Po didelio atgarsio sulaukusių įvykių, kai žinomi chirurgai vienas po kito paskelbė paliekantys ilgametį darbą ligoninėje, Seimo sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį surengė skubų išvažiuojamąjį posėdį.
SRK pirmininkė: „Gaisras yra nugesintas“
Komiteto nariai po susitikimo teigė buvę nuraminti ir situacija jiems esą atrodanti „visai gerai“. Be to, viešojoje erdvėje neva pučiamas burbulas, kad nebebus, kam ligoninėje užtikrinti tinkamą neurochirurginę pagalbą, ypač vaikams.
„Parvažiavome būdami tikrai pozityvios nuomonės, todėl kad išklausėme tiek profsąjungos atstovus, tiek darbuotojus, pasisakė ir slaugytojos. Pristatyta, kad problema skyriuje buvo kažkur nuo 2022 m., 2023 m. ji išsisprendė, nes sutvarkė visas darbo ataskaitas ir apmokėjimus, mat būdavo taip, kad naktį gydytojas atvažiuoja operuoti, iškviečia kaip „papildomas rankas“ ir būdavo neapmokama.
Tai valdysena tada susitvarkė, bet, matyt, liko „myliu-nemyliu“ santykiai, nes iš tikrųjų šiandien neišgirdau, kodėl ta aplinka buvo toksiška, gydytojai išėjo. Šiandien kitame interviu pats profesorius Raugalas pasakė, kad tikrai liko dirbti aukščiausios klasės klinicistai, neurochirurgai, nors kartais žiniasklaida ir perdėtai sako, kad nebėra kam operuoti, tai yra kam operuoti“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo SRK pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
Pasak jos, šiuo metu „gaisras yra nugesintas“ ir čia greičiausiai daugiau galima įžvelgti pokyčių baimę dėl restruktūrizacijos procesų įstaigoje. „Aišku, jei šiandien tikrai iš viso išeina 6 chirurgai, tai yra katastrofa, negali būti šiandien tokių netekčių, bet viena pusė niekada nebūna kalta.
Visokių kalbų buvo, kad gal vyresnio amžiaus gydytojai su jaunais specialistais nesutiko, bet kur tas minėtas darbo aplinkos toksiškumas ir kodėl šiandien tokia netektis, susitikime neišgvildenome“, – kalbėjo „aušrietė“.
Gydytojai pasielgė neetiškai?
Seimo narė apgailestavo dėl susidariusios situacijos, mat neurochirurgai yra specifiniai gydytojai, ypač kalbant apie vaikus. Vis dėlto ji svarstė, kad nelabai etiškas elgesys iš gydytojų pusės atrodo palikti darbą prieš pat jau suplanuotas operacijas. Ne veltui tėvų reakcija į tokius pasikeitimus Neurochirurgijos centre ir buvusi tokia didžiulė.
„Iš tikrųjų gal nelabai etiška mėnesį prieš išeinant iš darbo gydytojui pranešti tėvams, kad jų vaiko nebeoperuos, tokį stresą „įvaryti“. Nieko nekaltinu, bet mums ir datas parodė, pranešimus, kada pranešė apie išėjimus ir t.t. Įsivaizduokite, kai vaiko operacijos lauki kaip patekančios saulės, ir tau paskambina specialistas, kad nebeoperuos“, – pasakojo L. Šukytė-Korsakė.
„Aišku, jei šiandien tikrai iš viso išeina 6 chirurgai, tai yra katastrofa, negali būti šiandien tokių netekčių, bet viena pusė niekada nebūna kalta“, – sakė L. Šukytė-Korsakė.
Apie tai, kad vienas iš įstaigą palikusių gydytojų Saulius Ročka palikdamas pareigas neatliko minimalios profesinės etikos dalyko – neperdavė pacientų kolegoms, yra užsiminęs ir Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša. Pasak jo, būtent dėl to kilo trumpalaikė komunikacinė problema su pacientais ir jų šeimomis.
Parlamentarė pridūrė, kad, kaip pateikė pačios klinikos, vaikų operacijų „nėra tiek daug“. „Aišku, yra ir ekstrinė pagalba, bet neurochirurgo licencija tiek vaikų, tiek suaugusiųjų yra bendra. Ką mums parodė, kad per mėnesį maždaug yra 10–11 planinių operacijų, 3–4 ekstrinės, bet kartais vaikų skyriuje gali nebūti nė vieno paciento“, – komentavo L. Šukytė-Korsakė.
Atskleidė, kur dirbs klinikas paliekantys gydytojai
Konservatorė Jurgita Sejonienė taip pat tikino buvusi nuraminta, kad situacija šiandien yra valdoma. „Klinikos nuteikė labai raminančiai, generalinis direktorius situaciją vertina adekvačiai, neignoruoja, neneigia, kad ji yra normali, pats prisidėjo prie mediacijos, bandė sulaikyti gydytojus. Gerai, kad komitetas taip staigiai sureagavo, kad situacija būtų deeskaluota“, – komentavo ji.
Pasak Seimo narės, patys darbuotojai pabrėžė, kad atmosfera skyriuje jau spėjo labai pasikeisti. „Be to, kad šis darbas pats savaime yra labai įtemptas, kai neliko įtampos kolektyve, jie jaučiasi daug geriau.
O, mano žiniomis, iš minimų šešių du specialistai išėjo dirbti į universitetą, sieks mokslininkų karjeros, du išėjo dirbti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o profesorius Saulius Ročka dirbs Panevėžyje“, – komentavo J. Sejonienė.
Be to, ji pridūrė, kad tokio pobūdžio problemų neišvengiama bet kurioje gydymo įstaigoje, o ypač tokioje didelėje ligoninėje:
„Jose ir pacientai yra sudėtingi, automatiškai ir darbas sudėtingesnis, labiau įtemptas ir labiau paties gydytojo psichinės gerovės pareikalauja. Kitas dalykas, ir tų įtampų kolektyvuose yra daugiau, nes konkurencija ir ambicijos yra kur kas didesnės, visiems norisi karjeros, postų, laipsnių ir panašių dalykų. Tad natūralu, kad kuo didesnis kolektyvas, tų įtampos židinių yra daug daugiau.“
Tėvai išsigandę, kad teks vykti operacijai į Kauną
Vis tik susirūpinę tėveliai nesijaučia įtikinti, kad tokiame „nukraujavusiame“ centre mažieji pacientai galėtų tikėtis geriausios pagalbos. Kaip skelbė Lrytas.lt, išsamiame dokumente grupė tėvų iškėlė 15 klausimų dėl Vaikų neurochirurgijos skyriaus Santaros klinikose ateities.
Juos atstovaujanti Lina Antinienė teigė nuogąstaujanti, kad dukrą, kuria rūpinosi įstaigą jau palikęs Ramūnas Raugalas, teks vežti operuoti į Kauną: „Jau dabar matau, kad yra gyvybiškai būtina susirasti operuojantį gydytoją Kaune, nes aš nesiruošiu rizikuoti savo dukros sveikata ir gyvybe.“
Tėvams nerimą kelia tai, kad viešai parodyti gydytojai, liekantys dirbti Neurochirurgijos centre, didžiąja dalimi yra suaugusiųjų ligoninės personalas.
Nors į Santaros klinikose vykusį išvažiuojamąjį SRK posėdį tėvai pakviesti nebuvo, tačiau su jais po pietų surengtas uždaras susitikimas Seime, kur dalyvavo ne tik parlamentarai, bet ir klinikų vadovybė, naujasis Neurochirurgijos centro vadovas.
Mamos kėlė klausimą, kas pakeis darbą palikusius medikus, kurie iki šiol vaikams ir teikė paslaugas. „Mūsų tikslas yra tiesiog rasti bendrą sprendimą mūsų vaikams. Būti šalia mūsų gydytojų“, – žurnalistams sakė viena iš atvykusių mamų Anastasija.
Moteris teigė, jog lapkričio gale vaikui turėjo būti atliekama operacija, tačiau trims medikams išėjus iš darbo, ji perkelta į sausį. Darbą palikus dar trims neurochirurgams, ji abejoja, ar operacija įvyks ir tada.
Kita mama Jurgita Rogožienė žurnalistams sakė netikinti Santarų klinikų vadovo išsakyta pozicija, jog visos reikalingos paslaugos užtikrinamos.
„Sudėtingus atvejus planuojama operuoti Santariškių g. 2, tai yra suaugusių neurochirurginėje operacinėje. Planuojama operuoti ten, vežant vaikus per lauką iš Santariškių g. 7, paliekant mamas Santariškių g. 7, ir vaikui sukeliant milžinišką stresą (...), mikroklimatas yra visai kitoks suaugusių operacinėje. Tai visos šitos problemos nėra diskutuojamos. Mums reikia atsakymų į šituos klausimus“, – sakė moteris.
Ji svarstė, kad gal galbūt įmanoma susitarti su gydytojais, kad jie grįžtų į Santaras, apmokytų esamus specialistus, perduotų kompetenciją. „Mums to reikia, mums užtikrinimo reikia. Jie neužtikrina to“, – kalbėjo J. Rogožienė.
J. Sejonienė gi vylėsi, kad mažųjų pacientų tėvus bent kažkiek pavyko nuraminti. „Visiškai suprantu jų nerimą, bet Santaros klinikų atstovai labai kantriai atsakinėjo į visus klausimus ir patikino, kad liko daug kvalifikuotų specialistų, kurie gali dirbti ir operuoti vaikus, turi tokios patirties.
Aišku, gal ne tiek, kiek turėjo buvęs centro vadovas, bet natūralu, kad patirtis niekaip kitaip, kaip tik dirbant, neatsiranda. O tie, kurie mano, kad tik Ročka gali prižiūrėti jų vaikus, tai iki Panevėžio ne toks tolimas kelias. Visiškai neneigiu, kad profesorius yra ypač aukštos kompetencijos, bet negali sakyti, kad kiti chirurgai yra prasti. Gal tiesiog reikia priprasti, kad bus kitas žmogus.“, – sakė ji.
Ministrė pakeitė nuomonę
Tuo metu ligoninėje apsilankiusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė pakeitusi nuomonę ir situaciją, kai įstaigą per trumpą laiką darbą palieka 6 chirurgai, pavadino „komunikacijos krize“.
„Tai, ką mes išgirdome, jokio nerimo mums nekelia, kad neurochirurgijos paslaugų prieinamumas Lietuvos gyventojams ir vaikams būtų sutrikęs ar nepatenkinamas. Tuo požiūriu situaciją mes vertiname kaip institucinio lygmens problemą, kuri gana konstruktyviai sprendžiama. Sisteminiu požiūriu vertiname, kad apskritai sveikatos sistemai esminės įtakos gydymo įstaigos lygmenyje įvykę pokyčiai neturės“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.
M. Jakubauskienė sakė, jog tai, ką išgirdo iš Neurochirurgijos centre dirbančio medicinos personalo, pakeitė jos nuomonę apie susiklosčiusią situaciją.
„Tie pokalbiai, kurie įvyko su medicinos personalu, su slaugytojomis ir su gydytojais, ir ta nuomonių įvairovė, kuri buvo atspindėta, ir kalbant apie išėjusius iš darbo gydytojus, ir likusius gydytojus, na, iš tiesų pasikeitė. Turbūt vienas iš argumentų ir svarbių žinučių buvo, kad likę gydytojai nėra nekompetentingi. (...)
Neurochirurgai, kurie liko gydymo įstaigoje ir tęsia paslaugas, yra aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, kurie lygiai taip pat operuoja tiek vaikus, tiek ir suaugusius, kaip tą numato pati neurochirurgo licencija“, – pabrėžė ji.
T. Jovaiša taip pat teigė, kad remiantis susitikime dalyvavusių parlamentarų, ministerijos, Valstybinės ligonių kasų bei Darbo inspekcijos atstovų pastebėjimais „įvykęs konfliktas yra lokali problema“:
„Jis neatspindi nei tų pokyčių, kurie vyksta Santaros klinikose, neatsispindi kokių nors sisteminių problemų platesnėje organizacijoje. Darbo inspekcijos atstovai pažymėjo, kad organizacija, jų nuomone, įvykdė visus žingsnius, reikalingus sprendžiant tokio pobūdžio problemas ir konfliktus.“
Vidinio tyrimo gal net neprireiks?
Pasak M. Jakubauskienės, taip pat planuojama persvarstyti ir planus ligoninėje atlikti vidinį patikrinimą – tam esą gali nebūti pagrindo. Jos teigimu, po trečiadienį vykusio vizito Santaros klinikose paaiškėjo daugiau detalių apie susidariusią situaciją, tad vidinis tyrimas gali ir nebūti pradėtas – dėl to ketinama apsispręsti artimiausiu metu.
„Tie susitikimai tikrai davė didesnį aiškumą apie susiklosčiusią situaciją. Drįstu pasakyti, kad ligoninės administracija visuose lygiuose deda pastangas (…) suvaldyti įtampas, kurios kyla skyriuose. (...)
Mes dabar darbine tvarka ministerijoje aptarsime to vidinio vertinimo reikalingumą, (nes – ELTA) paaiškėjo daug dalykų šiandien tuose tiesioginiuose susitikimuose ir su profesinių sąjungų atstovais, ir su ligoninės administracija“, – akcentavo ministrė.
L. Šukytės-Korsakės nuomone, papildomas tyrimas šalia jau vykdomo klinikų audito nepamaišytų. „Dėl papildomo tyrimo blogiau nebus. Mūsų klausia, kodėl su kita pusė nekalbame, tai vis tik yra ne komiteto, o ministerijos darbas. Bet jeigu matysime poreikį, nenurims kilęs ažiotažas, tikrai pasikviesime, pakalbėsime.
Aišku, jau kai kurie žmonės yra susiradę darbus, kaip tai mes bepakeisime. Be abejo, kad tai nevyktų toliau, vadovai turi girdėti darbuotojus, negali būti nei mobingo, patyčių tiek ir generalinio direktoriaus, tiek padalinių vadovų“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasitraukimo priežastys nėra tik asmeninės, bet ir sisteminės
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šaršalas dėl situacijos Neurochirurgijos centre kilo praėjusią savaitę, kai paskelbta, kad įstaigą palieka 3 žinomi chirurgai. Tuo metu įstaigos vadovas Tomas Jovaiša teigė, kad masinio gydytojų išėjimo įstaigoje nėra. Vis tik dar po kelių dienų paaiškėjo, kad skyrių palieka dar 3 gydytojai.
Iš įstaigą paliekančių gydytojų lūpų skambėjo tokie motyvai kaip „nesutampanti vertybinė politika“, „toksiška darbo aplinka“. „Mano išėjimo priežastys – pasiliekantieji. Aš toje komandoje dirbti negaliu“, – TV3 Žinios situaciją apibendrino gydytojas neurochirurgas R. Raugalas.
Viešą pranešimą išplatinę gydytojai teigė susidūrę su atmosfera, kuri „neišvengiamai griauna pasitikėjimą“. „Pastaruosius dvejus metus centre vyko įtempti procesai – sistemingas dalies darbuotojų siekis diskredituoti tuometinį centro vadovą prof. Saulių Ročką ir bet kokia kaina perimti vadovavimą centrui. Tokia atmosfera neišvengiamai griauna pasitikėjimą, kolegialumą ir orumą – vertybes, be kurių medicina praranda savo esmę.
Nors administracija bandė imtis tam tikrų veiksmų, jų nepakako, kad sustabdytų destruktyvų procesą. Šiandien jau akivaizdu – pasitraukimo priežastys nėra tik asmeninės, bet ir sisteminės“, – savo sprendimą aiškina pasitraukę specialistai.
T. Jovaiša neslėpė, kad „neurochirurgijos centras buvo vienas iš tų karštų taškų“. „Ten tikrai buvo daug nusiskundimų ir dėl bendravimo, dėl nepagarbaus elgesio, dėl darbo organizavimo (…). Jauniesiems gydytojams buvo skiriamos pusinės darbo dienos (..). Grafikuose buvo numatyti planiniai neatvykimai į darbą“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Santaros klinikų generalinis direktorius.
„Per šitą laiką mums pavyko išspręsti daugiau formaliuosius klausimus. Buvo sutvarkyti darbo grafikai, užtikrintas teisės aktų laikymasis (…). Deja vienintelis dalykas, kurio mums nepavyko pasiekti yra vadovavimo stiliaus pokyčių. Tokio vadovavimo centre, kuris burtų komandą, kuris būtų jungiančios lyderystės vadovavimas (…). Centro vadovas vietoje tolimesnių pokyčių pasirinko sprendimą nutraukti darbo santykius kartu su juo nusprendė nebedirbti ir keletas jo komandos narių“, – pridūrė jis.
Garbę ketina ginti ir teisme
Buvęs centro vadovas prof. S. Ročka gi teigė kartu su keliais kolegomis palikęs įstaigą „dėl susidariusios toksinės aplinkos ir nebeužtikrinamų sąlygų saugiam, skaidriam ir kokybiškam darbui“.
„Kilo vidiniai konfliktai dėl tam tikrų žmonių – skyriaus darbuotojų, kuriems nepatiko mano balsas, elgesys ir panašiai“, – TV3 Žinioms sakė buvęs Neurochirurgijos centro vadovas.
Be kita ko, gydytojas teigė, kad viešumoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. „Noriu pabrėžti, kad viešai akcentuotas netinkamas darbo grafiko tabelių pildymas nebuvo ir nėra centro vadovo atsakomybė. (...) Šiuo metu konsultuojuosi su teisininkais ir ruošiuosi pasinaudoti teisinėmis priemonėmis, reikalaudamas Santaros klinikų vadovybės paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žeidžia mano garbę ir orumą“, – dėstė jis.
Ką tik pateikęs prašymą išeiti iš darbo gydytojas Dainius Rinkevičius teigė, kad nesutampo jo ir įstaigos vertybinė politika. „Praėjusio penktadienio spaudos konferencija sudėliojo visus taškus ant „i“. Traukiuosi, nes mano ir Santaros klinikų vertybinė politika nesutampa. Priimti tokį sprendimą buvo labai sunku, bet dabar jaučiuosi sąžiningai prieš patį save – kaip specialistą, žmogų, asmenybę.
O kas bus toliau? Laikas parodys. Dabar dar reikia padaryti lapkričio mėn. darbus, perduoti pacientus kitiems ir po truputį krautis daiktus...“ – rašė jis socialinio tinklo paskyroje.
VUL Santaros klinikos gi informavo, kad, nepaisant darbuotojų kaitos Neurochirurgijos centre, ir toliau užtikrinamas būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientams (tiek vaikams, tiek suaugusiesiems) tęstinumas, jos yra ir bus teikiamos via apimtimi.
Naujasis Neurochirurgijos centro vadovas Aidanas Preikšaitis praėjusią savaitę teigė, kad planuojama įdarbinti du naujus specialistus: vieno iš jų sutartis įsigalios nuo sausio mėnesio, kitas turėtų pradėti dirbti nuo vasaros pradžios. Neurochirurgijos centre veikia du padaliniai – suaugusiųjų ir vaikų neurochirurgijos skyriai.
