Pasaulinė sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, iki 6 mėnesių kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu, t.y. negauti jokio „kieto“ maisto nei vandens. Nuo 6 mėnesių jau derėtų pradėti primaitinimą ir pažindinti su kitu maistu.
Iki 1 metų motinos pienas turi išlikti maitinimo pagrindu, o po metų situacija apsiverčia – kietas maistas turėtų užimti didesnę dalį mitybos raciono, o motinos pienas likti fone. Rekomenduojama žindyti iki 2 metų arba ilgiau, kol tau yra abipusiškai naudinga arba kol pats vaikelis nusprendžia, kad mamos pieno jam nebereikia.
Sunkumų žindyti nekilo
Kaunietė Emilija Kalusevičienė jau planuodama vaikelį žinojo, kad maitins jį pati. Tai buvo įprasta ir jos aplinkoje, tad žindymas jai buvo visiškai natūralus, kaip motiniškas instinktas.
Moteris sako, kad prieš gimstant sūneliui girdėjo mitus, kad gimus vaikeliui pirmiausia jį reikia maitinti dešine krūtimi, nes jeigu pradėsite kairę – vaikas bus kairiarankis. Tačiau moteriai tokie prietarai kelia tik šypseną, nes ji savarankiškai daug skaitė ir domėjosi apie žindymą iš patikimų mokslinių šaltinių.
Kartais moterims žindymo patirtis būna gana traumatizuojanti nuo pat pradžių, kai su sunkumais susiduria jau pirmosiomis savo vaiko gyvenimo valandomis, tačiau Emilijai labai pasisekė ir jai sunkumų neiškilo.
„Viskas bėgo. (juokiasi) Viskas buvo gerai nuo pat pirmo sūnaus apžiojimo krūties. Gydytojai stebėjosi, kad koks šaunuolis vaikas. Visas procesas sėkmingas iki pat dabar. Vienintelis dalykas buvo, kad, kai sūnui buvo 5 mėnesiai, apsilankius pas gydytoją išgirdome, kad sūnaus svoris per mažas.
Gydytojas netiesiogiai užsiminė apie primaitinimą maistu, košytėmis. Buvau pasiskaičius, kad PSO rekomenduoja primaitinti tik 6 mėnesių, tad buvau pakankamai rami. Kai pabandžiau duoti jam maisto 6 mėnesių, jis dar nebuvo pasiruošęs, tačiau, kai buvo 7 mėnesiai jis jau labai noriai ragavo maistą ir rodė ženklus, kad jam patinka“, – pasakoja Emilija.
Darželyje problemų nekyla
Kai Rojui buvo dveji, Emilija sulaukė pirmųjų replikų apie žindymą. Iš tikrųjų apie tai, kad moteris vis dar žindo sūnų, žinojo tik artimieji, tad gausybės reakcijų dėl to ir nesulaukdavo.
„Mano sūnus eina į darželį nuo 1-erių ir aš grįžau į darbą, tad tiesiog neturėjau laiko veltis į diskusijas apie vaiko maitinimą. Dažniausiai manęs paklausdavo, ar dar maitinu sūnų, o man atsakius, kad taip sakydavo „o, koks didelis“ ar kažką panašaus.
Bet aš nesu tas žmogus, kuris labai sureikšmintų kitų žmonių nuomonę ir stengtųsi jai įsiteikti. Gal kartais pergalvoji, kad kažką negerai darai. Tačiau stengiuosi negyventi remdamasi kitų nuomonėmis, o vadovaujuosi savo motiniškais instinktais, nes kiekviena mama žino geriausiai, kada gana ar negana žindyti savo vaiką“, – sako Emilija.
Kartais žmonėms atrodo, kad jeigu ilgai žindysi vaiką, tuomet paliktas vienas jis bus neramus ir kiti žmonės neįstengs su vaikučiu susitvarkyti, jo nuraminti. Pati Emilija sako, kad jokių problemų nekyla nei sūnui liekant su tėčiu, nei darželyje su auklėtojomis.
„Per keturis metus mes niekam kitam nesame palikę savo vaiko, išskyrus darželyje. Jeigu man reikia kur nors nueiti, pavyzdžiui, tiesiog į kirpyklą, vyras pabūna su vaikučiu. Vyras vaiką ir užmigdo, ir viskas sekasi gerai. Mes esame įpratę, kad savaitgaliais visada vyras migdo sūnų pietų miego, o aš galiu skirti tą laiką sau ir paprasčiausiai kavos atsigerti. Tikrai nėra problemų su migdymu.
Darželyje irgi ramu. Teko prisiklausyti, kad darželyje nėra mamų, todėl vaikai draskys auklėtojas ir krūties prašys. Nėra taip. Nėra mamos, nereikia ir pienuko. Viskas. Labai paprasta. Tikrai neverta nutraukti žindymo dėl to, kad vaikas ima lankyti darželį“, – sako ji.
Patyčios mamoms
Prabilusi apie tai, kad žindo 4-erių sūnų, Emilija apstulbo pamačiusi komentarus ir žmonių reakcijas, mat daugumoje iš jų – užgauliojimai ir mamai, ir vaikui.
„Supratau, kad labai svarbu kalbėti apie žindymą ir patyčias. Po pirmojo interviu sulaukiau apie tūkstančio komentarų, o reakcijų buvo ir verkiančių, ir piktų. Labai keista buvo tai matyti. Žmonės tikrai gali išreikšti savo nuomonę apie žindymą, kaip ir apie kitus dalykus. Tačiau tai neturi būti įžeidinėjimai.
Baisu skaityti, kai moteris sako ne „žindyti“, o „čiulpti“ krūtį. Buvo komentarų, kad man malonumas žindyti, todėl čia taip darau. Kad žindysiu iki 18 metų, kad mano sūnus gaus „į snukį“ užaugęs, nes bus mamyčiukas. Buvo ir komentarų, kad kišu krūtį, kai turėčiau duoti maisto, todėl vaikas nevalgęs lieka“, – pasakoja moteris.
Visgi tikrasis patyčių mastas pasirodė tuomet, kai Emilijai ėmė rašyti kitos mamos ir dėkoti už jos drąsa kalbėti apie žindymą, nes, pasirodo, patyčių ir replikų dėl žindymo sulaukia vos 6 mėnesių kūdikį turinčios mamos.
„Anksčiau nebuvau pagalvojusi, kokias patyčias mamos patiria. Aš pati asmeniškai iš artimųjų nieko panašaus negirdėjau. Tačiau kitų moterų patirtys yra tikrai baisios, kai pavyzdžiui liepia eiti žindyti vaiko į tualetą. Gaunasi, kad gyvename patyčių visuomenėje. Mokome vaikus nesityčioti, o patys suaugusieji tyčiojasi vieni iš kitų“, – apgailestauja ji.
Emilija pabrėžia, kad visą tai gali lemti ir tai, jog mūsų visuomenėje krūtis yra tapusi vienu iš sekso simbolių, o taip būti neturėtų.
„Tai nėra normalu. Krūtis nėra sekso simbolis. Tačiau kai kurie žmonės galvoja kitaip ir jie liepia maitinančioms mamoms prisidengti. Žinoma, galiu užsidengti, bet gal tuo metu paprasčiausiai neturiu kuo, o vaikas nori valgyti“, – sako moteris.
Sūnus atsisakys pats
Pati Emilija žindymą įvardija kaip gamtos dovaną: „Tai yra visiškai normalus mamiškas dalykas, kurį davė gamta. Man atrodo, kad tokį instinktą galbūt turi visos moteris. Aišku, sunku pasakyti, kaip kitoms mamos, bet man pačiai tai yra visiškai natūralu“, – šypteli ji.
PSO rekomendacijos nurodo, kad geriausia žindyti arba iki 2-ejų metų, arba kol pats vaikas nuspręs, jog mamos pieno jam nebereikia. Pastarąja ir remiasi Emilija.
„Geriausia, kai vaikas pats atsisako žindymo. Dabar žmonėms atrodo, kad jeigu vaikui 4-eri ir tu jį maitinti, kad jis net valgyti nepradėjo pats. Bet taip nėra. Sūnus pats paprašo, kada jam reikia. Jis atėjęs pasako: „Mama, pienuko“. Dabar, kai sūnus lanko darželį dažniausiai maitinu ryte ir vakare.
Būna, kad ryte išeinu anksčiau į darbą ir sūnus būna dar neatsikėlęs, tačiau jis ir neverkia, kad negavo pienuko. Vyras suruošia sūnų ir jie išeina į darželį. Dabar jau būna, kad ir po darželio grįžęs nebeprašo. Dabar tie prašymai yra suretėję. Dažniau būna naktį, kai susapnuoja kažką, išsigąsta, tada jam reikia nusiraminti, o žindymas ir suteikia tą saugumo jausmą“, – sako Rojų auginanti Emilija.
