2022 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija.
Interviu Švedijos televizijai, duotame iškart po paskelbimo, A. Ernaux sakė, kad tai „labai didelė garbė“ ir „didelė atsakomybė“.
Daugiau nei 20 jos knygų, iš kurių daugelis jau ne vieną dešimtmetį yra Prancūzijos mokyklinėje programoje, siūlo vieną subtiliausių ir įžvalgiausių šiuolaikinės Prancūzijos socialinio gyvenimo žvilgsnių.
Krištolinė A. Ernaux proza visų pirma atskleidžia jos pačios kelią nuo darbininkų klasės merginos iki literatūrinio elito, kritiškai žvelgdama į socialines struktūras ir savo pačios sudėtingas emocijas.
Jos palikimas, kaip ji pati sako, yra pasiūlyti alternatyvą „besąlygiškam susižavėjimui gražia fraze“.
„Savo kūryboje A. Ernaux nuosekliai ir įvairiais aspektais nagrinėja gyvenimą, paženklintą didelių lyčių, kalbos ir klasės skirtumų“, – pažymėjo Švedijos akademija.
„2022 metų Nobelio literatūros premijos laureatė Annie Ernaux tiki, kad rašymas išlaisvina. Jos kūryba bekompromisė, parašyta paprasta, švaria kalba“, – sakoma Švedijos akademijos pranešime.
„O kai ji su didele drąsa ir klinikišku aštrumu atskleidžia klasės patirties agoniją, aprašydama gėdą, pažeminimą, pavydą ar nesugebėjimą pamatyti, kas esi, ji pasiekia kažką žavinčio ir ilgaamžiško“, – priduriama pranešime.
82-ejų A. Ernaux yra sakiusi, kad „rašymas yra politinis veiksmas, atveriantis akis socialinei nelygybei [išvysti]. Šiam tikslui ji naudoja kalbą kaip „peilį“, kaip pati sako, kad praskleistų vaizduotės šydus“, nurodoma Švedijos akademijos pranešime.
Pastaraisiais metais jos pavardė nuolat linksniuota tarp pretendentų į Nobelio literatūros premiją. A. Ernaux yra 17-oji moteris, gavusi šį prestižinį įvertinimą, iš 119 laureatų nuo 1901 metų, kai buvo įteikta pirmoji Nobelio premija.
Prestižinę Nobelio premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų).
Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją prozininkui Abdulrazakui Gurnah „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.
Laureatė savo apdovanojimą atsiims iš karaliaus Karlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect, Johnas F. Clauseris ir Antonas Zeilingeris, pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.
Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi, danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“.
Itin didelio dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
