Kad kokį didelį įspūdį sugeba palikti moderniausia ir naujausia S klasės modelio karta, tačiau pažvelgus į „Mercedes-Benz“ flagmano istoriją, joje rastume ne vieną įdomų pavyzdį, su kuriuo bendrovė iš Vokietijos sugebėdavo dar labiau pabrėžti S klasės pranašumą. Ir vienas iš tokių pavyzdžių – aštunto dešimtmečio viduryje pristatyta „450 SEL“ vardu pavadinta S klasės modifikacija.
Naujos krypties „Mercedes-Benz“
Automobilių industrijoje yra priimtina konkretaus modelio naują kartą pristatyti kas 6-8 metus, o automobilio kūrimui skirti vidutiniškai 3-5 metus. Žinoma, industrijoje galima rasti skirtingų išimčių, tačiau „Mercedes-Benz“ naujų modelių kūrimo terminai išliko panašūs ištisus dešimtmečius.
Štai, „W116“ modelio karta buvo pradėta kurti 1966 metais, arba praėjus vos vieneriems metams nuo „W108/W109“ modelių debiuto. Apskritai, „Mercedes-Benz“ inžinieriai prie visapusiškai naujos S klasės plušo šešerius metus, per kuriuos bendrovės inžinieriai sugebėjo įdiegti eilę įdomių, pažangių ir iki tol dar nematytų sprendimų.
Pavyzdžiui, prasidėjus „W116“ kūrimo darbams, „Mercedes-Benz“ į pagalbą pasikvietė komponentų gamintoją „Bosch“. Kartu jie kelerius metus plušėjo prie sistemos, kurią mes šiandien žinome „ABS“ vardu. Ir būtent „W116“ kartos modelis buvo pirmasis serijiniu būdu gaminamas lengvasis automobilis, turėjęs sistemą, padedančią kelis kartus sumažinti stabdymo kelią.
Įkvėpimo šaltinis – „Citroën“
Retas prancūziškos markės vardą galėtų padėti į tą pačią lentyną, kartu su „Mercedes-Benz“, tačiau anuomet vokiškos markės inžinieriai į „Citroën“ žiūrėjo kaip į pavyzdį, iš kurio galėtų pasimokyti.
Pagrindinė to priežastis – stulbinantį komforto lygį užtikrinanti hidropneumatinę pakabos sistema, dėl kurio „Citroën“ markės mašinos buvo liaupsinamos ir, tam tikrose šalyse, dievinamos.
Nors „Citroën“ sugebėjo įkvėpti „Mercedes-Benz“ inžinierius, tačiau šių dviejų kompanijų naudotų hidropneumatinių pakabos sistemų sandara nebuvo absoliučiai identiška.
Pavyzdžiui, hidraulinis siurblys buvo varomas grandine, o ne juostiniu diržu. Pastarasis sprendimas „Citroën“ automobiliuose buvo pagrindinis trūkumas, mat jam nutrūkus pakaba tiesiog prarasdavo savo funkcionalumą. „Mercedes-Benz“ netgi galvodami apie prasčiausią scenarijų – grandinės nutrūkimą – įdiegė papildomus amortizatorius, kurie užtikrintų, jog įvykus hidropneumatinės pakabos gedimui jie sugebėtų išlaikyti automobilio kėbulą virš važiuojamosios dalies.
Skirtumų būta ir daugiau. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ esanti pakaba leido iškelti ir sužeminti automobilio kėbulą platesniu diapazonu. Be to, skirtingai nei „Citroën“ modeliuose, užgesinus variklį automobilis „nenusileisdavo“ ant žemės ir vairuotojui nereikdavo laukti, kol hidraulinė pakaba suveiks ir pakels automobilio kėbulą į reikiamą aukštį.
Greičiausias sedanas Europoje
Didelio pajėgumo sedanai – Vokietijos gamintojų vizitinė kortelė. „Audi S8“, „BMW M5“, „Porsche Panamera Turbo“. Gerų ir džiuginančių pavyzdžių tikrai netrūksta, tačiau aštuntame dešimtyje šioje automobilių klasėje dažniausiai karaliavo britiški ir itališki modeliai.
„Mercedes-Benz“ inžinieriai, vėlgi, norėdami pademonstruoti, jog jų kūrinys yra pranašesnis važiavimo komforte, bet ir dinamikoje. Ir būtent dėl pastarojo troškimo 1975 metais pasirodė viena įspūdingiausių S klasės versijų – „Mercedes-Benz 450 SEL 6.9“.
Kaip ir šio modeli pirmtakas, gamintas 1968-1972 metais, „SEL 6.9“ buvo aprūpintas didingu 6,8 litro darbinio tūrio, 8 cilindrų benzininiu varikliu, kuris išvystė 290 arklio galių ir 546 Nm sukimo momentą.
Kadangi tai buvo neeilinis variklis, kiekvienas V8 motoras buvo surenkamas aukščiausios kvalifikacijos specialisto rankomis. Jeigu dar to negana, surinkus variklį, kiekvienas iš jų turėjo praeiti net 265 minutes trunkantį bandymą, kurių metu inžinieriai įsitikindavo, jog jis atitinka aukščiausius reikalavimus. Vienas iš tokių bandymų pavyzdžių – 40 minučių trunkantis variklio veikimas, atliekant skirtingo pobūdžio veikimo scenarijus.
Kuomet automobilis patekdavo į išskirtinius poreikius turinčio pirkėjo garažą, jis galėjo įsitikinti, jog „450 SEL 6.9“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 7,4 sekundės ir pasiekdavo maksimalų 240 km/val. greitį. Šių dviejų parametrų užteko, jog jis ketveriems metams taptų greičiausiu europietišku sedanu.
Pagamino nedaug
„450 SEL 6.9“ buvo S klasės modelių gamos flagmanu ir tai kuo puikiausiai atsispindėjo šio automobilio kainodaroje. Vokietijoje pradinė „450 SEL 6.9“ kaina siekė 69 930 markių (116 tūkst. eurų) , arba maždaug 30 000 markių daugiau už įprastą „450 SEL“.
Atsižvelgiant į aukštą automobilio kainą, norinčių įsigyti šį modelį buvo ne tiek jau ir daug.
Vadovaujantis gamintojo duomenimis, vien Europoje bendrovė sugebėjo parduoti 7 380 automobilio vienetus, o štai pagrindinėje „Mercedes-Benz“ rinkoje – Jungtinėse Valstijose – šių automobilių buvo parduota gerokai mažiau. Vos 1 816 vnt.
