Po pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų tiekimo krizių jau atsigavę gamintojai normalizavo tiekimo grandines, tad naujų automobilių importuotojai išlaiko nemenkus jau vietoje esančių modelių sandėlius. Juose – daugybė vietinio regiono pirkėjų skonius atitinkančių automobilių, tačiau nebūtinai kiekviena detalė tiksliai atspindės poreikį.
Tad ką ir kada rinktis: laukti naujos mašinos iš gamyklos ar čiupti jau esančią sandėlyje?
Norintiems greičiau
Laidos „Autopilotas“ automobilių apžvalgininkas Vytenis Kudarauskas pagrindiniu rinkimosi iš sandėlio privalumu įvardija greitį. Jo teigimu, skirtumas gali būti įspūdingas.
„Jei jus tenkina, pavadinkime, sandėlio pasiūlymas, tai automobilis atvyks ganėtinai greitai, per savaitę, daugiausia dvi. Taip pat kartais galima gauti solidžią nuolaidą ar vertingų dovanų perkant sandėlyje kiek užsibuvusią transporto priemonę. Užsakius individualiai, nurodoma planuojama gamybos data, kuri gali keistis, o kai kada norimo modelio reikia laukti ir pusę metų“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Teikiant užsakymą gamyklai, galima preciziškai susikomplektuoti tokį automobilį, kokio norima. Suteikiamos sąlygos pasirinkti galios sistemą, pavarų dėžės tipą, išorės ir vidaus apdailą, papildomas komforto ar saugumo technologijas ir kt. Tačiau toks preciziškumas retsykiais gali tapti ir nenumatytu kliuviniu.
„Vienas mano draugas pateikė pagal savo įgeidžius sukomplektuoto automobilio užsakymą, tačiau jo gamyba buvo nuolat nukeliama, todėl, tiesiog nebenorėdamas daugiau laukti, jis įsigijo tokį patį modelį, kurio atsisakė kitas pirkėjas, tik kitaip sukomplektuotą. Taigi, kartais net ir geležinė kantrybė nepadės gauti to, ko norėjote ir tikėjotės“, – atkreipia dėmesį V. Kudarauskas.
Renkantis automobilį iš importuotojų, trūkumu gali tapti per skurdi pasiūla arba per maža konkrečių modelių įrangos įvairovė. Vis dėlto šie niuansai priklauso nuo konkrečių prekių ženklų automobilius įvežančių bendrovių taktikos. O ji gali skirtis. Pavyzdžiui, spalio viduryje „Kia“ importuotojai sandėlyje turėjo 52 naujus automobilius, „Audi“ – 68, BMW – 27.
„Volkswagen“ ir „Peugeot“ importuotojai elektroninėse interneto parduotuvėse siūlė po 93 automobilius. Pastarosios markės asortimente buvo galima aptikti ir naujausių elektrine ar hibridine pavara varomų SUV modelių – 3008 bei 5008.
Nuo Naujųjų lauks pokyčiai
Šią diskusiją paskatino ir artėjantys pelno mokesčio įstatymo pokyčiai: jie gali paskatinti ne vieną verslo įmonę suskubti įsigyti benzininių ar dyzelinių automobilių iki šių metų pabaigos, net jeigu pirkiniai buvo suplanuoti vėlesniam laikotarpiui.
Lietuvoje verslo įmonėms nuo 2025-ųjų sausio 1 dienos įsigalios automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymų ribojimai. Jie bus palankesni elektromobilius ir vandeniliu varomus modelius perkančioms bendrovėms, o didelės dalies taršių transporto priemonių įsigijimo sąlygos keisis, nes ribojamos sumos priklausys nuo to, kiek automobilis išmeta anglies dvideginio.
Ribojimų sistemą sudarys keturios pakopos. Anglies dvideginio neišmetančius automobilius įsigijusios įmonės galės atskaityti į turto nusidėvėjimo sąnaudas iki 75 000 eurų patirtų išlaidų, o taršesni modeliai bus skaidomi į emisijos kategorijas iki 130 g/km, 130–200 g/km ir virš 200 g/km CO2. Tokias transporto priemones perkančios įmonės galės atskaityti atitinkamai iki 50 000, iki 25 000 arba iki 10 000 eurų.
Iki šiol lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymas nebuvo ribojamas jokia suma, tad ar šis pokytis paskatins verslininkus „apsipirkti“ iki šių metų pabaigos, kol galioja senoji tvarka?
„Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis sako kol kas didesnio įmonių bruzdesio dėl šio pokyčio nematantis. Vis dėlto, anot jo, gali būti, kad daugelis verslininkų dar nėra paskaičiavę, kas jų laukia.
„Kol kas tendencija yra nekintanti – visi laukia mažesnių palūkanų. Be to, naujojo mokesčio poveikis tiesiogiai pasijus tik po metų, kai reikės pildyti deklaracijas. Galbūt lapkričio antroje pusėje jau daugiau kas susigriebs“, – pastebi specialistas.
Kita vertus, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius atkreipia dėmesį, kad ir be finansinių paskatų daugybė Lietuvoje veikiančių įmonių keičia savo parkų formavimo įpročius ir dažniau renkasi ekologiškesnius automobilius.
„Iš to, ką aš girdžiu bendraudamas su nemažus parkus valdančių įmonių atstovais, galiu daryti išvadą, kad jų elgesys tikrai tampa sąmoningesnis. Juntama bendra nuotaika, kad kartais gal galima net kažkokią finansinę dalį paaukoti dėl didesnio tvarumo. Tokį šviesų požiūrį išreiškia įvairios įmonės, ypač tos, kurios nori kažko mokytis, siekti kažkokios pridėtinės vertės ir pan.“ – pažymi pašnekovas.
Pajus benzininius ir dyzelinius modelius perkančios įmonės
Pagal naująją tvarką būtent pavaros tipas taps esminiu faktoriumi. Didžioji dauguma Lietuvoje parduodamų hibridinę pavarą turinčių naujų automobilių pasižymi iki 130 g/km siekiančia CO2 emisija ir 50 000 eurų neviršijančiomis kainomis, tad juos perkančios įmonės pokyčių ir toliau nepajus.
Vis dėlto, V. Stanislovaičio teigimu, automobilių nuomos parkuose vyrauja benzininiai modeliai, kurių dauguma perkopia 130 g/km CO2 emisijos rodiklį, tad nauja tvarka pakeis jų įsigijimo sąlygas. Pigesni ir mažiau taršūs modeliai, tikėtina, gali išvengti pokyčių, tačiau dyzelinius ir galingesnius benzininius automobilius perkančios įmonės skirtumą pajus.
Štai „Volkswagen Passat“ universalas su 265 AG galios benzinine jėgaine vidutiniškai išmeta 183 g/km CO2. Kadangi jo kaina prasideda nuo 53 280 eurų, įmonės negalės nusidėvėjimui atskaityti 28 280 sumos. Atitinkamai dyzelinė automobilio versija su 150 AG motoru išmeta 131 g/km CO2, o kaina prasideda nuo 48 030 eurų, tad pagal naująją tvarką neatskaitoma suma siektų 23 030 eurų.
Kitas pavyzdys – naujas „Peugeot“ kompaktinės klasės SUV modelis 3008 gali būti sukomplektuotas tiek su hibridine, tiek su iš tinklo įkraunama hibridine, tiek su elektrine pavaromis. Priklausomai nuo versijos, šio modelio pradinė kaina svyruoja nuo 32 400 iki 47 500 eurų, o CO2 emisija – nuo 0 iki 123 g/km. Tad visas šio konkretaus automobilio versijas perkančios įmonės galės į atskaitymus įtraukti ir apmokestinamąjį pelną per nusidėvėjimą mažinti iki 50 000 eurų verte.