Automobilių industrija pradeda keistis kiekvieną kartą, kai pasaulį ištinka krizė. Puikus to pavyzdys - naftos krizė 1973 - 1974 metais. Ši krizė paskatino automobilių pirkėjus atsitokėti ir reikalauti pigesnių, ekonomiškesnių ir kokybiškesnių automobilių. Kadangi mažesnis variklio darbinis tūris ne visada padėdavo užtikrinti mažesnes kuro sąnaudas arba reikalaujamą išmetamųjų dujų emisiją, daugelis inžinierių pradėjo atkreipti dėmesį į oro pasipriešinimo koeficientą.
Protėviai
Aerodinamiškus automobilius įvairių kompanijų inžinieriai pradėjo kurti dar 1915 - 1920 metais, tačiau ne vienas radikalus kūrinys nesugebėjo pasiekti serijinės gamybos. Iš gausybės koncepcinių automobilių reikėtų išskirti „Tropfenwagen“. Nuo kitų automobilių jis pasižymėjo vos 0.28 oro pasipriešinimo koeficientu, tačiau šią ribą jis pasiekė neįprastu būdu. Edmundas Rumpleris, automobilio kūrėjas, nusprendė, jog jis didžiąją dalį priešpriešinio oro srauto praleisdavo per savo šonus. Įprastai, daugelis automobilių didžiąją dalį priešpriešinio oro srauto praleidžia pro viršutinę arba apatinę kėbulo dalį.
Vis dėlto, pirmasis automobilis, kuris buvo sukurtas galvojant apie puikų oro pasipriešinimą buvo „Tatra 77“. Automobilis buvo sukurtas dviejų inžinierių, kurie anksčiau specializuodavosi ne automobilių, bet aeronautikos srityje.
„Tatra 77“ išskyrė ne tik puikiu oro pasipriešinimo koeficientu. Čekiškas automobilis taip pat buvo aprūpintas nepriklausoma pakaba, iš magnio pagamintomis kėbulo detalėmis.
1934 metais pirmą kartą pristatytas automobilis pasižymėjo neįtikėtinai mažu oro pasipriešinimo koeficientu. Jis siekė vos 0.2455. Šiuo metu galima įsigyti tik vieną automobilį pasaulyje, kuris yra aerodinamiškesnis už „Tatra“. Tai „Mercedes Benz CLA“, kurio oro pasipriešinimo koeficientas siekia 0.23.
Teorija
Geresnį oro pasipriešinimą lemia ne tik automobilio priekinės dalies forma, bet ir nepridengtos dugno detalės. Pavyzdžiui, šakės, traukės, išmetimo sistema ir atsarginis ratas įtakoja automobilio oro pasipriešinimą.
Vis dėlto, daugelis ekspertų teigia, jog daugiausiai nuostolių patiriama galinėje automobilio dalyje. Ten susidaro oro išretėjimas, kuris netiesiogiai traukia automobilį atgal.
Taip pat reikėtų paminėti, jog automobilis važiuojantis maždaug 200 km/val. greičiu, grumiasi su maždaug 4 kartus didesniu oro pasipriešinimu negu tada, kai automobilis važiuoja 100 km/val. greičiu. Tad, jeigu norime padidinti „Ferrari“ ar „Lamborghini“ maksimalų greitį nepakeičiant automobilio išvaizdos, turėtume variklio galią padidinti nuo 390 iki 535 arklio galių. Tačiau, toks būdas yra pakankamai brangus ir neefektyvus. Vietoj to, automobilis turi keliauti į vėjo tunelį ir ieškoti būdų kaip sumažinti oro pasipriešinimo koeficientą nuo 0.36 iki 0.29 Cx. Du skirtingi veiksmai, tačiau jie atlieka tą patį darbą.
Spoilerio pagalba
Ant bagažinės dangčio montuojami spoileriai ne dėl gražesnės išvaizdos, o dėl noro pagerinti aerodinamiką ir žinoma - automobilio valdymo savybes bei stabilumą. Nors spoilerių paskirtis yra viena ir ta pati, tačiau jų dydis ir galingumas kartais skiriasi kaip diena ir naktis.
Ant bagažinės dangčio ar virš galinio stiklo sumontuoti spoileriai padeda sumažinti oro išretėjimą nuo kuro kenčia beveik visi automobiliai. Įdomu yra tai, jog norint sumažinti oro išretėjimą ir padidinti galinės dalies prispaudžiamąją jėgą, spoilerį reikia sumontuoti kuo žemesnėje pozicijoje. Įvairūs bandymai įrodė, jog aukštai sumontuoti spoileri neduoda jokios naudos arba net kenkia.
