Remiantis paviešintu Vokietijos federalinės automobilių transporto tarnybos laišku, šią vasarą „Mercedes-Benz“ dar kartą atsidūrė šios įstaigos darbuotojų akiratyje, nes bendrovė buvo kaltinama į pagalbą pasitelkus išmetamųjų dujų ir kitų kenksmingų dalelių klastojimo įrenginius.
2023 m. liepos 7 d. parengtame pranešime išsamiai aprašyti trys programine įranga pagrįsti prietaisai, aptikti „Mercedes-Benz E350 BlueTec“ modeliuose su OM642 dyzeliniais varikliais. Du iš šių įtaisų keitė variklio veikimą, atsižvelgdami į tam tikrus variklio temperatūros parametrus. Agentūra laiške automobilių gamintojui nurodė, kad jis turi išspręsti šias problemas, kitaip jie uždraus eksploatuoti automobilius arba gamintojas turės juos atšaukti.
Su šia agentūra bendradarbiaujantys „Mercedes-Benz“ atstovai „Reuters“ naujienų agentūrai sakė, kad bendrovės nuomone, ji jau sukūrė ir įdiegė tinkamus programinės įrangos atnaujinimus, reikalingus šioms problemoms spręsti.
Papildomas patikrinimas pradėtas po to, kai Europos Teisingumo Teismas 2022 m. liepos mėn. priėmė sprendimą, kad programine įranga pagrįsti išderinimo įtaisai yra neteisėti. Agentūra buvo davusi bendrovei laiko iki liepos 27 d. įvykdyti reikalavimus, tačiau „Reuters“ skelbia, jog terminas buvo pratęstas.
Tai nėra pirmas kartas, kai „Deutsche Umwelthilfe“ atidžiai tikrina „Mercedes-Benz“ veiklą. 2021 m. lapkritį organizacija paskelbė viešą ataskaitą, kurioje kaltino bendrovę, kad į E klasę montuojami OM642 dyzeliniai varikliai naudoja net aštuonis nelegalius įrenginius. Ataskaitoje buvo teigiama, kad prietaisai sumažindavo įpurškiamo „Adblue“ skysčio kiekį, kuris reikalingas kenksmingiems azoto oksidams neutralizuoti.
„Mercedes-Benz“ nėra vienintelis automobilių gamintojas, kuris praėjus beveik dešimtmečiui po „Dieselgate“ skandalo, vis dar, susiduria su jo pasekmėmis.
Šią vasarą teismas buvusiam „Audi“ generaliniam direktoriui Rupertui Stadleriui skyrė 1,1 mln. eurų baudą už dalyvavimą šioje apgavystės schemoje. Jis savo kaltę prisipažino, kad galėtų išvengti laisvės atėmimo bausmės.
Automobiliams skirtų komponentų gamintoja „Bosch“ pernai sumokėjo daugiau nei 20 mln. eurų baudą.
„Mercedes-Benz“ prekės ženklą valdantis „Daimler“ koncernas taip pat turėjo sumokėti 2,6 mlrd. eurų, jog galėtų padengti Jungtinėse Valstijose įmonei pareikštus ieškinius. „Daimler“ turėjo susidurti su JAV aplinkos apsaugos agentūros, Kalifornijos oro išteklių valdybos, JAV teisingumo departamento ir grupinio ieškinio bylomis.
Daugiau nei pusė iš „Daimler“ koncerno sumokėtos sumos atiteko įvairioms vyriausybinėms agentūroms.
