Pasak mokslininko dr. Tomo Vaičiūno, nors daugelis žmonių vis dar galvoja, kad geležies atsargų turėtų pakakti vartojant tam tikrus maisto produktus, tačiau šiandien dažnai nutinka taip, kad žmogui vis tiek ima trūkti geležies. Tai, pasak jo, lemia daugybė dalykų. Vienas pagrindinių – lėtinis uždegimas organizme.
Iš esmės, jeigu žmogui trūksta geležies, kraujo tyrimai parodo žemą hemoglobiną, tai, tikėtina, susiję su organizme besivystančiais lėtiniais procesais ir lėtiniu uždegimu, rašoma pranešime spaudai.
Dar daugiau – sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, onkologija, cukriniu diabetu, autoimuninėmis ligomis, kai lėtinis uždegimas yra itin didelis, išsivysto lėtinių ligų sukelta anemija. Tačiau svarbu žinoti, kad lėtines ligas sukelia ne pats geležies trūkumas, o lėtinis uždegimas organizme. Tad geležies trūkumas jau yra pasekmė, galinti pabloginti ir kitų lėtinių ligų eigą.
Pasak Tomo Vaičiūno, egzistuoja kai kurios lėtinės ligos, būklės, kada organizmas negali įsisavinti geležies, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso liga, kitaip GERL, yra plačiai paplitusi, tačiau daugelis ja sergančių žmonių nesikreipia į gydytojus ir net nežino, kad ji gali trukdyti geležies įsisavinimui.
Dar viena priežastis – virškinamojo trakto sutrikimai: „Jeigu žarnynas negali tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų, geležies stoka tampa neišvengiama.
Pakaitinė hormonų terapija taip pat turi įtakos geležies metabolizmui ir sumažina jos pasisavinimą. Kaip dar vieną iš priežasčių išskirčiau ilgalaikį plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimą bei nesuderintų maisto papildų naudojimą kiekvieną dieną“, – pabrėžia mokslininkas.
Išduoda net onkologinius susirgimus
Pasak Tomo Vaičiūno, per mažas hemoglobinas gali signalizuoti apie rimtas ligas: „Žemas hemoglobinas nėra tik geležies trūkumo pasekmė. Dažnai tai – gilesnių problemų, tokių kaip lėtiniai uždegimai, skrandžio ar žarnyno ligos, net onkologiniai susirgimai, ženklas.“
Jo teigimu, labai svarbu ieškoti priežasčių, kodėl taip yra, o radus – tinkamai gydyti bei klausytis medikų rekomendacijų: „Organizme užsivedęs lėtinis uždegimas mažina geležies absorbciją. Prie to gali prisidėti ir pakaitinė hormonų terapija arba vartojami vaistiniai preparatai.“
Kaip padidinti hemoglobino kiekį
Tomas Vaičiūnas pabrėžia, kad jeigu kraujo tyrimais buvo patvirtintas geležies trūkumas, labai svarbu laikytis pagrindinių taisyklių kasdienybėje:
„Visų pirma, turime rinktis tinkamą maistą, vartoti vitaminą C, kuris padeda geriau įsisavinti geležį. Taip pat – vengti kavos, kakavos ir žaliosios arbatos, mat šie gėrimai mažina geležies įsisavinimą.
Dar vienas itin svarbus aspektas – tinkamai parinkti maisto papildai. Pasak mokslų daktaro, ne veltui medicinos bendruomenė pabrėžia geležies svarbą organizmo funkcijoms, ypač kraujodarai ir hormonų balansui, bei akcentuoja būtinybę ieškoti efektyvesnių jo įsisavinimo būdų.“
Įsitraukė mokslininkų bendruomenė
Atsižvelgdami į šią problemą, Lietuvos mokslininkai aktyviai tiria inovatyvias strategijas, galinčias pagerinti geležies metabolizmą žmogaus organizme.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš veiksmingiausių geležies pasisavinimą skatinančių veiksnių yra laktoferinas – imuninės sistemos baltymas, sudarytas iš daugiau nei 700 aminorūgščių. Šis glikoproteinas natūraliai randamas įvairiuose biologiniuose skysčiuose, tokiuose kaip seilės, ašaros, motinos pienas ir priešpienis.
Viena iš svarbiausių laktoferino funkcijų – gebėjimas surišti geležies jonus ir pernešti juos tiesiai į ląsteles, taip optimizuojant šio mineralo absorbciją.
Laktoferinas padeda reguliuoti imuninės sistemos veiklą, skatindamas tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą ir slopindamas uždegiminius citokinus. Būtent dėl to laktoferinas pagerina geležies pernešimą, pasisavinimą ir panaudojimą per žarnyno membraną.
Šį mokslo laimėjimą Lietuvos mokslininkai panaudojo sukurdami mikrokapsuliuotą liposomose geležį su laktoferinu, kuri apsaugota nuo skrandžio rūgščių, fermentų, neturi sąveikos su maistu, tad nereikia derinti geležies vartojimą su maisto produktais, bei nepalieka nemalonaus metalo poskonio bei nedirgina skrandžio“, – sako mokslininkas.
Dėl šių savybių jie yra tinkami net jautriems pacientams, įskaitant nėščiąsias ir maitinančias moteris. Šie atradimai atveria naujas galimybes efektyvesnei anemijos prevencijai ir ypač lėtinių ligų sukeltos anemijos gydymui, skatinant inovatyvių sprendimų taikymą medicinoje“, – aiškina Tomas Vaičiūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
