Atvirai apie tai papasakojusi Zoe sulaukė daugelio žinučių iš kitų moterų su panašiais išgyvenimais, kurios papasakojo apie gėdą, kurią turėjo išgyventi. Nė viena moteris neturėtų gėdytis kalbėti apie menopauzę, kad ir kokio amžiaus ji bebūtų. Labai svarbu apie tai kalbėtis, griauti tabu ir destigmatizuoti šį reiškinį, kuris yra visiškai normalus ir vyksta kiekvienai moteriai.
Gėda ir stigmos gali būti tas barjeras, kuris trukdo moterims ieškoti pagalbos ir reikiamo gydymo. Jei dar nesulaukusios 45 metų amžiaus pradeda pastebėti simptomus, kurie, jūsų manymu, gali būti susiję su menopauze, labai svarbu apie tai pasikalbėti su gydytoju. Vizitai pas šeimos gydytoją – tai dvipusis ryšys. Gydytojas turi žinių, bet tik pati moteris žino, kaip jaučiasi, ar kažkas yra ne taip.
Svarbiausia – atvirumas. Ne visada geriausia išeiti yra atėjus pas gydytoją kaip žirnius išberti savo jaučiamus simptomus, ir tada laukti gydytojo atsakymo. Jei manote, kad jums gali būti menopauzė, taip ir pasakykite. Deja, perimenopauzės bei menopauzės simptomai gali būti labai panašūs į daugelį kitų sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškia moterims apie 40 metų.
NUOJAUTA
Prasta nuotaika gali būti palaikyta psichologinės sveikatos problemomis, išsiblaškymas gali būti nurašytas stresui, o stiprus nuovargis gali būti priskirtas lėtinio išsekimo sindromui. Menopauzės simptomų turi 10–20 įvairių susirgimų, todėl nenuostabu, kad gydytojas visai nebūtinai iškart pagalvos apie menopauzę.
Statistiškai daug labiau tikėtina, kad jauną moterį vargina kokia kita liga – būtent todėl diagnozė ne visada nustatoma nedelsiant. Būtent todėl svarbu kalbėti tiesiai šviesiai. Jei kažką nujaučiate, tai šeimos gydytojui gali būti svarbus požymis. Jūsų atsakomybė yra savo nuojauta pasidalinti su gydytoju, rašoma thesun.co.uk.
12 įspėjamųjų ankstyvos menopauzės ženklų
Ankstyva menopauze laikoma, kai menstruacijos moteriai dingsta iki 45 metų amžiaus. Tai gali nutikti ir natūraliai, ir dėl tam tikro gydymo.
Daugeliui moterų menopauzė įvyksta tarp 45 ir 55 metų amžiaus. Pagrindiniai ankstyvos menopauzės simptomai yra nedažnos ar apskritai dingusios menstruacijos, kurių dingimui nėra jokios kitos priežasties (pavyzdžiui, nėštumo). Kai kurioms moterims taip pat pasireiškia ir kiti menopauzės simptomai:
Karščio bangos; Naktinis prakaitavimas; Pasikeitusios menstruacijos; Makšties išsausėjimas ar diskomfortas lytinio akto metu; Miego sutrikimai; Prasta nuotaika ar nerimas; Galvos skausmai; Sumažėjęs lytinis geismas; Atminties ir dėmesio problemos; Sąnarių sustingimas ir skausmas ar maudimas; Dažnos šlapimtakių infekcijos; Sumažėjusi raumenų masė.
Vienintelis būdas išsiaiškinti, ar jums prasidėjo menopauzė – pasidaryti kraujo tyrimą, kuris parodo FSH vadinamo hormono kiekį. Jei jis nukrenta žemiau tam tikros ribos, tai greičiausiai reiškia menopauzę. Šis testas taip pat nėra tobulas, bet tai – gera indikacija. Jei jums dar nėra 40, o šis kraujo tyrimas rodo menopauzę, tuomet pakaitinės hormonų terapijos nauda ženkliai lenkia šalutinį poveikį.
Visoms moterims iki 50 metų pakaitinė hormonų terapija teikia daugiau naudos, nei gali pasireikšti šalutinio poveikio. Tokio amžiaus organizmui reikia estrogeno. Dažnai ankstyvos menopauzės metu moterims skiriamos kontraceptinės tabletės kaip hormonų terapija – taip gali atrodyti paprasčiau. Tai – tiesiog dar vienas būdas pakelti estrogeno kiekį.
Jei prasideda ankstyva menopauzė, tuomet pakaitinė hormonų terapija – būtina. Vis dėlto, yra ir kitų dalykų, kurie gali padėti tvarkytis su simptomais, ir visi jie įeina į sveiką gyvenimo būdą. Svarbiausia – pakankamai judėti ir sveikai maitintis. Turėkite omenyje, kad jei jus apima karščio bangos, tuomet geriau vengti didelio intensyvumo treniruočių.
Kiekviena moters skirtinga, todėl svarbiausia išsiaiškinti, kas geriausiai veikia jums. Dar vienas labai svarbus dalykas, kurio nereikėtų pamiršti – tai psichologinė sveikata.
