Lietuvos vartotojų instituto vadovė Z. Čeponytė „Žinių radijui“ sakė, kad daržovės, vaisiai ir grūdiniai produktai sudaro didžiausią dalį iššvaistomo maisto. Tačiau, kaip pastebi instituto vadovė, didelę dalį užima ir namuose pagamintas maistas.
„Pavyzdžiui, tie patiekalai, kurių nenori valgyti vaikai, kurių pagaminame per daug, arba ir patiems yra neskanu. Dar viena priežastis yra ta, kad dar esame neišmokę pakankamai gerai planuoti perkamo maisto.
Taip pat lietuviai bijo užšaldyti maistą, nes galvoja, kad maistas praras kokybines savybes. Todėl, manau, kad mes per mažai naudojame šį maisto saugojimo būdą“, – pastebi vadovė.
Nors daugeliui gali atrodyti, kad daugiausiai maisto iššvaisto verslas, vis dėlto Z. Čeponytė pastebi, kad namų ūkiui atitenka didesnė dalis.
„Mastai, palyginus su namų ūkiais, yra mažesni. Nes, pavyzdžiui, prekybos centrai bendradarbiauja su „Maisto banku“. Todėl jie atiduoda tinkamus vartoti besibaigiančio galiojimo maisto produktus. Tad ir statistiniai duomenys rodo, kad versle maisto išmetama mažiau“, – pastebi instituto vadovė.
Z. Čeponytė sako, kad pakanka keisti savo kasdienius įpročius, jei norime iššvaistyti mažiau maisto.
„Svarbiausia yra mokytis planuoti ir maistą pirkti sąrašą. Dar svarbu, kalbant apie galiojimo terminus, atskirti reikšmes „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“. Tai jeigu ant produkto yra užrašas „geriausias iki“, tai eina kalba apie kokybę ir pasibaigus terminui mes galime tą produktą dar vartoti. Nes tyrimai parodė, kad labai dažnai tokius produktus išmetame.
Taip pat reikėtų palaikyti tvarką šaldytuve. Tuos produktus, kurie turi būti suvartoti greičiausiai, juos reikia pastatyti arčiau krašto, kad visada pamatytume ir panaudotume. Taip pat svarbu gaminti patiekalus iš tų maisto produktų, kurie liko nesuvalgyti. Yra tikrai daugybė galimybių prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo“, – „Žinių radijui“ sako instituto vadovė.
Lietuvos vartotojų institutas, remdamasis Kauno technologijų universiteto atlikto tyrimo duomenimis, praneša, kad Lietuvoje vienas gyventojas per metus iššvaisto 56 kilogramus maisto.
Antradienį platintame Aplinkos ministerijos pranešime rašoma, kad Europos Sąjungos šalys, siekdamos kovoti su maisto švaistymu, žiedinės ekonomikos direktyva įsipareigojo prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo ir iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje.
Aplinkosaugininkai skatina žmones tinkamai planuoti pirkinius ir porcijų kiekius, nepasiduoti akcijoms ir pirkti tik tiek, kiek reikia, nuolat peržiūrėti turimus produktus ir laiku juos sunaudoti, pertekliniu maistu, vaisiais, daržovėmis pasidalyti su artimaisiais ar kaimynais, o baigiantis produktų galiojimo laikui – pasinaudoti išradingais būdais jiems „išgelbėti“.
Daug naudingų patarimų apie atliekų, tarp jų ir maisto, prevenciją, tvarų vartojimą ir kitais klausimais galima rasti Aplinkos ministerijos vykdomo projekto „Darnūs namai“ socialiniuose tinkluose.
