žygimantas vaičiūnas

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas ir jis neturi būti įgyvendintas, teigia Kijeve su aukštais Ukrainos pareigūnais susitikęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, taip pat būtina užtikrinti, kad Baltarusijoje statant Astravo atominę elektrinę būtų laikomasi aukščiausių saugumo standartų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ketvirtadienį išvyksta į Kijevą, kur su Ukrainos pareigūnais aptars dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, galimą bendradarbiavimą uždarant atomines elektrines. „Vizito metu bus aptarti svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo energetikoje klausimai, kurie įrašyti praeitų metų gruodį pasirašytame bendradarbiavimo memorandume.

Po susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo energetinio bendradarbiavimo susitarimą. Nors neatskleidžiama, už kiek perkamos suskystintos dujos iš JAV, ekspertai neabejoja, kad Lietuva iš tokio susitarimo tik laimi.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog gavo patikinimą iš Europos Komisijos atstovo, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) finansavimo būdas iš Europos Sąjungos lėšų po 2020 metų neturėtų keistis, rašo „Verslo žinios“. „Gavau viceprezidento Šefčovičiaus sveikinimą su atskira biudžeto eilute naujoje ES finansinėje perspektyvoje – iš esmės tai yra Komisijos pateiktas pasiūlymas, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje Ignalinos AE uždarymo projektui išliktų atskira biudžetinė eil...

Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kviečia šalies suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus tiekti dujas į Baltijos šalis ir Lenkiją. Anot ministro, JAV dujos ne tik užtikrins energetinį saugumą bei konkurencingesnes kainas vartotojams, bet ir atvers platesnes galimybes Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalų panaudojimui viso regiono mastu. „Pasaulinė SGD rinka yra dinamiška ir nuolatos vystosi, o JAV SGD rinka šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Briuselyje susitinka su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi bei eurokomisare Margrethe Vestager (Margrete Vestager). Su už ES energetikos sąjungą atsakingu M. Šefčovičiumi ketina aptarti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su Europos tinklais eigą, pažangą ir artimiausius pasirengimo darbus.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako nežinantis visų laikinosios Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) direktorės paskyrimo detalių, tačiau teigia, jog tai yra energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno atsakomybė. „Ministras, pasirinkdamas vieną ar kitą kandidatūrą, viską vertina. Priklauso nuo to, už ką tos nuobaudos buvo skirtos (RATA vadove paskirtai buvusiai Konkurencijos tarybos administracijos vadovei Anai Selčinskienei – BNS), aš detalių nežinau.

Naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovė „Orlen Lietuva“ įrengė naują 52 tūkst. kubinių metrų talpos naftos rezervuarą Būtingės terminale. Naujas rezervuaras 20 proc. išplėtė terminalo talpą taip padidindamas ir bendrovės, ir šalies energetinį saugumą. Investicijų į rezervuarą suma neskelbiama, BNS informavo „Orlen Lietuvos“ atstovas spaudai Tomas Digaitis. „Mes ir toliau investuojame į mūsų verslą, o ši investicija – mums ypatingai svarbi.

Teisėsaugos įtarimų dėl galbūt neskaidraus įmonės turto pardavimo sulaukęs Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generalinis direktorius Darius Janulevičius traukiasi iš pareigų. Skelbiama, kad toks sprendimas priimtas abipusiu sutarimu. „Pastaruoju metu Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo procese buvo pasiekta akivaizdi pažanga – nebeliko vėlavimų ir problemų dėl lėšų panaudojimo efektyvumo.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ 2014 metais skirtą rekordinę baudą Lietuva bandys išieškoti užsienio valstybėse. Bauda su delspinigiais siekia apie 42 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į kai kurias užsienio šalis ir įvertinti jose esantį „Gazprom“ turtą, teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Pirmas žingsnis, kuris buvo daromas iki šiol, buvo ieškoma ir tikrinta, ar Lietuvoje neturime kažkokio „Gazprom“ turto. Akivaizdu, kad tokio turto nėra.

Europos Komisijos (EK) ir 4 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – energetikos ministrai sutarė, kad galutinis politinis sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa, dalyvaujant ES vadovams, turėtų būti pasirašytas kitų metų birželio mėnesį. Dėl to sutarta pirmadienį už energetiką atsakingų Europos Sąjungos ministrų susitikime Briuselyje, BNS pranešė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Per pirmuosius Vyriausybės darbo metus daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, rodo statistika. Anot ekspertų, A. Veryga buvo labiausiai matomas dėl priemonių riboti alkoholį ir receptinių vaistų situacijos. Antroje vietoje atsidūrė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė – dėmesį jai daugiausia lėmė iniciatyvos pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį su naujuoju koncerno „Achemos grupė“ vadovu Linu Sabaliausku ketina aptarti siūlomą naują viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) apmokestinimą. „Susitikimo metu ministras aptars Energetikos ministerijos pasiūlytą naują VIAP diferencijavimo tvarką“, – BNS teigė ministro atstovė Aurelija Vernickaitė.

Nuo kitų metų brangstant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymui, didžiausia terminalo naudotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ dėl to žada kreiptis į teismą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad iki kitų metų antrojo pusmečio terminalo išlaikymo kaštus bus bandoma sumažinti. Jis taip pat ramina, kad buitiniai vartotojai to nepajus. „Situacija yra tokia, kad buitiniams vartotojams tai įtakos neturės.

Rusijos Čeliabinsko srityje rugsėjį užfiksavus itin aukštą radioaktyviųjų medžiagų koncentraciją, beveik 1000 kartų viršijusią įprastą radiacinės taršos lygį, Lietuva nusiuntė notą tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). „Esame parengę notą ir išsiuntę Tatenai dėl šio įvykio, kad turėtų būti įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta 1986 metų konvencija dėl ankstyvo perspėjimo mechanizmo branduolinių įvykių atveju“, - BNS sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės Vyriausybei turėtų pranešti apie didelius sandorius. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad bus siūloma nustatyti tris kriterijus, o būsimam sandoriui atitikus bent vieną jų, įmonė apie sandorį turėtų pranešti specialiai Vyriausybės komisijai. „Pirmiausia, kad ketinamo sudaryti sandorio vertė turėtų viršyti 10 proc. praėjusių metų įmonės pajamų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad parlamente svarstant pasiūlymus dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių prievolės deklaruoti didelius sandorius bus ieškoma visas puses tenkinančio kompromiso. Tai ministras pareiškė pirmadienį po susitikimo su Lenkijos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen“ ir jos valdomos įmonės „Orlen Lietuva“ vadovais.

Naują Visagino atominę elektrinę (VAE) turėjusi statyti Japonijos korporacija „Hitachi“ uždaro prieš beveik šešerius metus Lietuvoje įsteigtą atstovybę. Didžiojoje Britanijoje registruota „Hitachi Europe Limited“ Registrų centrui pranešė spalio 12 dieną nusprendusi nutraukti atstovybės Lietuvoje veiklą. Tačiau projektui įkurta bendrovė „Hitachi Visaginas Project Investment“ vis dar nėra išregistruota. Atstovybė įsteigta 2012 metų vasarį.

Energetikos ministras tikina, kad parlamentaras Artūras Skardžius nedarė spaudimo ministerijai, tyrusiai jo anksčiau teiktas įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančia energetika. A. Skardžius tikina, kad pataisas siūlė, siekdamas sumažinti elektros kainas vartotojams.

Ūkio ir Energetikos ministerijos ateityje galėtų būti sujungtos, kaip kadencijos pradžioje ir planavo rinkimus laimėję „valstiečiai“, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vienas iš variantų svarstomas irgi toks, dėl sujungimų (Ūkio ir Energetikos) ministerijų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Trečiadienį pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos ir energijos taupymo srityse. Pasak susitarimą pasirašiusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuvai – pažangiai ir inovatyviai atsinaujinančios energetikos technologijų gamintojai, atsiveria naujos galimybes augančioje JAE rinkoje, praneša Energetikso ministerija.

Lietuva ir Liuksemburgas pasirašė bendradarbiavimo sutartį atsinaujinančios energetikos srityje. Tai pirma tokio pobūdžio sutartis visoje Europos Sąjungoje, leisianti Lietuvai parduoti perteklinis atsinaujinančios energijos kvotas už 10 mln. eurų. „Lietuva yra tarp lyderių ES pagal pažangą atsinaujinančioje energetikoje. Šiandien kartu Liuksemburgu mes rodome dar vieną pavyzdį, kaip galima kartu siekti bendrų ES atsinaujinančios energetikos tikslų.

 Socialdemokratų partijos deleguotam Mindaugui Sinkevičiui paliekant ūkio ministro postą, laikinai šias pareigas eis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė premjero teikimu pasirašė tai numatantį dekretą. Spalio 13, 18 ir 19 dienomis ūkio ministre bus M. Vainiutė, nes Ž. Vaičiūnas tomis dienomis bus išvykęs.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

„Buivydžiai – tai tipinis Lietuvos kaimas. Apsnūdusioje, kiek daugiau nei 300 gyventojų turinčioje gyvenvietėje yra bažnyčia, pora parduotuvių ir mokykla, priimanti vaikus iš aplinkinių kaimelių. Tačiau prieš trejus metus horizonte pasirodė naujas kaimynas“, – rašoma Richardo Milne ir Henry Foy’aus straipsnyje „Financial Times“. Vos už 20 kilometrų pasirodė masyvūs AE šaldymo bokštai, stovintys šalia nedidelio baltarusių miesto Astravo.

Nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui nuo 2018 iki 2038 metų dar reikia 1,6 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis turėtų siekti 314 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį turėtų pavesti Energetikos ministerijai derėtis dėl europinės paramos IAE uždarymui po 2020 metų. Anot ministerijos, siekiant gauti paramą, svarbu, kad Lietuva įsipareigotų pati skirti ne mažesnį finansavimą uždarymui nei dabar.

Baltijos šalims nepasiekiant susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti Rusijos įkaitėmis - pastaroji jau ruošiasi būsimam trijų Baltijos valstybių atsijungimui ir gali tam pasirengti greičiau nei besiginčijančios šalys.

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniui iš JAV, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad jų kaina galutiniams vartotojams atsispindės kitąmet, kai bus perskaičiuotos dujų kainos. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pasakyti, jog dujos pigs, kol kas negalima. „Tradiciškai kainos perskaičiuojamos kas pusę metų. Nuo šių metų liepos turime vienas kainas, nuo sausio mėnesio jos gali būti kitos.

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų už senesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, jeigu klaida įsivėlė dėl įmonės, o ne vartotojo kaltės. Ministerija Energetikos įstatyme siūlo įtvirtinti nuostatą, kad sąskaitas perskaičiuoti galima būtų už dviejų mėnesių laikotarpį. Šiuo metu elektros, dujų ir šilumos tiekimo įmonės turi teisę perskaičiuoti sąskaitas už ilgesnį laikotarpį, kuris skiriasi, priklausomai nuo sektoriaus.

Baltijos šalims iki 2025 metų reikia pastatyti 200 megavatų galios jėgainę, kuri prireikus galėtų greitai įsijungti ir užtikrinti elektros rezervą. Tokias jėgainės gali statyti tiek Lietuva, tiek Estija, tačiau Energetikos ministerija nėra linkusi derinti planų su Estija, kuri elektrinė turėtų iškilti Baltijos šalyse. Anot energetikos viceministro, į lietuviškąjį projektą žvelgiama ne tik kaip į reikalingą rezervui, tad šalis pati apsispręs, ar jį įgyvendinti.

Energetikos ministras sako, kad vartotojai turėtų būti geriau informuojami apie elektros tiekimo sutrikimus ir avarijų padarinių šalinimą. Žygimantas Vaičiūnas mano, jog tokius įvykius galima prognozuoti ir geriau jiems pasiruošti, nes sutrikęs elektros tiekimas net 5 proc. visų vartotojų padarė daug žalos. „Matome situaciją, kad ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet visais atvejais viena iš silpnesnių grandžių yra vartotojų informavimas.

Stringantis „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas sulaukė dar vieno reikalavimo. Energetikos ministerija nori, kad „Lietuvos energija“ viešai įsipareigotų sumažinti šilumos gamybos kainą. Grupės vadovas Dalius Misiūnas užtikrina, kad kaina bus trečdaliu mažesnė. Tačiau būsimos atliekų deginimo jėgainės statyba kelia dar vieną problemą - svarstoma, kaip padidinti dujų vartojimą po to, kai ji pradės veikti, nes sumažėjęs dujų naudojimas didins jų kainą.

Naftos ir dujų krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“ vadovaus buvęs finansų grupės „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ vadovas Mindaugas Jusius. Jis daugiau nei 5 metus dirba ir įmonės valdyboje. M.Jusius laimėjo įmonės skelbtą generalinio direktoriaus konkursą ir pareigas pradės eiti nuo balandžio 11 dienos, pranešė „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Lietuvos politiniai lyderiai vieningai susitarė pripažinti Astravo atominę elektrinę pavojinga, o Energetikos ministras vakar lankėsi Latvijoje, su kuria iki šiol bandoma susitarti dėl bendradarbiavimo. Pastaroji iki šiol nesutinka kartu boikotuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės projekto.  Nuo 2008 metų, Lietuva stengiasi užkirsti kelią 55 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybai.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai bei Švedijos bendrovė ABB iki kovo pabaigos ketina susitarti dėl elektros jungties „NordBalt“ pagerinimo. Penktadienį Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdyba pritarė pozicijai dėl „NordBalt“ veiklos pagerinimo, analogiškas pozicija suderinta ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ valdyboje, BNS pranešė „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.

Europos Komisija, (EK) atmetusi Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl paramos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai Paldisko uoste, pasiuntė signalą, kad Baltijos valstybėse pakanka vieno terminalo. Nepaisant to, baiminamasi, kad derybos dėl Klaipėdos terminalo pripažinimo regioniniu nepalengvės. Lietuva siekia susitarti su Latvija ir Estija, kad šios pripažintų Klaipėdos terminalą regioniniu, tokiu atveju Klaipėdos SGD laivo išpirkimui būtų galima gauti apie 100 mln.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas atskleidė, kokių darbų imsis pirmiausiai. Be kita ko, laukia polyčiai saulės energetikoje. Žadama, kad ja galės naudotis ne tik privatūs namų ūkiai, bet ir įmonės. Didelis darbas laukia ir kovojant su Astravo atominės elektrinės statybomis bei siekiant energetinio saugumo. Pranešė apie artimiausius planus Nors Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas dar nepatvirtintas, kai kurios ministerijos jau įvardijo svarbiausius savo planus.

Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė riboti nesaugiose trečiųjų šalių jėgainėse pagamintos elektros importą į Lietuvą. Vyriausybė pritarė piliečių iniciatyvai dėl elektros importo ribojimo, tačiau įstatymo iniciatoriams pasiūlė projektą kiek patobulinti.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas visuomenėje yra mažai žinomas, tačiau buvusių ir dabartinių kolegų vertinamas kaip tarptautinės patirties sukaupęs energetikos ekspertas. Šioje ministerijoje penkerius metus anksčiau dirbęs Ž.Vaičiūnas prisidėjo prie pagrindinių Lietuvos energetikos projektų, įskaitant ir dabar įšaldytą Visagino atominės elektrinės projektą.

Vietinis verslas iš Visagino atominės elektrinės (AE) gali gauti apie 30 proc. projekto vertės – apie 5,2 mlrd. litų, šiandien pristatydamas elektrinės projekto verslo planą teigė jos vadovas. Anot Visagino AE generalinio direktoriaus Rimato Vaitkaus, Visagino AE statybos projektas – didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius. Skaičiuojama, kad jis pritrauks apie 10-14 mlrd. litų.

Penktadienį Vilniuje parafuota Koncesijos sutartis dėl naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Sutartį parafavo Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Hitachi, Ltd.“ viceprezidentas Masaharu Hanyu. Sutarties parafavimas reiškia, kad intensyvios derybos dėl Koncesijos sutarties, trukusios mažiau nei metus, baigtos.

Lenkai dar gali grįžti į Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, bet, pasak Lietuvos valdžios atstovų, netgi jeigu jie ir nebegrįš, branduolinis projektas vis tiek bus įgyvendinamas. Statybos turėtų prasidėti 2014-aisiais, rašo „Kauno diena“. Praėjusį penktadienį Vyriausybėje pasirašytas susitarimas dėl esminių VAE koncesijos sutarties sąlygų.

Liepos 22 dieną bendrovės valdyba „Lietuvos elektrinės“ generaliniu direktoriumi išrinko iki šiol bendrovės administracijos direktoriumi bei valdybos nariu dirbusį Laimoną Lukočių. Valdyba patenkino prašymą ir iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų atšaukė iki šiol šias pareigas ėjusį Praną Noreiką. „Lietuvos elektrinės“ generalinis direktorius L. Lukočius, pasak bendrovės, turi didelę valdymo patirtį ir pastaruoju metu dirbo įvairiose vadovo pareigose Lietuvos energetikos sektoriuje.

Analitinių diplomatijos ir saugumo klausimų tyrimų branduoliu turėjęs tapti Strateginių studijų centras dėl finansavimo stokos merdi ir dar šiemet gali būti uždarytas. Prieš penkerius metus Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos bei Valstybės saugumo departamentas tapo viešosios įstaigos Strateginių studijų centro (SSC) steigėjais.