Juk ne veltui Formulė 1 kadaise buvo vadinama autosporto karaliene. Būtent šioje autosporto šakoje gimdavo pačios beprotiškiausios, inovatyviausios ir kvapą gniaužiančios technologijos, komponentai ir sprendimai, vėliau leidę masinės gamybos automobiliams numesti antsvorio, pagerinti elgesį kelyje ar priversti superautomobilių savininkus eiti iš proto dėl pasakiškų charakteristikų.
„Mercedes-Benz C 112“ buvo vienas iš tų automobilių, kuris gimė dėl didžiulio inžinierių noro išbandyti automobilių sporte gimusias technologijas.
Sąsajos su autosportu
Po sėkmingo 1990-ųjų metų sezono „Group C“ varžybose, „Mercedes-Benz“ inžinieriai norėdami atšvęsti pergalę, daugiau kaip septynis mėnesius dirbo viršvalandžius tam, jog galėtų aktyvios pakabos sistemą išbandyti bendro naudojimo keliams skirtame automobilyje.
Inžinieriai iš pradžių planavo aktyvios pakabos sistemą sumontuoti į kuklųjį „190“ serijos sedaną, tačiau kai pro duris įžengė „Daimler“ koncerno ir „Sauber“ ekipos vadovai, galutinis projektas ne iš tolo nepriminė to, kuris buvo matomas pirminiuose eskizuose.
Norėdami išbandyti naują technologiją, vokiečių specialistai sukūrė superautomobilį su 6,0 litrų, 12 cilindrų benzininiu varikliu, išvystančiu 408 arklio galias ir 580 Nm sukimo momentą. Akivaizdu, jog apie tokią jėgainę „190“ sedanas net negalėjo pagalvoti.
Tuo tarpu iki ausų išsišiepę inžinieriai koncerno vadovams teigė, jog superautomobilio kėbulo tipas buvo tam, jog tik šiame automobilio tipe galima tinkamai pademonstruoti kaip veikia aktyvios pakabos sistema. Visgi, didžiausias jos efektyvumas ir nauda išryškėja važiuojant dideliu greičiu.
Aktyvi pakaba – tai hidraulinė važiuoklės sistema, milisekundės tikslumu reguliuoja važiuoklės prisitaikymą prie kelio, mažina kėbulo svyravimus, pakilimus bei nusileidimus, įveikiant posūkius, užtikrina tolygų svorio paskirstymą stabdant ir pajudant iš vietos. Daugybė daviklių nuolatos stebėdavo automobilio kėbulo, pakabos elgesį ir priklausomai nuo gautų parametrų, stengdavosi panaikinti kėbulo pasvyrimą ir užtikrinti nepriekaištingą automobilio stabilumą.
Buvo vikrus
„C112“ taip pat buvo aprūpintas galinių vairuojamųjų ratų sistema, kuri palengvindavo automobilio valdymą vingiuotuose keliuose, tačiau projekto autoriai tikino, jog šios sistemos nauda labiausiai pasijusdavo važiuojant ypatingai dideliais greičiais.
Važiuojant mažesniu nei 60 km/val. greičiu, galiniai ratai sukasi į priešingą kryptį nei priekiniai iki 3,5 laipsnio. Važiuojant didesniu nei 60 km/val. greičiu, galiniai ratai ta pačia kryptimi pasisukdavo vienu metu kaip ir priekiniai ratai.
Suporavus galinių vairuojamųjų ratų sistemą su aktyvia pakabos sistema, „Mercedes-Benz“ sugebėjo sukurti superautomobilį, kuris į posūkį galėdavo įlėkti vidutiniškai 50 - 60 km/val. didesniu greičiu nei analogiški to meto superautomobiliai.
Aukščiausios klasės aerodinamika
Dar vienas išskirtinis „C112“ bruožas – aerodinamika. „Mercedes-Benz“ automobilį aprūpino priekiniu ir galiniu spoileriu, kurie priklausomai nuo vairavimo stiliaus, greičio ir kitų parametrų, prisitaikydavo. Pavyzdžiui, važiuojant 250 km/val. ar didesniu greičiu, galinis spoileris pakildavo ir pasisukdavo 65 laipsnių kampu.
Galinis spoileris kritinėse situacijose taip pat tapdavo savotišku parašiutu. Staiga paspaudus stabdžių pedalą, galinis spoileris pakildavo į maksimaliai leistiną padėtį ir vos per kelias sekundes padėdavo sumažinti automobilio greitį nuo, pavyzdžiui, 150 km/val. iki 20 km/val.
Tuo tarpu po priekiniu buferiu slypintis spoileris atlikdavo tą pačią funkciją kaip ir galinis spoileris. Iki tam tikro greičio jis sau ilsėdavosi ir likdavo pasislėpęs po priekiniu buferiu, tačiau pasiekus 250 km/val. jis truputėlį nusileisdavo ir padidindavo oro pralaidumą.
Eksperimentas tik ir liko eksperimentu
1991 metais pristatytas „Mercedes-Benz C112“ tapo visų automobilių tema rašančių žurnalų šventuoju graliu. Kiekvieną mėnesį, kiekviename žurnale buvo bent po vieną straipsnį apie šį technologinį stebuklą. Vis dėlto, didžiulio susidomėjimo sulaukęs „C112“ taip ir išliko tik inžinerinės demonstracijos vaisiumi. Nors iki šiol „Mercedes-Benz“ nėra atskleidusi tikrosios priežasties, dėl kurios „C112“ nepateko į serijinę gamybą, tačiau neoficialūs šaltiniai teigia, jog „Mercedes-Benz“ tiesiog nebuvo pasiruošusi pasauliui pasiūlyti „C 112“ automobilyje buvusių technologijų. Vietoje to, inžinieriams buvo liepta tęsti jų tobulinimą ir tokiu būdu sukurti komponentų rinkinį, kurį galėtų naudoti įprasti, lengvieji automobiliai.
