Matote, šis išvaizdus mažylis buvo sukonstruotas ne tam, jog galėtų pradžiuginti saulėtais sekmadienio rytais.Kai 1985 metų pradžioje BMW oficialiai atidarė „BMW Technik“ padalinį, jame įdarbintiems specialistams buvo patikėta labai svarbi misija – kurti naujas technologijas, laboratorijas ant ratų, iš kurių vėliau būtų galima paimti tam tikrą išradimą ir vėliau jį pritaikyti masinėje gamyboje.
Netrukus šviežiai įkurto padalinio darbuotojai nustebino BMW koncerno vadovybę su savo pirmuoju projektu – „Z1“. Į tuometinius BMW modelius nepanašus, bet puikiai prie kitų šeimos narių derantį rodsterį.
Didžiausią nuostabą kėlė padalinyje dirbusių specialistų atkaklumas, mat pirmoji „Z1“ koncepcija koncerno vadovybei buvo pademonstruota praėjus vos 8 mėnesiams nuo „BMW Technik“ padalinio atidarymo, o pilnai funkcionuojantis prototipas po dar 12 mėnesių. Šiais laikais – tai pakankamai retas reiškinys.
Naujoji koncepcija taip pat buvo pavadinta BMW automobiliams nebūdingu vardu – „Z1“. Tam tikri šaltiniai teigia, jog šis automobilis „Z“ raidele buvo pažymėtas dėl „Zunkuft“ (išvertus iš Vokiečių kalbos – Ateitis) žodžio trumpinio.
Kitoje barikadų pusėje pūpsanti versija teigia, jog jis „Z“ raide buvo pažymėtas dėl „Z-Axle“ vardu (daugiasvirtės) pavadintos galinės pakabos, kurios konfigūraciją vėliau naudojo „E36“ kartos 3 serijos BMW.
Netradicinių idėjų kratinys
Ypatingų savybių šis automobilis turėjo ne vieną, bet tai neturėtų jūsų stebinti. Juk „BMW Z1“ buvo sukurtas specialiame padalinyje, kuriame dirbantys inžinieriai siekė pagrindinio tikslo – inovacijų, o jų šiame automobilyje netrūko.
Vis dėlto, jeigu reikėtų įvardinti neįprasčiausią „Z1“ ypatybę, mes norėtume truputėlį išsiplėsti ir įvardinti dvi.
Pirmoji – galimybė per maždaug 40 minučių pašalinti visas kėbulo dalis. Pasak tuometinių BMW atstovų, šis sprendimas turėjo „Z1“ savininkams leisti daugiau laisvės personalizuoti automobilio eksterjerą. Pavyzdžiui, jeigu jums nepatinka variklio dangtis, buferis ar sparnai – ne problema. Juos nuimate ir pakeičiate savo ar kieno nors kito gamybos analogais.
Ir antroji ypatybė – vertikaliai slankiojančios durys, kurios vos per keletą akimirkų įsliūkindavo į „Z1“ slenksčius. Inžinieriai neslėpė, jog šį netradicinį durų mechanizmą jie sukūrė semdamiesi įkvėpimo iš šeštame dešimtmetyje pademonstruoto „Kaiser Darrin“ automobilio, kuris taip pat turėjo slankiojančias duris. Skirtumas tik tas, jog „Kaiser Darrin“ durys slankiojo horizontaliai, o ne vertikaliai kaip „Z1“ rodsteryje.
Tuo tarpu po nuožulniu priekiniu gaubtu slypėjo BMW entuziastams puikiai pažįstamas variklis. Tai buvo „M20B25“ vardu pavadinta jėgainė, kuri gebėjo išvystyti 170 arklio galių ir 230 Nm sukimo momentą. Tai nėra itin įspūdingai skambantys parametrai, bet jis buvo bene idealus „Z1“ kompanionas. Bent jau tuometiniais standartais.
Iki 100 km/val. jis įsibėgėdavo per 9 sekundes ir ilgoje tiesiojoje nusileisdavo tuometiniam publikos numylėtiniui, antros kartos „Volkswagen Golf GTI“, bet tai buvo nesvarbu, nes BMW automobilių tobulinimu užsiimančios kompanijos siūlydavo įvairiausias priemones leidusias padidinti variklio galią ar netgi į variklio skyrių sumontuoti gerokai pajėgesnę jėgainę.
Trumpai trukusi gamyba
Kelis kartus atidėta serijinė automobilio gamyba oficialiai prasidėjo 1989 metų kovą ir truko šiek tiek daugiau nei dvejus metus. Iki 1991 metų liepos.
Iki serijinės gamybos pradžios likus mažiau nei vieneriems metams, BMW bendrovės atstovai džiaugėsi sulaukusi gausybės išankstinių užsakymų, kurie leido tikslingai planuoti automobilių gamybą.
Per šį, stebėtinai trumpą laikotarpį, automobilių gamintoja iš Vokietijos sugebėjo sukonstruoti 8000 rodsterių, iš kurių net 6443 buvo parduoti BMW gimtinėje – Vokietijoje.
Daugiau nei pusė visų pagamintų automobilių iš gamyklos išriedėjo 1990 metais, kol galiausiai, 1991 metais, charizmatiško „Z1“ gamybai buvo uždegta raudona šviesa.
