Skeletinė sąkandžio anomalija Robertą kamuoja nuo pat mažens, visgi, iki šiol nebuvo galimybės pasirūpinti šia itin jautria problema. Būdamas vos 9 mėnesių jis neteko mamos ir atsidūrė dėdės, mamos brolio, šeimoje, tačiau jie neturėjo pakankamai lėšų pasirūpinti sąkandžio problema.
„Likimas susiklostė taip, jog būdamas 16 metų netekau ir mane auginusios tetos – ją visuomet vadinau savo mama. Tuomet, dėl šios tragedijos aš patekau į globos namus ir ten gyvenau iki savo pilnametystės“, – pasakoja jis.
Įkvėpė tapti virėju
Būtent teta ir sudomino Robertą gaminimu. Jam patikdavo stebėti, kaip virtuvėje sukasi teta, domėjosi, ką ji daro. Vėliau vaikščiodamas į vaikų dienos centrą Robertas maisto gamybos ėmėsi mokytis ir ten. Tai pro akis nepraslydo centro vadovei, kuri pasiūlė jam pamėginti tapti virėju.
„Kai pradėjau mokytis savo profesijos, buvo labai sunku. Turi būti pasiruošęs dirbti, nes kitaip reikia ieškoti kitos profesijos. Pats irgi turėjau sunkumų – buvo akimirkų, kai norėjau viską mesti ir išeiti, bet galiausiai atrasdavau jėgų eiti į priekį ir pažiūrėti, kaip viskas bus toliau“, – sako Robertas.
Kenčia ne tik grožis, bet ir sveikata
Šiuo metu vyras gyvena Vilniuje, nuomojasi butą ir dirba restorane. Iki visiškos laimės trūksta tiek nedaug – turėti taisyklingą sąkandį ir gražią šypseną.
„Mano sąkandis yra iškrypęs, o apatinis žandikaulis yra šiek tiek labiau atsikišęs į priekį. Dėl to man yra sunkus kvėpavimas per nosį ir sunku kalbėti – stringa žodžiai. Mokykloje dažnai patyriau patyčias, vaikai sakydavo, kad turiu stalčių.
Pradėjus gydymą, man pasakė, kad pirmiausiai iki operacijos man reikia panešioti kabes ir tik po dviejų metų bus galima daryti operaciją. Dar liko metai, per kuriuos reikia surinkti likusią sumą operacijai“, – sako jis.
Nors ir pats Robertas stengiasi susitaupyti kuo daugiau pinigų, gyvenant vienam sostinėje, tai padaryti labai sunku, o ir surinkti 14 tūkst. eurų užtruktų ilgus metus.
„Veido fondas“ paskambino Robertui ir pasakė, kad yra viena galimybė reikiamas lėšas surinkti kur kas greičiau, vienai pacientei tai pavyko per pusmetį, tereikia pardavinėti savo gamybos skanėstus ar rankų darbo papuošimus.
„Pagalvojau, kad būtų tikrai įdomu. Sako, jūs esate virėjas, tad galbūt prieš Kalėdas kepiniai būtų aktualūs žmonėms“, – pasakoja jis.
Nieko nelaukęs Robertas ėmė ieškoti vietos, kur galėtų kepti gardėsius, o taip pat ieškojo ir idėjų, ką kepti.
„Vėliau gavau pasiūlymą iš paauglių dienos namų „Išvien“. Jie pasiūlė kepti pas juos ir pasakė, kad „Jono Valančiūno fondas“ finansuos man produktus. Pradėjau galvoti, ką kepti ir nusprendžiau gaminti tartaletes.
Nusprendžiau susikurti receptą, pradėjau žiūrėti įvairias pamokas, receptus, kaip daryti ir kaip kepti, nes kiekvienas šefas daro tartaletę savaip. Bandžiau įvairius receptus, sekėsi sunkiai ir vienu metu galvojau mesti šią idėją ir kepti paprasčiausius keksiukus ar pyragus, tačiau galiausiai viskas pavyko ir dabar galiu džiaugtis“, – sako Robertas.
Per 4 dienas – 200 tartalečių
Paskutinės dienos iki gražiausių žiemos švenčių Robertui buvo įtemptos, kaip niekada anksčiau – per 4 dienas jis turėjo iškepti 200 tartalečių. Vyras dirba įtemptu grafiku, o darbo diena trunka 13 valandų, tad savo laisvadienius jis atiduoda užsakytų desertų gamybai.
„Aš pats planuoju kepti ne tik iki švenčių, bet ir po jų iki pat pavasario ar vasaros. Laisvų dienų turiu nedaug, bet per jas stengiuosi iškepti kuo daugiau tartalečių.
Tartaletes kepiau ir per naktį. Aišku, buvo sunku, bet svarbiausia buvo spėti, nes nuo gruodžio 24 dienos iki sausio 1 dienos turiu dirbti“, – atvirai sako jis.
Kol kas Robertas siūlo tik vieno skonio kepinį – su lazdynų riešutais, karamele ir juoduoju šokoladu. Pats Robertas pradinę tartaletės kainai nustatė 5 eurus, tačiau norintys ir galintys už vieną tartaletę gali skirti ir 6, 7, 10 ar 15 eurų.
Iki svajonės liko nebedaug
Dabar Robertas savo operacijai yra surinkęs apie 8 tūkst. eurų, iš kurių 5 tūkst. paaukojo vienas verslininkas iš Lietuvos.
„Labai laukiu, kol pavyks surinkti reikiamą sumą, tai didžiausia mano svajonė gyvenime ir man labai to reikia. Matydamas, kad ta operacija po žingsnį artėja, esu labai laimingas“, – sako jis.
Visgi vyras pripažįsta, kad nors ir nekantrauja, tačiau jaučia ir nerimą. Operacija truks apie 5 valandas, o po jos ištisus mėnesius trunkanti reabilitacija.
„Žinau, kad operacija bus ilga ir po jos bus nemažai sunkumų. Viena mergina, kuri darėsi šią operaciją, papasakojo, kaip viskas vyko. Baisu, bet juk grožis reikalauja aukų. Kai padarys operaciją, dirbti negalėsiu 4 mėnesius. Negalėsiu normaliai prakalbėti ir valgyti galėsiu tik su švirkštu ar mini šaukšteliu. Tačiau praėjus pusmečiui jau matysis visi operacijos rezultatai“, – džiaugiasi jis.
Norintys užsisakyti tartaletes gali kreiptis į Robertą per „Facebook“ arba užsakymą pateikti el. paštu [email protected].
