Redakcija rekomenduoja

Eilinis pasisėdėjimas prie stalo su Vilniaus turguje nusipirkta džiovinta žuvimi dviems ukrainiečiams vyrams per kelias valandas virto košmaru. Abu draugai naktį staiga ėmė dusti, vemti, prarado sąmonę. Vyrai pateko į medikų rankas, vienam jų teko panirti ir į komos būseną. Gydytojai pacientams diagnozavo botulizmą – tai itin reta, bet pavojinga infekcinė liga. Botulizmu dažniausiai užsikrečiama suvalgius netinkamai laikytos vytintos žuvies, mėsos gaminių ar konservų.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija (EK) nusprendė apskųsti Lietuvą Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismui. Esą mūsų šalis taip ir nesugebėjo sumažinti pavojingos oro taršos. O jei teismas pripažins, kad taisyklės buvo pažeistos, tai gali atsieiti labai brangiai visai valstybei, taigi ir mokesčių mokėtojams.

Pirmąją kalendorinės žiemos savaitę Lietuvoje vyraus orai, kurie labiau primins rudenį. Vietoje sniego sulauksime lietaus arba dulksnos, o savaitei baigiantis – ir aukštesnės temperatūros. Penktadienio naktį aukščiausia temperatūra sieks 5, dieną – 7 laipsnius šilumos, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas. Pasak jo, antradienio naktį šalies orus lems visą Rytų ir Pietryčių Europą apimanti aukšto slėgio sritis.

Kelioms gydymo įstaigoms praėjusią savaitę pranešus, kad dėl lėšų stygiaus teko laikinai pristabdyti dalį planinių paslaugų, Valstybinė ligonių kasa (VLK) suskubo raminti pacientus, jog niekas be sveikatos priežiūros jų nepaliks. Įstaigos direktorius aiškino, kad pinigų aruodas ribotas, todėl prioritetas teikiamas gyvybiškai svarbiausioms paslaugoms, o kitos gali ir palaukti.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė feisbuke praneša, kad artimiausią savaitę sulauksime gana ramių ir sausų orų. Vietomis gali palyti, o sniego turėtume sulaukti tik kitos savaitės pradžioje.

Pensija – virš 2 tūkst. eurų: štai kokie lietuviai ir kaip jas gauna

Seimas apsisprendė – priemokų be kelių išimčių gydymo įstaigose neliks. Pagal jau nuo gegužės įsigaliojančią tvarką, tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje bus galima gauti tik arba iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamą paslaugą, arba pacientas už ją visiškai mokės iš savo kišenės. Dalis ekspertų kraipo galvomis ir naują tvarką tiesiog vadina eksperimentu. Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė apie istorinį susitarimą, kaip sveikatos paslaugas teiks viešosios ir privačios įstaigos. Vis dėlto dalis medikų apgailestavo, kad jų nuomonės dėl to niekas neklausė. Gyvybės mokslų teisės ekspertas savo ruožtu konstatavo, kad apie realius pokyčius bus galima kalbėti tik sumanymus įtvirtinant teisiškai.

Gydytojai perspėja – jei neveiksime šiandien, jau netrukus gresia susidurti su tikra plaučių vėžio epidemija. Nerimą kelia ne tik tai, kad jaunimas aktyviai įjunka vartoti šiurpias pasekmes galinčius sukelti veipus, bet ir augantis nerūkančių ir vėžiu susergančių žmonių mastas. Plaučių vėžys kasmet pražudo apie 1200, o yra nustatomas maždaug 1500 žmonių. Nors ligos gydymas modernėja, plaučių vėžys dažnai nustatomas tik jau vėlyvose stadijose, kada galimybių padėti mažiau.

Pacientai apstulbę, ne vienoje įstaigoje susidūrę su nukeliamomis operacijomis arba stabdomu nemokamų tyrimų atlikimu. Ligonių kasų paaiškinimas paprastas – skirtų lėšų limitas išeikvotas, o už daugiau paslaugų apmokėta nebus. Tiesa, primenama, kad atlikti tyrimus bei gauti kitas paslaugas galima ir kitose šalies įstaigose.  Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai apie apribojamas iš valstybės lėšų apmokamas sveikatos paslaugas.

Sunkiai galą su galu suduriantys gyventojai gali kartą per metus iš savivaldybės gauti tikslinę pašalpą buitinei technikai, baldams, remontui, sveikatai, skoloms apmokėti ir t. t., kurios suma viršija ir 9 tūkst. eurų. Tačiau ne visi žino, kokiais atvejais galima dėl tokios pagalbos kreiptis. Su dukra sename name gyvenanti vilnietė Marija papasakojo, kad prieš mėnesį sugedo jų krosnis. O artėjant žiemai teko skubiai ją pasikeisti. „Dabar namuose šilta, bet išvis nebeturime pinigų pragyvenimui.

Nuo kitų metų pradžios įsigalioja Pensijų kaupimo įstatymo pataisos. Daugelis kaupiančiųjų galės atsiimti tik dalį sukauptų pinigų. Tačiau sunkiai sergantiems bus leista atsiimti absoliučiai visą sukauptą turtą – t. y. ir tą dalį, kuri už juos buvo mokėta iš valstybės lėšomis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kaip tik registravo projektą įsakymo, kuriuo turėtų būti patvirtintas tokių sunkių ligų sąrašas.

Lietuvoje nuskambėjus žinioms apie kraupią žmogžudystę, sporto bendruomenė vis dar negali atsipeikėti ir sunkiai renka žodžius. Žmogžudyste įtariamas Europos kiokušin karatė čempionas Lukas Simonenko, pasak jo buvusio trenerio, kadaise buvo ramus, darbštus ir itin perspektyvus sportininkas. Naujienų portalui tv3.lt pavyko pakalbinti žmogžudyste įtariamo vyro buvusį trenerį Andrių Macijauską ir Lietuvos kiokušin karatė federacijos prezidentą Romą Vitkauską.

Siekiant padengti gynybos, sveikatos ar aplinkosaugos išlaidas, Lietuvoje kasmet degalams (taip pat ir alkoholiui bei cigaretėms) yra didinami akcizai. Tad vairuotojams Lietuvoje nuo 2026 m. sausio 1 d. už kurą teks mokėti daugiau. Specialistai skaičiuoja, kiek kitąmet brangs degalai, ir pataria, kaip už juos nepermokėti ar atsivežti jų į Lietuvą iš kitų šalių nemokant jokių mokesčių.

Dalis klaipėdiečių apstulbo, kai išvydo vienos gydymo įstaigos pranešimą, kad reikalingus tyrimus galės gauti tik susimokėję iš savo kišenės. Žinia apie tai socialiniame tinkle pasidalinęs Jūrininkų sveikatos priežiūros centras nurodė, kad valstybės apmokamų radiologijos paslaugų šį mėnesį suteikti nebegali.

Dar pavasarį viename judriausių kelių, jungiančių Vilnių ir Uteną – Molėtų plente, į 12-os metrų gylį  žemė prarijo ekskavatorių. Artėjant žiemai vis dažniau krenta sniegas, žemė užšąla, tačiau ekskavatorius iki šiol nėra ištrauktas. Bendrovė, toje kelio atkarpoje vykdžiusi remonto darbus, atskleidė kokia yra situacija bei kokių veiksmų imtasi. Dar rugpjūčio mėnesį skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pranešė apie minėtą įvykį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl dar 2023-siais nutikusio įvykio pagrindinėje šalies eismo arterijoje – kelyje Vilniaus-Kaunas-Klaipėda. 2023 metų balandžio pabaigoje Raseinių rajone dėl asfaltuotoje dalyje įlūžusios kelio dangos ties viaduku buvo apgadinta mažiausiai dešimt automobilių. Vienas iš nukentėjusių vairuotojų į teismą padavė tris jo nuomone už tai atsakingas bendroves. Linas prašė priteisti daugiau kaip 33,8 tūkst. eurų žalą.

Sinoptikai skelbia naujausią orų prognozę – savaitgalį daugelyje Lietuvos miestų numatomi krituliai, šeštadienio rytą vietomis plikledis. Pirmadienį daugelyje rajonų iškris sniegas. Plačiau apie orus vakar kalbėjo Naglis Šulija. Šeštadienio dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Rytą vietomis plikledis. Vėjas daugiausia vakarų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos. Sekmadienį vietomis numatomi krituliai, daugiausia nedideli.

Nors VUL Santaros klinikas purtantį skandalą dėl išeinančių neurochirurgų sveikatos apsaugos ministrė pavadino viso labo „komunikacine krize“, aiškėja, kad tokia situacija ligoninėje galimai ne išskirtinė. Gydytojų liudijimai atskleidžia, kad labai panašūs įvykiai prieš dvejus metus vyko ir kitame skyriuje, kur gydomi vaikai.

Didelė dalis lietuvių vis dar nežino, ar verta pasinaudoti galimybe ir 2026–2027 m. atsiimti savo įmokėtus pinigus iš II pakopos pensijų fondų. Vieni nesupranta, kokią sumą tiksliai galės pasiimti, kiti bijo dėl ateities senatvėje. Tačiau daugeliui svarbiausias klausimas – kaip dėl pasitraukimo ar pasilikimo kaupime pasikeis gaunama alga.

Daugiau kaip 1 mln. gyventojų pensiją kaupia II pakopos pensijų fonduose. Daugelis girdėjo, kad nuo kitų metų pradžios sukauptus pinigus bus galima atsiimti. Tačiau toli gražu ne visi žino, kad vėliau tą padaryti bus galima sunkiau. Be to, reikės mokėti papildomą mokestį.

Ketvirtadienio rytą paaiškėjo visą Lietuvą sukrėtusi žinia – ledo ritulio treniruotės metu buvo mirtinai sužalotas 13-metis paauglys. Prieš kelis mėnesius užgeso ir kito žymaus ledo ritulininko Mindaugo Kiero gyvybė. Paaiškėjo, kad trečiadienį žuvęs paauglys priklausė tai pačiai akademijai, kurios įkūrėju buvo M. Kieras. Treniruotės metu sužalotas paauglys trečiadienį mirė ligoninėje, Vilniuje. Kaip pranešė Policijos departamentas, nelaimė įvyko trečiadienio vakarą, apie 17.45 val.

Lietuviams, laiku nepasitikrinusiems sveikatos, yra sustabdoma teisė vairuoti bet kokią transporto priemonę. Tačiau privalomas vairuotojų sveikatos patikrinimas Lietuvoje ne tik nėra kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) – tokia paslauga, kai kur trunkanti vos kelias minutes, atsieina ir 66 ar net 85 eurus. Tad vairuotojai neturi kito pasirinkimo, kaip tik mokėti tokią sumą.

Alkoholizmo bėdos Lietuvoje – skaudulys, su kuriuo visuomenė susiduria iš kartos į kartą, metai iš metų. Pažvelgus į priklausomybes valstybės istorijos perspektyvoje, iškyla liūdnas vaizdas – gerti kasdien ir po daug nebuvo kažkas smerktino, tokia rutina buvo įprasta daugeliui – nuo paprasto miesto ar kaimo žmogaus iki didiko.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) įspėja apie jos vardu platinamus apgaulingus laiškus. Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime, nuo antradienio vakaro gyventojai gauna melagingus elektroninius laiškus, neva siunčiamus (VLK) vardu. Šiuose laiškuose teigiama, kad esą grąžinamos metinės įmokos, o gavėjai raginami atidaryti pridėtas nuorodas ar pateikti asmeninius duomenis. VLK sako, kad tai – sukčių bandymas išvilioti asmeninius duomenis ar prisijungimus prie elektroninės bankininkystės.

Nuo 2026 m. lietuviai už populiarias draudimo sutartis – būsto, KASKO, kelionių ar net sveikatos – gali mokėti daugiau. Seimui įteisinus saugumo įnašą, kuris sudarys 10 proc. draudimo sutarties įmokų sumos, gyventojų laukia naujos išlaidos. Gyventojai sprendžia, kokios įtakos naujas mokestis turės draudimo paslaugų kainoms ir jų finansams.  Institucijos ir verslas situaciją vertina skirtingai.

Daugelis turi kelias ar vieną parduotuvę, kurioje nuolat lankosi, o, užsukę į ją po darbų ar savaitgalį, tikisi apsipirkti kuo patogiau ir greičiau. Tačiau kartais vien surasti reikiamas prekes gali užtrukti, ypač, kai yra pakeičiamas asortimento išdėstymas – pirkėjai pasimeta, susipainioja ir nieko neranda.

VUL Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša pripažino, kad išėjus 3 patyrusiems neurochirurgams ir dar tiek pat jų ruošiantis palikti įstaigą kai kurių spragų užtikrinant visas paslaugas atsirado. Kartu jis patikino, kad situacija valdoma, operacijos mažiesiems pacientams yra perplanuojamos. Ministrė tuo metu teigia, esą išėję gydytojai norėtų grįžti.

Pastaraisiais metais Lietuvoje ir visoje Europoje gyventojai susidūrė su sparčiu pragyvenimo brangimu, kurį dar labiau paaštrino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir tiekimo sutrikimai po pandemijos. Dėl to daugelis priversti riboti savo išlaidas, o kai kurie ir skaičiuoti kiekvieną centą. Skirtingose Europos šalyse šeimų pajamos ir toliau itin skiriasi, rodo oficialūs „Eurostat“ duomenys. Namų ūkių pajamas įvertinti leidžia ekvivalentinės grynosios pajamos.

Daugelis mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos.

Ar tikrai galite pasitikėti nuolaidų pasiūlymais internete? Daugelis lietuvių siekia įsigyti prekes pigiau, tačiau kaip atpažinti sukčius, kurie pasinaudoja šiuo noru? Apie tai, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko ir naujausius jų metodus portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvyje“ diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Savaime aišku, kad darbuotojai bent kartą per mėnesį turi gauti atlyginimą. Tačiau daug kas pamiršta, kad kartu su alga privalo būti suteikiamas ir algalapis. Kai kurie darbdaviai tyčia jo nerodo, kad galėtų sukčiauti ir apgaudinėti. Tačiau specialistai įspėja – gresia nemenkos baudos. Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, ar visi darbdaviai kartu su alga duoda ir algalapį. „Apie tokį dalyką net nebuvau girdėjusi, bet sužinojau, kad toks dokumentas būti privalo.

Lietuvoje laidotuvių ir kapų įrengimo paslaugos pastaraisiais metais sparčiai keičiasi. Vis daugiau žmonių renkasi paprastumą, šviesą ir ilgaamžiškumą vietoj pompastikos. Nors kainos pamažu kyla, paslaugų teikėjai sako, kad keičiasi ne tiek rinka, kiek žmonių požiūris – į mirtį, atminimą ir tai, kas lieka po žmogaus išėjimo. Nuo kelių šimtų iki kelių tūkst.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) savo ataskaitoje neseniai pareiškė, kad transporto sektorius Lietuvoje – didžiausias pavojingų emisijų šaltinis. Todėl organizacijos specialistai pasiūlė įvesti visuotinį taršos mokestį.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje ir toliau išlieka aukštos, tačiau aktyvumas rinkoje kol kas nestoja. Visgi nekilojamojo turto (NT) specialistai dalijasi, kad kai kuriuose sostinės ir Kauno rajonuose būsto kainos gali nustebinti. „Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė priminė, kad būsto kainą Lietuvoje dažniausiai lemia jo lokacija ir projekto prestižas. „Būsto rinkoje, kaip mėgstama sakyti, kainą lemia trys faktoriai: lokacija, lokacija ir lokacija.

Prasidėjus šildymo sezonui tūkstančiai gyventojų teikia prašymus šildymo kompensacijoms gauti. Tačiau toli gražu ne visų prašymai būna tenkinami, o kartais gyventojai netgi turi grąžinti jiems išmokėtus pinigus. Kadangi šildymo kompensacijos skyrimas priklauso nuo žmogaus (šeimos) pajamų, užimtumo ir turto, gyventojai turi įrodinėti, iš kur ir kokias pajamas gauna. O kilus įtarimų jie tikrinami papildomai. Pvz.

Lietuviai Latvijoje netoli sienos su Lietuva praktiškai papuolė į pūgą. Kaip rašoma socialinėse medijose paskelbtame įraše, tokios oro sąlygos užfiksuotos šeštadienio rytą tarp Biržų ir Germaniškio, Latvijoje. Iškrito pirmasis sniegas Lietuvoje „Su pirmuoju sniegu! Kol kas pirmasis sniegas užfiksuotas tik pasienio regionuose su Latvija. Ateinančiomis dienomis pasnigs ir kitose šalies vietovėse. Galime konstatuoti, jog šiemet pirmasis sniegas pasirodė vėlai“, – sakoma įraše „Meteo.

Diskusijos dėl taršos ir spūsčių mažinimo netyla, o Aplinkos ministerija jau rengia planą, kaip sumažinti taršių transporto priemonių skaičių. Dėl to vairuotojai keliuose netrukus gali išvysti ir naujų prietaisų.  Dar buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo kadencijos laikotarpiu visuomenėje garsiai nuskambėjo žinia apie tai, kad aplinkosaugininkai be policijos galės patys stabdyti automobilius ir tikrinti taršą, o prireikus – ir naikinti techninę apžiūrą.

Vis dažniau fiksuojami ypač patogeniško paukščių gripo protrūkiai Europoje kelia nerimą ne tik ūkininkams. Sveikatos specialistai perspėja, kad šis virusas ne tik pražūtingas paukščiams, tačiau turi didelį potencialą pasaulinei pandemijai sukelti.

Premjerė Inga Ruginienė dėkoja Lenkijai, kad ši solidarizuodamasi su Lietuva buvo dviem savaitėms atidėjusi planuojamą pasienio kontrolės punktų su Baltarusija atidarymą. „Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų kaimynai ir stiprūs partneriai lenkai, tik paprašius, atidėjo sienų atidarymą ir davė mums dvi savaites, kartu solidarizavosi su mumis neatidarant savo pasienio punktų su Baltarusija. Tos dvi savaitės mums tikrai labai padeda. Ačiū jiems už tai.

Kiekviename mieste yra gyventojų, kurie negali įsigyti nuosavo buto ar namo, todėl kreipiasi į savivaldybę dėl socialinio būsto. Visgi ne visi žino, kad pažeidus tam tikras sutarties sąlygas ar laiku nepateikus reikalingų dokumentų, socialinį būstą galima prarasti. Kad išvengtų nemalonių pasekmių, gyventojai turi laikytis sutarties sąlygų, laiku teikti duomenis bei deklaracijas, o būstą naudoti tik pagal paskirtį. Kitu atveju gyventojai būsto gali netekti.

Turbūt daugelis sutiks, kad susidūrus su kokia nors problema lengviausia tiesiog įvesti naują draudimą ir baudas, nors daugeliu atveju problemos tai neišsprendžia. Tačiau Lietuvos valdžia aktyviai naudojasi šia galimybe ir siūlo drausti viską iš eilės. Pastaruoju metu Seimą pasiekia įvairūs siūlymai, pvz., drausti nesveiko maisto ar erotinių prekių reklamas. O šįkart nuspręsta uždrausti nepilnamečiams pirkti ir parduoti nealkoholinį alų, vyną ir sidrą.

VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centrą purtant krizei ir per trumpą laiką darbą paliekant 6 patyrusiems chirurgams, aiškintis situacijos į ligoninę išskubėjo tiek ministrė Marija Jakubauskienė, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. Po susitikimo su įstaigos darbuotojais ir vadovybe jie teigė, kad pirmas įspūdis yra „geras“, o galbūt neprireiks ir vidinio tyrimo. Vis tik mažųjų pacientų tėvai nuraminti nesijaučia.

Ko gero, daugelis sutiks, kad iš sveikatos priežiūros paslaugų brangiausiai gyventojams atsieina susitvarkyti dantis. Odontologijos paslaugoms lietuviai išleidžia šimtus ar ir tūkstančius eurų. Tačiau ne visi žino, kad dalis šių paslaugų gali būti kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Vilnietis Karolis naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad šiemet po kelių metų pertraukos nusprendė vėl pasitvarkyti dantis.

Seimas po svarstymo pritarė daug audringų diskusijų įplieskusioms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma neleisti imti iš pacientų papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. Vis dėlto parlamente liejosi kritika, kad siūlomi pakeitimai situaciją dar pablogins. Antradienį po svarstymo šias Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas įstatymo pataisas palaikė 56 Seimo nariai, 38 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė feisbuke skelbia, kad artimiausiomis dienomis prognozuojami kiek ramesni, tačiau nepastovūs orai. Visgi jau nuo ketvirtadienio sulauksime gausesnių kritulių, o savaitgalį gali iškristi  ir sniegas.  E. Latvėnaitės teigimu, vakaruose ir šiaurės vakaruose stiprėja audringų ir drėgnų ciklonų Pepe ir Odin sistema. Visgi, pasak sinoptikės, šiandien ir trečiadienį Lietuva dar bus ramesnėje šios, skirtingos orus lemiančios, sistemos sandūroje.

Neretai galima išgirsti, kad Lietuva tiek ekonomikos ir socialinių reikalų srityse yra padariusi didelę pažangą. Dar prieš 20 metų Lietuva buvo laikoma viena silpnesnių Europos ekonomikų, tačiau per šį laikotarpį šalies padėtis gerokai pasikeitė. „Luminor“ ekonomistai pažymi, kad per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą.

Stipri rusakalbių bendruomenės įtaka Lietuvoje, provokuojantis elgesys ir nesilaikymas viešosios tvarkos gali kelti sisteminę, kultūrinę ir viešojo saugumo grėsmę. Anot specialistų, visuomenė turi atidžiau reaguoti ir užtikrinti, kad asmenys iš svečių laikytųsi Lietuvos įstatymų bei elgesio normų. Pastaruoju metu Vilniaus senamiestyje daugėja triukšmingo elgesio ir viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuose dažnai dalyvauja rusakalbiai asmenys.

Retas nori galvoti apie netektis ir joms pasiruošti, todėl tokie įvykiai dažnai užklumpa netikėtai. Mirus šeimos nariui ar artimam žmogui, šeimos biudžetas gali gerokai sumažėti – ne tik dėl didelių išlaidų reikalingų laidotuvėms, bet ir dėl prarastų pajamų. Tokiu metu svarbu žinoti, kokios išmokos priklauso artimiesiems ir kur dėl jų kreiptis. Mirus šeimos nariui ar artimam žmogui, paramą teikia „Sodra“, o kitą dalį – savivaldybės.