Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Apsipirkti tai dar pati nueinu, ir užvakar „Lidle“ buvau“, – sako spalio 17 d. 100 metų jubiliejų pasitikusi alytiškė Ona Juodzevičienė. Ta proga ją pasveikino Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Lina Gaidžiūnaitė. 

„Apsipirkti tai dar pati nueinu, ir užvakar „Lidle“ buvau“, – sako spalio 17 d. 100 metų jubiliejų pasitikusi alytiškė Ona Juodzevičienė. Ta proga ją pasveikino Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Lina Gaidžiūnaitė. 

REKLAMA

„Nuoširdžiausiai linkime sveikatos. Ir kad gyvenimo dienos džiugintų, kad Jus suptų šiluma“, – sakė vicemerė, perduodama ir mero Nerijaus Cesiulio linkėjimus.

„Svarbiausia – sveikata“, – vicemerei pritarė jubiliatė Onutė, pranešė Alytaus miesto savivaldybė.

REKLAMA
REKLAMA

Pusryčiams – arbata ir sumuštinis, pietums – sriuba

Į klausimą, ar apsilankanti pas Alytaus daktarus, šimtametė atsakė: „Retai, ko man ten eiti, tik kojas skauda, gal dėl to, kad gyvenime daug vaikščiojau.“

REKLAMA

„Norite ilgai gyventi, gyvenkite 5 aukšte“, – linksmai pokalbį pratęsė Onutės sūnus Algimantas, beveik kasdien aplankantis mamą.

Ji savimi pasirūpina ir valgyti pasigamina. „Gerai gyvenu, viena trijuose kambariuose. Kartais būna liūdna, tai prie vieno lango pastoviu, tai prie kito. Į lauką dar išeinu, bet retai, nelengva užlipti į penktą aukštą.

Pusryčiams geriu arbatą, pasidarau sumuštinį, labiau mėgstu su sūriu, sūrių tai man nespėja pirkti, mėsos nedaug valgau, pietums sriubos išsiverdu“, – pasakoja alytiškė.

REKLAMA
REKLAMA

Per visą gyvenimą ji nenaudojo jokių kremų, veidą prausia muilu, dažniausiai ūkišku, ir galvą juo plauna, kaip pati paaiškina, kad neniežėtų.

Alytuje gyvena daugiau nei 50 metų

Moteris sako Alytuje gyvenanti jau daugiau nei 50 metų, nuo 1970-ųjų – „gavome ir kooperatinį pasistatėme“. 

„Perskaičiavau, kad dabar iš viso gyvenu penktoje vietoje, tai dar neblogai“, – patikslina.

Lazdijų rajone, Krikštonių kaime, gimusi jubiliatė sako, kad vaikystėje gyveno labai gerai. Jos tėvai susituokė Amerikoje, ten gimė viena jų dukra, vėliau grįžę į Lietuvą įsigijo ūkį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pokario metais, 1946-aisiais, Onutės tėvai neišvengė tremties. Grįžę iš Sibiro 1957-aisiais jie nugyveno gražų amžių, mama sulaukė 80, tėtis – 90 metų.

O. Juodzevičienė yra baigusi Alytaus mokytojų seminariją. 

Jai dėstė ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Mena mokytoją buvus patriotišką, pasakoja ir jo meilės istoriją, merginos dėmesį rodė, bet jis jau buvo išsirinkęs Birutę, kuri ir tapo jo žmona. Ir apie tai, kaip mokytojas išėjo į partizanus, todėl seminarija dažnai buvo pavadinama banditų lizdu. 

REKLAMA

Iš tų laikų garbi alytiškė prisimena ir tokią istoriją.

Klasėje, kurioje buvo Lenino ir Stalino biustai, buvo atidarytas langas, kartą įskrido varnos ir nutūpė ant jų plikių. Šis įvykis, kuris buvo aprašytas ir vietos laikraštyje, neapsiėjo be milicijos apklausų.

Mokytojauti pradėjo vos 21-erių

Mokytojauti O. Juodzevičienė pradėjo jauna, 21 metų, buvo nedaug vyresnė už savo mokinius, mena, kad ją buvo įsižiūrėjęs mokinys Ignas.

REKLAMA

Vėliau ji nusprendė, kad bus geriau dirbti su pradinukais, juos mokė 34 metus. Laikai buvo neramūs, tėvai Sibire, todėl darbo vietas vis keisdavo.

Pradėjusi dirbti Rumšiškėse, tada persikėlė šalia Jiezno, vėliau į Vilkaviškio kraštą. Suvalkijoje sutiko ir savo vyrą Vytautą, geografijos mokytoją, tokį patį „išvarytą iš namų“ dėl giminės sąsajų su partizanais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Neramūs laikai buvo, ypač kaime, bijok ir žodį pasakyti, kad ko nors neprasitartum. Nebuvau karšta, nenusikaltau niekam nei žodžiu, nei veiksmu.

Be to, jauniems visur gerai, po pamokų žaisdavome su mokiniais „skiniuką“ (kirstuką), kad ir suaugę buvome, bet buvome vaikiški, dabar jaunimas kitaip gyvena“, – į gyvenimo pamąstymus leidžiasi šimtametė alytiškė.

REKLAMA

Į pensiją O. Juodzevičienė išėjo kaip ir dauguma moterų tais laikais – 55 metų, padėjo dukrai Daivai auginti gimusią mergaitę.

Su vyru jie susilaukė dviejų vaikų, 4 anūkų, 5 proanūkių, 2 proproanūkių.

„Anūkai, proanūkiai išsibarstę, bet taip dar įdomiau“, – sako močiutė. 

Šeštadienį dauguma jų susirinko į gražią giminės šventę. 

„Laikas greitai praeina. Prisimenu savo tėtės žodžius: „Pragyvenau 90 metų, bet kai atsisuku, atrodo, kad tik vakar gimęs.“

Galvoju, tiek metų sulaukė, o jam atrodo, kad vakar gimė. Dabar ir man taip atrodo, kad viskas neseniai buvo“, – pasakoja šimtametė O. Juodzevičienė, ir pobūvius mėgusi, ir azartiška šokėja buvusi.

Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybė, Komunikacijos skyriaus informacija

REKLAMA
Sveikatos, sveikatos ir dar kartą sveikatos...
Šaunuolė! Gražiausi sveikinimai.
Gaila,kad žemėje gyvena tokie jurgiai,o100 metė,pavyzdys tinginiams ir apsileideliams
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų