„Mini“ prekės ženklo įvaizdis ir paskirtis pasikeitė, kai „Rover Group“ koncerną įsigijo BMW. Įsigijus šį problematišką gigantą, BMW iškart tapo kelių, gerai žinomų prekės ženklų savininke: pradedant „Rover“, „Land Rover“ ir baigiant „Mini“ ar „MG“.
Nors britiškų markių valdymas buvo chaotiškas, tačiau galiausiai BMW nusprendė sutelkti milijonines investicijas tik į daugiausiai potencialo demonstruojantį gamintoją – „Mini“. Be to, Miunchene sprendimus priimantys kostiumuotieji nusprendė „Mini“ transformuoti į aukštesnės klasės kompaktiškų automobilių gamintoją, kuris būtų savotiški spąstai tiems, vėliau norintiems perlipti į brangesnį BMW automobilį. Vis dėlto, šį kartą didžiausią dėmesį skirsime ne „Mini“ istorijai, bet „Mini“ automobiliuose esantiems varikliams. Agregatus, kurie keltų mažiausiai problemų būsimiems „Mini“ savininkams.
MINI 1.5 B38 VARIKLIS
Tai – trijų cilindrų agregatas, kurį galima įsigyti naujausiame „Mini“ hečbeke, antros kartos „Clubman“, „Countryman“ bei kituose BMW modeliuose.
Priklausomai nuo versijos, variklio tūris gali būti 1,2 arba 1,5 litro, tačiau „Mini“ automobiliuose visuomet sutiksite agregatus, kurių tūris 1,5 litro. Nors šis agregatas pasižymi trijų cilindrų motorams būdingu ūžesiu, tačiau tai menka problema, mat vietoje to gausite variklį, kuris turi vos keletą menkų trūkumų.
Verta pažymėti, jog B38 varikliai susiduria su „EGR“ vožtuvų gedimais, gali pasižymėti didesniu negu įprasta apetitu alyvai. Taip pat atsainiau prižiūrėti egzemplioriai gali turėti purkštukų gedimų. Galiausiai, gali pasitaikyti atvejų, kai turėsite išvalyti įsiurbimo kolektoriuje susikaupusias nuosėdas.
MINI 1.6 PRINCE VARIKLIS
Tai, ko gero, prieštaringiausias „Mini“ automobiliuose buvęs variklis. Kartu su „PSA“ koncernu sukurtas jėgos agregatas buvo gaminamas eilę metų, kol galiausiai juos pakeitė visiškai nauji BMW motorai.
Į „Mini“ automobilius montuoti „Prince“ varikliai buvo žymimi N12, N14, N16 ir N18. Priklausomai nuo variklio versijos, „Prince“ variklių tūris svyravo nuo 1,4 iki 1,6 litro, bei galėjo būti atmosferiniais arba su turbokompresoriumi. Nors šių variklių veikimo savybės džiugino ne tik „Mini“, bet ir kitų modelių vairuotojus, tačiau didžiausia problema buvo šių variklių lepumas.
Šie varikliai yra žinomi dėl paskirstymo grandinės įtempiklio kreiptuvo gedimų, kintamų paskirstymo fazių salenoido gedimų, primygtinio reikalavimo naudoti kokybišką, sintetinę 5W30 alyvą. Be to, perkopus 100 tūkst. ribą, dažnas variklis reikalaudavo pakeisti alyvos siurblį.
Vis dėlto, perkantiems naudotą „Mini“ automobilį su „Prince“ šeimos agregatu, rekomenduojame dairytis atmosferinių šio motoro versijų, kurios neturėjo tiesioginio įpurkšimo sistemų bei turbokompresoriaus – dviejų svarbių komponentų, galinčių išpūsti remonto sąskaitą.
Be to, padarykite sau paslaugą ir prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, iš pradžių patikrinkite elektronikos valdomą kintamų paskirstymo fazių sistemą „Vanos“, alyvos siurblio ir aušinimo skysčio siurblių būklę.
MINI 2.0 B48 VARIKLIS
Po to, kai BMW sulaukė didžiulės kritikos dėl N serijos variklių, juos pakeitusi B variklių serija kaip reikiant pakėlė patikimumo kartelę. Šis, 2,0 litrų, keturių cilindrų benzininis variklis buvo naudojamas eilėje skirtingų BMW ir „Mini“ modelių.
„Mini“ markės automobiliuose keturių cilindrų motorai buvo naudojami „Cooper S“ arba „JCW“ versijose, o tai reiškia, jog būsite užtikrinti, jog kiekviena šio variklio versija siūlys labai geras dinamines savybes bei padorų apetitą degalams.
Nors variklis yra dar pakankamai naujas, tačiau šiandien BMW ir „Mini“ savininkai susiduria su retkarčiais pasitaikančiu aušinimo skysčio nuotėkiu, ankstyvu cilindrų galvutės vožtuvų dangtelio nusidėvėjimu. Perkopus 100 tūkst. kilometrų ridą gali pasitaikyti „EGR“ vožtuvo, elektronikos, uždegimo ričių ar purkštukų gedimų.
MINI 1.4 (ONE D) VARIKLIS
Šiandien dyzelinis variklis tokiame automobilyje atrodo beprotiškai, tačiau naujo tūkstantmečio pradžioje dyzelinu varomas motoras atrodė kone kaip idealus pasirinkimas.
Vertinant vien tik per patikimumo prizmę, šis 1,4 litro darbinio tūrio dyzelis yra pats patvariausias pasirinkimas.
Keisčiausia yra tai, jog šis motoras nėra nei „Peugeot“, nei BMW inžinierių kūrinys. Jis atkeliavo iš „Toyota“, kuri iki šiol yra peikiama dėl nesėkmingų AD šeimos dyzelinių variklių. Vis dėlto, mažesnio tūrio variklis pasižymi praktiškai neužmušama konstrukcija. Pavyzdžiui, gedimai, susiję su turbokompresoriumi ar purkštukais atsiranda tik dėl natūralaus nusidėvėjimo, o ne dėl gamintojo atsainumo.
Senesnės kartos 1,4 litro dyzeliniuose motoruose taip pat nėra pažangių „Piezo“ purkštukų, elektrinio turbokompresoriaus reguliatoriaus. Variklis taip pat naudoja patikimą grandinės pavarą, o eksploatacines išlaidas sumažina gamintojo sprendimas naudoti vienos masės smagratį. Vienintelis dalykas, kurį turite padaryti – atidžiai stebėti alyvos lygį.
MINI 1.6 (ONE D, COOPER D)
Pasirodžius antrai (R56) „Mini“ hečbeko modelio kartai, BMW sustiprino bendradarbiavimą su „PSA“ koncernu. Šios partnerystės rezultatas – 1,4 ir 1,6 litro benzininiai varikliai bei sutarimas, jog „Mini“ pradės naudoti prancūziškus 1,6 litro dyzelinius variklius.
1,6 litro darbinio tūrio varikliai buvo, vėlgi, naudojami dešimtyje skirtingų modelių. Pradedant kompaktiškais „Ford“ ir baigiant „Volvo“, tad BMW sprendimas naudoti šiuos variklius „Mini“ automobiliuose buvo finansiškai patogus.
Didžiausias šio variklio privalumas yra tas, jog su tinkama priežiūra šis variklis gali laisvai įveikti daugiau nei 300 tūkst. kilometrų, o ir net ir atsiradus rimtesniems gedimams, šeimininkus išgelbės pigios dalys bei galimybę variklį remontuoti ne tik specializuotose „Mini“ automobilių dirbtuvėse. Automobilį su šiuo varikliu galima vežti pas „Citroën“, „Ford“ ar „Peugeot“ specialistus.