Štai, dar prieš kurį laiką Aplinkos apsaugos komitetas pritarė mažos taršos zonas apimantiems alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams, kurie įpareigoja miestuose ir kurortuose, turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, įkurti mažos taršos zonas.
Mažos taršos zonos yra sritys, kuriose labiausiai teršiančių transporto priemonių eismas yra reguliuojamas arba draudžiamas. Paprastai tai reiškia, kad transporto priemonės, turinčios didesnes emisijas, negu nustatytos lubos, negali įvažiuoti į zoną arba už tai turi sumokėti.
Panašų draudimą patvirtino Stokholmo miesto savivaldybė. Ji paskelbė, jog nuo 2025 m. į miesto centrą bus galima įvažiuoti tik vairuojant elektrinį automobilį. Aišku, šis draudimas negalios greitosios pagalbos arba policijos automobiliams, tačiau, tikėtina, jog šių automobilių variklių garsą užgoš sirenos.
Įstatymų leidėjai išimtį paliko ne tik gelbėjimo tarnyboms. Su tradiciniu automobiliu į miesto centrą galėsite įvažiuoti, jeigu turėsite neįgaliojo pažymėjimą. Tam tikros išimtys padarytos ir furgonams.
Stokholmas yra pirmasis miestas pasaulyje, kuriame buvo nustatytos tokios griežtos aplinkosauginės priemonės, tačiau vargu ar tokio pobūdžio priemonės bus vienintelės.
Tik laiko klausimas kada tokiu pačiu pavyzdžiu paseks kitų šalių sostinės ar kiti miestai. Štai, dar rugsėjo pradžioje Kauno miesto savivaldybė įrengė mažos taršos zoną, kuri stebės kokie automobiliai įvažiuoja į šiuo metu ganėtinai mažo ploto zoną. Nors įvažiavimas į mažos taršos zoną dabar nėra apmokestintas, tačiau tai tik laiko klausimas.