinių maisto išmetimo priežasčių – negražus maistas.
Neturi žinių, kaip tausoti maistą
„Rimi Lietuva“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų mano turintys reikiamą žinių apie maisto tausojimą kiekį. Tačiau „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas teigia, kad lietuviai savo žinias pervertina.
„Nors net 62 proc. apklaustųjų tvirtino, kad žinių apie tai, kaip mažinti maisto švaistymą namuose, turi pakankamai, apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad savo žinias gyventojai pervertina, nes net 87 proc. apklaustųjų vis tiek yra privesti reguliariai išmesti maistą. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojams taip pat trūksta žinių, kaip jau įsigytą, namie turimą ar paruoštą maistą laikyti, apdoroti ar kitaip sunaudoti, kad netektų išmesti“, – sako L. Aleliūnas.
Pataria, kaip sutaupyti
VMVT teigia, kad maisto švaistymo problema yra opi visoje maisto tiekimo grandinėje – tiek auginant, tiek vartojant, tad dalijasi patarimais, kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį ir tuo pačiu sutaupyti pinigų.
- Planuokite apsipirkimą iš anksto. Į parduotuvę eikite prieš tai susidarę pirkinių sąrašą. Pirkite tik tai, ko reikia, nesusigundykite akcijomis (pavyzdžiui, pirk du už vieno kainą ar pirk vieną, antrą gausi nemokamai) ir neikite apsipirkti alkani, nes prisipirksite daugiau, nei reikia, ir nebūtinai to, ko iš tiesų reikia.
- Planuokite, ką valgysite. Jei gaminsite tik tiek, kiek reikia, sutaupysite maisto, pinigų ir laiko, taip pat padėsite klimatui.
- Neišmeskite negražių vaisių, daržovių. Verčiau paieškokite internete ar receptų knygose idėjų, ką galėtumėte iš jų pasigaminti, pavyzdžiui, iš pradedančių vysti vaisių ar daržovių galite pasigaminti tirštų kokteilių, pyragų, sriubų ar troškinių.
- Neišmeskite maisto likučių. Juos galite suvartoti įvairiausiems patiekalams: iš likusios bulvių košės galima pasigaminti bulvinius kotletukus.
- Rinkitės mažesnę lėkštę. Įsidėkite maisto į mažesnes lėkštes, kad nepaimtumėte daugiau, nei iš tikrųjų galite suvalgyti.
- Užšaldykite maistą, jei suvalgote tik mažą jo dalį. Šis būdas padės norint pasigaminti sveikų valgių, kai pritrūksite laiko. Patarimas: atskirai laikykite užšaldytą maistą nuo vartoti jau pagaminto maisto.
- Tinkamai laikykite produktus. Peržiūrėkite ir vadovaukitės maisto produktų ženklinimo etiketėse nurodytomis laikymo sąlygomis. Šaldytuve palaikykite 1–5 laipsnių temperatūrą, šaldiklyje – 18 laipsnių.
- Prisiminkite, ką produktų etiketėse reiškia „Geriausias iki“ (informacija apie maisto kokybę) ir „Tinka vartoti iki...“ (apie maisto saugą).
- Patikrinkite laikomų produktų datas. Nusipirkę naujų produktų, padėkite juos toliau, vadovaukitės principu – pirmas iš šaldytuvo ar spintelės.
- Pasidalinkite maisto pertekliumi su draugais, kaimynais ar kolegomis. Taip pat nepamirškite, ką palikote darbovietės šaldytuve. O nesuvalgę patiekalo kavinėje ar restorane, neškitės likučius į namus.
Kovojant su maisto švaistymo problema, Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje – nuo daržo iki lėkštės. Ši problema buvo įtraukta į Europos Komisijos (EK) žiedinės ekonomikos paketą.
