Elektromobilių gamintojai, prognozavę, kad ši tvari transporto priemonė neabejotinai užkariaus transporto rinką, stebi krintančias pardavimo apimtis. Nuo metų pradžios Europos Sąjungoje (ES) elektrinių transporto priemonių pardavimo apimtys ir taip besitraukiančioje rinkoje sumažėjo 8,4 proc., o nuo metų pradžios jų rinkos dalis krito daugiau nei 1 proc. iki 12,6 proc.
Pastebimas ir blėstantis vairuotojų optimizmas elektromobilių atžvilgiu – tik 16 proc. ES ne elektromobilių savininkų svarsto, kad kitas jų įsigyjamas automobilis bus elektromobilis (2021 m. taip svarstė 18 proc. vairuotojų). Tuo pat metu beveik 20 proc. dabartinių elektromobilių savininkų teigė, kad labai tikėtina, jog ateityje grįš prie transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.
J. Sestakauskaite teigia, kad stebint tendencijas galima prognozuoti, jog elektromobilių gamyba ir toliau išliks lėtesnė, jei nebus išspręsti esminiai iššūkiai.
„Elektromobilių rinka susiduria su nemenkais iššūkiais – infrastruktūros stoka, didelės investicijos į naujus automobilių parkus ir net dalies elektromobilių vairuotojų nusivylimas dėl ne visai jų lūkesčius atitinkančių šių transporto priemonių galimybių lėmė, kad aktyviai startavusi elektromobilių rinka pradėjo lėtėti, o vairuotojai neskuba keisti skystuoju kuru varomų transporto priemonių į elektromobilius. Visgi transporto rinkos kryptis aiški – mažėjanti priklausomybė nuo naftos, todėl ateityje tikrai matysime vis daugiau tvaresnių sprendimų transporto srityje ir tai apims ne tik elektromobilių parko plėtrą, bet ir augančią dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų pasiūlą“, – sako J. Sestakauskaite.
Tradiciniai automobiliai populiarumo nepraranda
Remiantis „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje vis dar populiariausi vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Populiariausių degalų trejetuke užtikrintai pirmauja dyzelinas, benzinas ir benzinas/dujos – atitinkamai 1,14 mln., 398 tūkst. ir 98 tūkst. automobilių.
ES skaičiavimais, skystųjų degalų poreikis užtikrintai vyraus iki 2025-ųjų metų. Prognozuojama, kad jau kitais metais Europoje 40 proc. visų automobilių bus dyzeliniai hibridai arba varomi dyzelinu. Taip pat skaičiuojama, kad 2030 m. daugiau nei 75 proc. lengvųjų automobilių bus varomi dyzelinu, o 90 proc. visų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių bus varomos dyzeliniais arba dyzeliniais hibridiniais varikliais.
J. Sestakauskaites teigimu, nors elektrifikacija ir toliau bus skatinama, ateityje dyzelinu varomi automobiliai vis tiek sudarys didesnę rinkos dalį, todėl jau dabar reikalingi sprendimai, užtikrinantys aktyvesnę dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamybą.
„Stebint išliekantį aukštą degalų poreikį, reikia ir toliau aktyviai ieškoti sprendimų, kurie padėtų dyzeliną gaminti tvariau. Šiuo metu dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamyba aktyviai auga visame pasaulyje ir iki 2030 m. rinka, prognozuojama, turėtų augti trigubai“, – sako bendrovės atstovė.
Alternatyvos įmanomos, tačiau jų dar teks palaukti
Intensyvėjant pasaulinėms lenktynėms dėl ŠESD mažinimo, vis dažniau dėmesio centre atsiduria du nauji energijos šaltiniai: žaliasis vandenilis ir biometanas. Šie atsinaujinantys degalai gali paskatinti didelę pažangą pramonės, transporto ir elektros energijos gamybos srityse mažinant CO2 emisijas.
Tačiau, pasak bendrovės atstovės, šie sprendimai dar nėra pakankamai plačiai išvystyti, todėl artimoje ateityje sunku tikėtis esminio šių energijos šaltinių proveržio.
„Tokie pokyčiai reikalauja ne tik stiprios politinės valios, bet ir didelių investicijų bei tinkamos infrastruktūros sukūrimo. Tiek žaliojo vandenilio, tiek biometano gamybai ir tiekimui būtina diegti naujas technologijas, statyti gamyklas ir tiesti vamzdynus, o tai yra itin laikui ir investicijoms imlios užduotys“, – sako J. Sestakauskaite.
Atsižvelgdama į naujų tvaresnių energijos šaltinių paklausą, „Neste“ jau dešimtmetį siūlo tvaresnius sprendimus transporto, laivybos, aviacijos pramonėms. Lietuvoje bendrovė jau penkerius metus rinkai siūlo degalus iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, kurie buvo teigiamai įvertinti vairuotojų.
„Neste MY Renewable Diesel“ dyzelinas gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų ir panaudoto kepimo aliejaus, todėl, palyginti su iškastiniu dyzelinu be biodalies, degalų gyvavimo ciklo metu išmetama iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)*“, – sako bendrovės atstovė.
Šie degalai pasižymi aukštu atsparumu žemai temperatūrai ir yra universaliai pritaikomi tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms.
Kombinuojant sprendimus galima pasiekti daugiau
Kaip rodo 2024 m. Lietuvos nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenys, Lietuvoje daugiausiai ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose. Transporto sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Kelių transporte didžiausias taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60 proc.) ir sunkiasvorių automobilių (36 proc.). J. Sestakauskaites teigimu, suvaldyti ŠESD emisijas – bendra verslų, politikų ir šalies gyventojų užduotis, o tam pasiekti būtini kombinuoti sprendimai.
„Būtų didelė klaida teikti prioritetą vienam energijos šaltiniui ir pamiršti kitus. Šių laikų tyrimai ir technologijos leidžia atrasti ir pritaikyti tokius inovatyvius sprendimus, kurie praeityje buvo įvardijami tolima ar net neįgyvendinama užduotimi. Visgi, stebėdami ir jau patirdami klimato kaitą ir jos padarinius, turime bendrai imtis kuo skubesnių veiksmų ir veikti dėl mūsų planetos ateities“, – sako J. Sestakauskaite.
