Dėl šeimos poreikių ūkininkė moliūgų sėklas sodindavo kiekvienais metais. Ryškios oranžinės spalvos daržoves Astromskiai valgydavo šviežias, iš jų spausdavo sultis ar padovanodavo kaimynams. Tačiau šiais metais Adelė nusprendė išsiplėsti ir moliūgų sėklomis apsodino 30 arų sklypą.
„Mes auginame labai retos airiškos veislės deksterinius galvijus, o internete perskaičiau, kad jų penėjimui labai tinka moliūgai. Kaip tik turėjom kaimynų pasiūlytą sklypą, kuriame buvo labai daug piktžolių, todėl nutarėm sumažinti jų skaičių, pasodinti į tą plotą moliūgus, kad jie jas nustelbtų“, – kilusia moliūgų auginimo idėja dalijasi moteris.
Tiek moliūgų sėklų sodino pirmą kartą
Ji pasakoja, kad ypač daug dėmesio skyrė žemės apdirbimui. Nors sodinamame plote buvo ne itin derlinga žemė – smėlis su žvyru, ji moliūgams puikiai tiko.
„Prieš tai mūsų kaimynai ūkininkai į tą sklypą buvo atvežę daug mėšlo, nes buvo pasėję kukurūzus. Turbūt dėl to žemė pasidarė labai derlinga.
Galbūt ir sėkmingas laikotarpis pasitaikė, nes aš juos pasėjau gegužės pabaigoje, o po kelių dienų sodriai užlijo. Lietus prispaudė dirvožemio daleles prie sėklų ir jiems turbūt buvo palankus metas sudygti.
Girdėjau, kad pas kai kuriuos ūkininkus šiemet išdžiūvo moliūgai, neužaugo, o pas mus jie labai gražiai užderėjo. Tad nors ir pirmi metai, bet blynas neprisvilo. Tas pasiekimas leidžia svajoti, kad ir kitais metais sėsim, tik nežinia, ar pasiseks taip pat gerai“, – juokiasi Adelė.
Moliūgų kiekis pribloškė
Savo, kaip pati įvardija, mėgėjiškame darže, ūkininkė pasėjo ne tik moliūgus, bet ir cukinijas, todėl jie susikryžmino.
„Tarp cukinijų ir moliūgų atsirado įdomių hibridų – cukinijos forma, o spalva moliūgo arba moliūgo konsistencija, o skonis cukinijos. Pas mus nėra grynaveislių moliūgų, nes sėjau sėklas tokias, kokių turėjau, gavau iš draugės ar pirkau“, – dalijasi pašnekovė.
Ji sako, kad moliūgų auginimui nenaudojo jokių trąšų ir chemijos, tačiau derliaus gausa iš tiesų pribloškė.
„Visų pirma, trąšos mums, smulkiems ūkininkams, yra brangus dalykas. Taip pat mes laikomės tausojančios ir atsakingos žemdirbystės. Bet ir be chemijos derlius iš tiesų yra labai didelis.
Kiekis nesuskaičiuojamas nei vienetais, nei pasveriamas kilogramais. Bet tikriausiai nuo keliolikos tonų ir daugiau“, – sako Adelė.
Derliaus grožiu nusprendė pasidalinti ir su kitais
Ūkininkė neslepia, kad bene daugiausia laiko pareikalavo daržo ravėjimas, mat piktžolių vis tiek buvo ganėtinai daug. Tačiau darbas atsipirko su kaupu, o užaugusius moliūgus iš daržo teko vežti net kelias dienas.
„Iš daržo į kiemą moliūgus vežėme keturias dienas. Pagalvojom, kad gaila juos bet kaip mesti į krūvą, nes įdėjome daug darbo, jie labai gražūs. Ypač rudenį, kada tos saulės iš šviesos yra mažiau, oranžinė spalva labai džiugina. Tai mes tiesiog išdėliojome moliūgus taip, kaip mums atrodė, kad galėtume jais pasigerėti“, – šypsodamasi pasakoja moteris.
Ji nusprendė ne tik su šeima grožėtis įspūdingu moliūgų derliumi, bet ir atverti kiemo vartus visiems norintiems:
„Mes gyvename truputį atokiau nuo tos vietos, tai labai smagu atvažiuoti ryte ir prie vartų pamatyti šviečiančius moliūgus. Vaizdas tikrai būna labai gražus. Todėl nutarėme tuo lobiu, kurį mums davė gamta, pasidalinti ir su kitais.“
Adelė į socialinius tinklus įkėlė kelias moliūgų kiemo nuotraukas ir nustebo sulaukusi tokio didelio žmonių susidomėjimo.
„Kiemo vartus atvėrėme sekmadienį ir, mūsų nustebimui, tikrai buvo nemažai lankytojų, kurie gėrėjosi ir džiaugėsi, kad pagaliau kažkur gali pamatyti tiek daug gražios ryškios spalvos. Juk dažniausiai tokius vaizdus galima matyti tik per televizorių arba nuotraukas internete iš užsienio“, – sako Adelė.
Kiemo lankymas nieko nekainuoja
Dabar moliūgų kiemo vartai yra atviri kiekvienam norinčiam kasdien nuo 12 iki 18 valandos, išskyrus pirmadieniais. Kauno rajone, Bubių kaime, įsikūrusiame moliūgų kieme galima ne tik jais pasigrožėti, bet ir, pavyzdžiui, paskanauti moliūgų sulčių, blynelių.
„Visus mielai įsileidžiame, mūsų kiemas atviras. Už apsilankymą neimame jokio mokesčio, nes mums tai nepriimtina, juk niekada nei viename kaime nebuvo taip, kad, atvažiavus į kiemą, reikėtų susimokėti. (juokiasi)
Taip pat galima nusipirkti moliūgų valgymui, sultims arba kiemo dekoravimui. Dauguma nėra skanavę šviežiai spaustų moliūgų sulčių, tai tiesiog pasirenkame moliūgą ir paskanaujame. Jos yra saldžios, turi tam tikrą poskonį, bet tikrai labai malonios gerti“, – sako Adelė.
Norintys aplankyti išskirtinę vietą tai gali padaryti visą spalio mėnesį, mat vėliau moliūgus šeima perkels į sandėlį.
„Atšals orai, todėl mes turėsime juos susandėliuoti, kadangi moliūgai bijo šalnų. Taip pat persisuks laikrodis, diena pasidarys trumpesnė, artėja ir helovinas. Tai dėl šių priežasčių juos lauke laikysime tik spalio mėnesį“, – nurodo ūkininkė ir priduria, kad moliūgus vėliau valgys ir pati šeima, tačiau didžiausia dalis bus skirta galvijų pašarui.
