Prognozės ir sau, ir vartotojams
Automobilių gamintojai nuolat prieš save regi bent keletą tai artėjančių, tai vėl nutolstančių ateities vaizdinių: ilgalaikės ir trumpalaikės prognozės leidžia suformuluoti veiklos strategijas ir tikėtinus pramonės vystymosi scenarijus. Tendencijos ir būsimi vartotojų poreikiai – labai svarbi šių scenarijų dedamoji.
Štai pavyzdys. Elektromobilių paklausai šovus aukštyn, EV6 tuomet rinkai pristačiusi bendrovė „Kia“ 2022 metais išsikėlė ambicingą tikslą tapti globalia pirmaujančia tvaraus mobilumo žaidėja ir iki 2030-ųjų elektromobilių pardavimą padidinti iki 1,2 milijono vienetų per metus, o iki 2027-ųjų sukurti 14-os elektra varomų modelių (apimant ir komercinį transportą) gamą. Korėjiečių vizijoje ir dar vienas tikslas – 2030-aisiais pasiekti 78 proc. ekologiškai draugiškų modelių pardavimą svarbiausiose pasaulinėse rinkose: Pietų Korėjoje, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Kinijoje.
Kompleksiškos prognozės bendrovėms leidžia suformuoti apčiuopiamus verslo tikslus, kuriais grindžiami tolimesni pinigų srautai ir gamintojų galimybės investuoti į technologijų vystymą. Pernai „Kia“ jau išleido didelio dėmesio visame pasaulyje susilaukusi elektrinį flagmaną EV9, o netrukus ir į Europos gatves išriedės vieno populiariausių segmentų atstovas – kompaktinis elektrinis krosoveris EV3.
„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas sako, kad elektromobilių technologijos yra viena svarbiausių ateities transporto priemonių inovacijų, todėl gamintojų sprendimai čia stebimi it po didinamuoju stiklu. Kitados „Kia“ nustebino rinką 800 V elektros sistema, leidžiančia vidutinės klasės elektromobiliuose užtikrinti tokią įkrovimo spartą, kokia gali lygintis tik kone dvigubai daugiau kainuojantys „Audi“ ar „Porsche“ modeliai. Spartusis įkrovimas yra vienas svarbiausių veiksnių, galutinai išlaisvinančių elektromobilių vairuotojus nuo baimės ištuštinti bateriją nepasiekus tikslo ilgose kelionėse.
„Svarbiausios kryptys tos pačios – baterijos bei įkrovimo sparta. Per porą dešimtmečių elektromobiliai nuėjo ilgą kelią ir smarkiai patobulėjo. Dabar laukiame ryškių baterijų technologijų proveržių. Jie turėtų leisti pagaminti pigesnius ir toliau viena įkrova nuvažiuojančius elektromobilius. Technologijų tam jau yra, telieka jas atpiginti“, – pažymi apžvalgininkas.
Numatys ateities poreikius
Kalbant apie ateities prognozavimą, „Kia“ pavyzdys įdomus tuo, kaip geopolitiškai nepastoviais laikais bendrovė ir ją valdanti „Hyundai Motor Group“ grupė siekia numatyti visapusiškus ateities scenarijus, neapeidamos verslo procesų dalies. Tam grupė drauge su Oksfordo universiteto mokslininkais įsteigė Prognozavimo centrą (Foresight Center), padėsiantį formuoti moksliškai paremtą ilgalaikę Pietų Korėjos gamintojos grupės viziją ir strateginę kryptį. Ši partnerystė sustiprins bendrovės gebėjimą geriau pasirengti ateičiai ir nustatyti svarbiausius dėmesio taškus, kad būtų galima iš anksto spręsti būsimus geopolitinius pokyčius ir riziką.
Scenarijų planavimo metodu (OSPA) išgarsėjęs Oksfordo universitetas turi didelę patirtį pertvarkant pramonės perspektyvas ir kuriant ilgalaikes verslo kryptis. Siekdamas paskatinti žmonijos pažangą ir palengvinti tarpdisciplininius pokalbius tarp vyriausybinių agentūrų, akademinės bendruomenės bei pramonės ekspertų, centras vykdys novatoriškus tyrimus ir teiks ilgalaikes ateities visuomenės tendencijų įžvalgas.
„Automobilių pramonė išgyvena reikšmingus paradigmos ir verslo aplinkos pokyčius, dėl kurių atsiranda precedento neturintis neapibrėžtumas, – pristatydamas partnerystę kalbėjo „Hyundai Motor Group“ vykdomasis viceprezidentas ir grupės Verslo žvalgybos instituto vadovas Gyunas Kimas. – Tokiais laikais labai svarbu, kad įmonės atsiribotų nuo patirtimi grįsto požiūrio ir žvelgtų į ilgalaikę perspektyvą, numatydamos plataus masto ateities tendencijas. Tikimės, jog Prognozavimo centras reikšmingai prisidės visapusiškai ugdant organizacijas.“
Šioje strateginėje iniciatyvoje pagrindinis įmonės dėmesys skiriamas ilgalaikiam planavimui ir tyrimams, nustatant pagrindines pramonės tendencijas, tokias kaip elektromobilių plėtra, autonominio vairavimo pažanga ir tvaraus transporto sprendimų kūrimas.
Visas šias tendencijas kaip vienas svarbiausių įvardija ir J. Lengvinas. Anot pašnekovo, autonominio vairavimo technologijos yra neatsiejama ir saugumo sistemų dedamoji.
„Sulig kiekvienu saugos sistemų atnaujinimu automobiliai skruzdės žingsniu juda link galimybės būti savivaldžiais. Vis griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai, taip pat konkurencija saugumo srityje diktuoja šios srities inovacijų ir tyrimų tempą. Tai apima labai daug: kameras, jutiklius, procesorius, sąveiką, daiktų internetą ir kitas technologijas“, – vardija specialistas.
Dirbtinio intelekto integravimas
J. Lengvino teigimu, taip pat svarbu nepamiršti ir dirbtinio intelekto poveikio. Ši technologija iš dalies jau seniai naudojama, bet dabartinis technologinio pasaulio proveržis gali stipriai paspartinti progresą.
„Beje, paties dirbtinio intelekto integravimas į transporto pramonės sektorių taip pat užims didelę ir svarbią inovacijų dalį“, – priduria jis.
Apie galimus tvaraus transporto ateities sprendimus, specialisto žodžiais, būtų galima kalbėti valandų valandas, tačiau jam pačiam viena labiausiai intriguojančių sričių yra sintetiniai degalai.
„Kalbu kaip benzingalvis – manau, jog ši tyrimų kryptis gali apversti aukštyn kojom elektrifikacijos kryptį. Žinoma, kol kas tai labai brangi ir ekonomiškai neefektyvi technologija, tad jei kas ištrynėte į el. pašto dėžutę atkeliavusį pasiūlymą įsigyti elektromobilį – džiaugtis dar anksti. Bet kokiu atveju ateities automobiliai taps dar saugesni, protingesni (jau net ne išmanesni), tvaresni ir, tikėtina, bus tokie pat jaudinantys“, – apibendrina J. Lengvinas.