• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Komisija ne vieną kartą džiūgavo priėmusi ne visiems priimtiną sprendimą, kuriuo automobilių gamintojai bus įpareigoti nuo 2035 m. nutraukti naujų automobilių, turinčių vidaus degimo variklį gamybą. Nors toks sprendimas sulaukė gausybės prieštaringų vertinimų, tačiau didžiulį spaudimą iš automobilių industrijos pajutusios tam tikros ES šalys narės sugebėjo išsikovoti išimtį sintetiniams degalams, kuriais galėtų būti maitinami tie patys vidaus degimo varikliai.

Europos Komisija ne vieną kartą džiūgavo priėmusi ne visiems priimtiną sprendimą, kuriuo automobilių gamintojai bus įpareigoti nuo 2035 m. nutraukti naujų automobilių, turinčių vidaus degimo variklį gamybą. Nors toks sprendimas sulaukė gausybės prieštaringų vertinimų, tačiau didžiulį spaudimą iš automobilių industrijos pajutusios tam tikros ES šalys narės sugebėjo išsikovoti išimtį sintetiniams degalams, kuriais galėtų būti maitinami tie patys vidaus degimo varikliai.

REKLAMA

Vis dėlto, atidžiau panagrinėjus neseniai įteisintą draudimą paaiškėja, jog jame yra nemažai pilkųjų zonų. Pavyzdžiui, reglamente skelbiama, jog elektromobiliai yra mažiau taršūs, nes neišmeta nei vieno gramo teršalų važiuodami, tačiau įstatymų leidėjai taip pat pripažįsta, jog elektromobilių eksploatacija taip pat sukuria papildomą CO2 pėdsaką. Ir ties šiuo momentu turėtumėte geriau suprasti, kodėl Europos Komisija buvo linkusi nusileisti Vokietijai, Lenkijai, Čekijai ir kitoms ES narėms, kurios reikalavo padaryti išimtį sintetiniams degalams.

Sintetiniai degalai – tai nauja degalų rūšis, gaminama iš atmosferos išgauto anglies dioksido, vandenilio ir elektros energijos. Nors ekologišku būdu gaminami degalai ženkliai sumažina aplinkos taršą, tačiau „eFuel Alliance“ grupės vykdomasis direktorius Ralfas Diemeris teigia, kad jeigu skaičiuosime bendrą gamybos, tiekimo grandinės ir naudojimo CO2 emisiją, sumažinti taršą 100 proc. beveik neįmanoma.

REKLAMA
REKLAMA

Remiantis žurnalo „Transport & Environment“ duomenimis, jeigu automobilis naudotų sintetinius degalus, jo vidutinė CO2 emisija siektų vos 61 g/km. Palyginimui, automobilis naudojantis įprastus degalus, jo indelis į aplinkos taršą padidėja iki 215 g/km CO2.

REKLAMA

Tuo tarpu elektromobilių taršos rodikliai nėra vienodi, mat didžiausią įtaką tam turi kurioje šalyje elektromobilis važinėja ir kokiais metodais šioje šalyje išgaunama elektra. „Transport & Environment“ duomenimis, elektromobilio bendra CO2 emisija siekia 13 g/km, jeigu elektros energija yra gaminama iš atsinaujinančių šaltinių arba naudojant branduolinę energiją.

„Transport & Environment“ pateikti duomenys rodo, jog elektromobiliai pasižymi mažesne tarša, tačiau leidinio analizėje trūksta dar vienos vertės. Tai – CO2 emisijų, susijusių su elektromobilio gamyba.

REKLAMA
REKLAMA

2020 m. „Volvo Cars“ atliktame tyrime paaiškėjo, jog siekiant pagaminti vieną „Polestar 2“ elektromobilį, į atmosferą išmetama 24 tonos CO2. O štai vidaus degimo variklį turinčio „Volvo XC40“ gamyba išmeta 14 tonų CO2. Tad jeigu remtumėmės šiais duomenimis ir atsižvelgtume į faktines važiavimo metu išmetamų teršalų vertes, kurias nurodo „Transport & Environment“, bendras išmetamųjų teršalų kiekis būtų toks:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuvažiavus 50 000 kilometrų:

  • Elektromobilis – 24,7 tonos CO2
  • Sintetiniais degalais varomas automobilis – 17,3 tonos CO2
  • Įprastais degalais varomas automobilis – 24,8 CO2

Nuvažiavus 100 000 kilometrų:

  • Elektromobilis – 25,3 tonos CO2
  • Sintetiniais degalais varomas automobilis – 20,1 tonos CO2
  • Įprastais degalais varomas automobilis – 35,5 tonos CO2

Nuvažiavus 200 000 kilometrų:

  • Elektromobilis – 26,6 tonos CO2
  • Sintetiniais degalais varomas automobilis – 26,6 tonos CO2
  • Įprastais degalais varomas automobilis – 57 tonos CO2

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų