Patikrintas sprendimas
„DataCenter“ duomenimis, 2020 metais, prieš pandemijai sujaukiant tiekimo grandines, Baltijos šalyse buvo galima matyti 240 proc. išaugusį metinį elektrinių transporto priemonių pardavimą, tačiau, tiekimo problemoms daugmaž išsisprendus, tokio tempo nebepastebima. Štai 2023 metais baterijose kaupiama elektros energija varomų transporto priemonių Baltijos regione parduota 5578 vnt. (Lietuvoje – 2283 vnt.), tačiau augimo mastas jau siekė 70 proc. (Lietuvoje – 61 proc.).
Nors tai vis dar atrodo įspūdingas skaičius, jo priežastis – santykinai žema lyginamoji bazė, nes bendra elektromobilių rinkos dalis tesiekia 7 proc. Kitaip sakant, augimas vyksta atsispiriant nuo nedidelio kiekio anksčiau salonus palikusių automobilių. Milžiniškas augimo pagreitis jau išsikvėpė, negana to, jo lėtėjimas regimas ir kitose Europos valstybėse.
Tačiau vis daugiau gamintojų žada, kad proveržis – jau už kampo ir galėtų įvykti netgi šiais ar 2025 metais. Ir jį sukels ne kas kitas, o Vakarų Europoje populiariausio B segmento elektromobiliai.
Būtent šio segmento modeliai su vidaus degimo varikliais, kaip antai „Peugeot 208“, „Ford Fiesta“, „Renault Clio“ ar „Citroën C3“, jau daugybę metų laikosi pardavimų viršūnėse Vakarų ir Pietų Europos valstybėse. Specialistai sutinka, kad elektromobilių paklausą aukštyn vėl gali smarkiau truktelėti platesnė būtent šio miesto automobilių segmento pasiūla. Ir tam yra ne viena priežastis. Kone svariausia jų – kaina.
Mažiau nei 25 tūkst. eurų
Štai vasario mėnesį „Renault“ pristatė atgaivintą vardą – elektromobilį R5 ir pažadėjo, kad jo kaina prasidės nuo maždaug 25 tūkst. eurų. Didžiojoje Britanijoje populiarus elektrinių modelių gamintojas MG, valdomas Kinijos bendrovės „SAIC Motor“, netrukus pasiūlys miesto mažylį MG2, kurio kaina turėtų siekti apie 20 tūkst. svarų sterlingų.
Savo žodį tars ir apie 25 tūkst. eurų kainuosiantį elektrinį naujosios kartos „Panda“ modelį išleisianti įmonė FIAT. O į gatves jau išriedėjęs ir netrukus mūsų regioną pasieksiantis „Citroën ë-C3“ atsieis nuo 23 490 eurų. Šios kainos ne vienoje valstybėje dar labiau susitrauks dėl jose taikomų subsidijų, taip pat – ir Lietuvoje.
„Mano vertinimu, šie elektromobiliai yra patys prasmingiausi. Aukštos didesnių modelių kainos atbaido daug pirkėjų, kurie labai norėtų persėsti į elektromobilį, bet paprasčiausiai tam neturi galimybių. O dabartiniai mažiukai, kurie jau gali nuvažiuoti nebe 100 km, kaip buvo anksčiau, bet jau ir iki 400 ar bent 300 km, mano supratimu, turi didžiausią prasmę“, – įsitikinęs žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Jo pastebėjimu, gamintojai nė neslepia, kad tai yra miesto elektromobiliai, tačiau dabartinės technologijos jau leidžia juos naudoti universaliau.
„Visą laiką važinėjančiam toli ir greitai tokie elektromobiliai, aišku, netiks. Bet tiems, kas 95 proc. laiko siuva po miestą ir kartą per kelis mėnesius turi nulėkti į sodybą Molėtuose, toks elektromobilis bus visiškai tinkamas“, – sako specialistas.
Pavyzdys – ë-C3 modelyje montuojamas 83 kW galios elektros motoras ir 44 kWh talpos baterija, leidžianti viena įkrova nuriedėti iki 320 km (pagal WLTP ciklą). Dėl 100 kW galios įkrovimą palaikančios sistemos baterijos atsargas nuo 20 iki 80 proc. galima papildyti per 26 min. Pigiausioje R5 versijoje bus įrengta 40 kWh baterija, o viena įkrova bus galima nukeliauti maždaug 300 km.
Nedidelė kaina nebūtinai reiškia didelius kompromisus komforto srityje. Štai ë-C3 modelyje montuojamos „Advanced Comfort Programme“ sėdynės su papildomu standžių putų sluoksniu ir efektyviai kelio nelygumus sugeriantys dviejų kamerų amortizatoriai, diegiama informacijos ir pramogų sistema su 10,25 colio įstrižainės centriniu ekranu, taip pat „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ programėlių sąsaja.
Laimi patogumas
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako, kad Vakarų Europoje maži, o kartu ir pigesni automobiliai yra paklausūs dėl keleto priežasčių. Visų pirma – jais patogiau judėti miestuose, nardyti spūstyse, jiems lengviau rasti stovėjimo vietų.
„Globaliai pažiūrėjus, jeigu visi persėstų į metru trumpesnius automobilius, penkių šimtų automobilių kamštis būtų trumpesnis puse kilometro, – šypsosi pašnekovas. – Antras argumentas yra kaina. Maži nauji automobiliai yra gerokai pigesni už aukštesnės klasės modelius, tačiau atlieka tą pačią funkciją, turi tą pačią garantiją kaip ir didesnieji.“
Specialistas sutinka, kad į tokius automobilius nepavyks sukišti naujos spintos, tačiau jis siūlo kiekvienam vairuotojui labai kritiškai savęs paklausti: kiekgi tos erdvės reikia kasdien ir kaip dažnai prireiks jos visos?
„Vežiotis tuščią erdvę automobilyje kainuoja. Taigi – mažas automobilis didžiąją dalį laiko yra tiesiog logiškesnis pasirinkimas. Kalbant apie elektromobilius, kompaktiški modeliai turi dar daugiau prasmės – čia svoris daro dar didesnę įtaką elektros energijos sąnaudoms, tad kam naudoti daug, jei galima naudoti mažai. Juolab kad elektromobiliu žmonės dažniausiai važinėja mieste, tad mažas dydis pasižymės ir visais kitais išvardytais privalumais“, – pabrėžia J. Lengvinas.
Pavyzdžiui, minėtas „Renault R5“ turės 2,54 m ilgio ratų bazę ir 326 litrų talpos bagažinę, o jo svoris nesieks 1500 kg. Identiška ratų bazė būdinga ir ë-C3, jo bagažinėje telpa 310 litrų.
Pastarasis modelis jau sulaukė ir kritikų pripažinimo: nepriklausomos tarptautinės automobilių žurnalistų organizacijos „Autobest“ žiuri jam suteikė „Ecobest 2024“ titulą. Šis apdovanojimas skiriamas už aplinkai palankius mobilumo sprendimus, energijos našumą ir transporto poveikio aplinkai mažinimą. Nuo 2002 metų rengiamame konkurse savo balsus skyrė 31 žurnalistas iš 31 Europos valstybės.
