Žinoma, „ChatGPT“ apdairiai apsidraudžia ir prie savo siūlomų nerimo priežasčių pateikia patikslinimą: „žmonių baimės gali skirtis, priklausomai nuo individualios patirties ir kultūrinių kontekstų.“ Tikra tiesa.
Bet palikime jį nuošalyje ir geriau panagrinėkime, kaip apsidraudžia daugiau patirties elektromobilių pasaulyje sukaupę vairuotojai, kad niekuomet neliktų kelyje su galutinai išsemtais baterijos energijos aruodais.
Ką daryti, kad nenutiktų
Akivaizdu, kad vienas paprasčiausių sprendimų bendrąja prasme yra kuo toliau be sustojimo viena įkrova nuvažiuojantys automobiliai. Pavyzdžiui, nuo seno žinome, kad, pradėjus populiarėti elektromobiliams, „Tesla“ modeliai pasižymėjo didžiausiais viena įkrova įveikiamais atstumais. Dabar jau ir jiems yra kur pasitempti, nes atsiranda vis daugiau toli nuriedančių elektrinių modelių.
Nekalbu apie šešiaženkles sumas iš piniginės išprašančius prabangos segmento automobilius. Tačiau bent 450 kilometrų viena įkrova dabar, pavyzdžiui, nuvažiuoja visi „Kia“ naujausios kartos elektromobiliai, kurių pavadinimas prasideda raidėmis EV. „Peugeot“ žada, kad nauji SUV modeliai be atokvėpio įveiks ir per 600 km. Šie skaičiai patvirtinti laikantis WLTP metodikos, todėl jie nebūtinai atitiks jūsų vairavimo sąlygas, bet orientyras aiškus.
Solidžias distancijas nuvažiuojantys elektromobiliai gerokai palengvina bet kokių kelionių planavimą, nes mažėja poreikis įkrauti bateriją pakeliui. Galima suplanuoti energijos papildymą prieš ilgesnę išvyką, o naujo įkrovimo taško dairytis baigiantis energijai. Tikėtina, kad tokiomis aplinkybėmis ir alternatyvių įkrovimo stotelių sąrašas bus ilgesnis.
Kita taisyklė, kurią verta žinoti dar prieš perkant elektromobilį, – kiekvieno modelio baterija jums padėkos, jeigu dažnai suplanuosite jos įkrovimą santykinai nedidele sparta: kintamosios srovės (AC) viešose stotelėse, kurių galingumas paprastai siekia iki 22 kW, arba ten, kur automobilis ilgesnį laiką stovi. Dažniausiai tai būna namai ir darboviečių aikštelės, kur galima naudoti sieninius įkroviklius ir pan. įrangą.
Pastarosios vietos taip pat pasižymi palankiomis sąlygomis užsitikrinti ekonomiškai naudingą energijos kainą, tuomet važinėjimas elektromobiliu bus išties taupantis pinigus. O galimybė nuolat įkrauti elektromobilį, kol jis stovi, didžiąja dalimi pašalina tikimybę, kad kažkur įstrigsite tuščia baterija, nes dažniausiai važinėsite turėdami bent puspilnį energijos aruodą.
Daugybę šiuolaikinių elektromobilių galima suprogramuoti taip, kad jie krautųsi norimu metu: tada prieš kelionę baterijoje bus tiek energijos, kiek reikės jūsų artimiausiems tikslams. Taip pat ši funkcija leidžia įsikrauti tada, kai elektros kaina jums yra mažesnė.
Daugybė žmonių kartoja, kad vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams skirtų degalinių pilna ant kiekvieno kampo, o įkrovimo taškų elektromobiliams – trūksta. Tačiau nedažnas susimąsto, kad iš esmės visi elektromobilių savininkai savo „degalines“ turi namie.
Naudokitės programėlėmis
Trečias patarimas: naudokite elektromobilių ir jų programėlių funkcijas – jos labai pravers išsirengus į kelią. Net nevardinsiu atskirų programėlių, kuriose galite susiplanuoti keliones ir pakeliui aptinkamus įkrovimo taškus taip, kad keliaujant nekiltų rūpesčių dėl energijos atsargų. Jų yra daug, tad kiekvienas, atsidaręs „App Store“ ar „Google Play“, gali išsirinkti tinkamiausią.
Pagaliau ir automobilių gamintojai savo navigacijos sistemose siūlo gerai realiuoju laiku veikiančių kelionių planavimo funkcijų. Jos padeda ne tik rasti įkrovimo taškus, bet ir nurodo tinkamiausius maršrutus pro juos, o realiuoju laiku veikiančios sistemos pateikia duomenis apie stotelių užimtumą, atsiskaitymo būdus ir pan.
Tokių sistemų su daugiau ar mažiau funkcijų galima rasti pačiuose įvairiausiuose naujuose elektromobiliuose, kaip antai „Audi Q6 e-tron“, „Kia EV3“, „Tesla Model S“, „Peugeot e-5008“ ir kt.
Papildomas patarimas: kelionės maršrute nusimatykite bent keletą alternatyvių įkrovimo taškų. Kartais likus kilometrui iki įkrovimo stotelės gali paaiškėti, kad visos vietos užimtos ir teks palaukti, tad, turėdami iš ko rinktis, sutaupysite laiko.
Jeigu jau taip nutiko...
Jeigu vis dėlto taip jau nutiko, kad baterija išsikrovė, yra keletas išeičių, ką daryti toliau. Pirmoji – pati paprasčiausia, tinkama visų tipų automobiliams: kviečiame traliuką (pasižiūrėkite, gal jūsų automobilio draudimo polise yra numatyta ši paslauga) ir vežame elektromobilį iki vietos, kur jį galima įkrauti.
Kita išeitis – pagalbos kelyje tarnybos. Vis dažniau šių įmonių darbuotojai turi mobiliuosius įkroviklius, kurie gali vietoje suteikti tokį energijos kiekį, kurio pakaktų nuvykti iki artimiausios įkrovimo stotelės.
O tikrieji technologijų fanai, žinoma, pasinaudotų trečiąja išeitimi. Moderniuose elektromobiliuose pažangūs gamintojai įdiegia V2L (vehicle-to-load) funkciją, leidžiančią iš elektromobilio įkrauti kitus daiktus. Dažniausiai ši funkcija naudojama įvairiems buitiniams prietaisams ar stovyklavimo įrangai įkrauti, tačiau lygiai taip pat galima lėtai įkrauti kitą elektromobilį, kurio vairuotoją ištiko bėda kelyje.
Tiesa, kol kas dar ne visų gamintojų elektromobiliuose diegiama šią funkciją užtikrinanti įranga. Pavyzdžiui, jos nerasite „Tesla“ modeliuose, „Volkswagen“ žada pradėti diegti netolimoje ateityje. Priešingas pavyzdys – visi be išimties naujieji „Kia EV“ serijos modeliai, kurie jau turi tokią funkciją ir gali įkrauti išorės įrenginius iki 3,6 kW galia. Tad jei kelyje išsikrovė jūsų elektromobilis, telefonų knygoje ieškokite korėjietiškus elektromobilius turinčių draugų.
