žygimantas vaičiūnas

Švietimo įstaigų bendruomenei tebetęsiant kovą dėl didesnių atlyginimų ir didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas parašė viešą laišką valdantiesiems, kuriuos vadina parazitais, nebeturinčiais valdžios.

Premjero Sauliaus Skvernelio darbe nebus iki kitos savaitės trečiadienio, jis laikiną nedarbingumą turi nuo lapkričio 20 dienos. Prezidento Gitano Nausėdos penktadienį pasirašytame dekrete nurodyta, kad Vyriausybės vadovą penktadienį pavaduoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pirmadienį ir antradienį – finansų ministras Vilius Šapoka.

Tuo metu, kai Seimas su vyriausybe pešasi dėl kiekvieno milijono vaiko pinigams, pensijoms ir biudžetininkų algoms, vyriausybėje ir valstybinėje dujų įmonėje vyksta įtartinos šimtų milijonų eurų dalybos. Nežinioje pakibo dujotiekio į Lenkiją tiesimo projektas už 140 mln. eurų. O tai strateginis projektas, Lietuvos dujotiekius turintis sujungti su Vakarų Europa ir Ukraina. Nuotraukoje matosi šilta Lietuvos ir Baltarusijos verslininkų draugystė.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog Lietuva imsis visų priemonių, kad į šalies rinką nepatektų Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektra.  „Tikslas, kad nė viena kilovatvalandė nepatektų į mūsų elektros energijos biržą ir jeigu reikės, imsimės visų reikiamų instrumentų.

Liko viso labo pora savaičių iki paaiškės, ar Virginijus Sinkevičius taps Europos Komisaru. Nors iki tol jis tebėra ekonomikos ir inovacijų ministras, viešojoje erdvėje jau netyla kalbos, kas gali pakeisti ministrą jo kėdėje. Tiesa, kol kas niekas nesiryžta garsiai minėti konkrečių pavardžių. Spalio 23 dieną Europos Parlamento nariai Strasbūre balsuos už galutinę Europos Komisijos sudėtį. Tuomet ir paaiškės, ar V. Sinkevičius ministro postą iškeis į eurokomisaro portfelį.

Suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Jungtinių Valstijų gali užtikrinti didesnę konkurenciją Europos rinkoje, sekmadienį pareiškė į Lietuvą atvykęs JAV energetikos sekretorius Rickas Perry. „Jungtinės Valstijos atsidūrė gana naujoje ir unikalioje svarbaus suskystintų gamtinių dujų importuotojo į Europą vaidmenyje“, – Vilniuje žurnalistams sakė R. Perry po susitikimo su Baltijos šalių ministrais.

Premjeras Saulius Skvernelis netikėtai užminė mįslę apie savo sveikatos būklę. Socialiniame tinkle premjeras prisipažino turįs naujų iššūkių: esą po operacijos būtina tęsti gydymą, todėl dabar premjeras netgi atšaukia dalį suplanuotų susitikimų, o iš prezidento gavo leidimą iki pat spalio mėnesio prireikus neiti į darbą. Viešai dėkojantis už palaikymą Skvernelis griežtai atsisako komentuoti, kokios sveikatos bėdos jį kamuoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda sudarė galimybę premjerui Sauliui Skverneliui dėl sveikatos priežasčių esant poreikiui nebūti darbe iki spalio 4 dienos, pranešė premjero atstovai. Pagal šalies vadovo dekretą, ministrą pirmininką šiuo laikotarpiu pavaduos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Premjero atstovai sako, kad ministras pirmininkas numato dirbti savo kasdienį darbą, o nedarbingumu naudosis esant poreikiui.

Seimas antradienį nusprendė tolesnį premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimą – ministrų kabinetas iš naujo gavo Seimo įgaliojimus. Per trejus septynioliktosios Vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti. Už balsavo 75 Seimo nariai, 27 – prieš, 9 susilaikė.

Seimas antradienį balsuoja dėl tolesnio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimo – ministrų kabinetas turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Dėl to Seimas balsuos. Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti.

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Lietuvoje užvirė tikri sostų karai. Valdžia intensyviai ieško ne tik naujų ministrų, bet ir eurokomisaro, pakeisiančio Vytenį Andriukaitį. Aukštas postas Briuselyje vienam laimingajam užtikrins Lietuvoje sunkiai suvokiamą įspūdingą atlyginimą. Tad nenuostabu, kad norinčių keliauti į ten netrūksta. Kas slapta taikosi į postą svetur ir kodėl šiems varžovams svarbu, kad Daliai Grybauskaitei karjera Vakaruose po kadencijos nenusisektų, visos intrigos – išsamiau.

Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį paspartinti Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimą su žemynine Europa iki 2025 metų. Už Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pataisas balsavo 88, o susilaikė 6 parlamentarai.

Ministrų kabinetas trečiadienį leido kirsti dalį miško Švenčionių ir Jonavos rajonuose, plečiant Pabradės ir Gaižiūnų poligonus. Vyriausybės nutarimas numato, kad Pabradės poligonui priklausantys 191,15 hektaro valstybinio miško būtų paverčiami kitomis naudmenomis. Tai leidžia jį kirsti. Gaižiūnų poligone kitomis naudmenomis paversti 43,95 hektaro valstybinio miško.

Norintiems mažiau mokėti už elektrą daugiabučių gyventojams, energetikos ministerija siūlo įsirengti saulės elektrines, gyventojams žadama kompensuoti maždaug trečdalį saulės modulių įsirengimo kainos. Tiesa, tai nereikš, kad nuo šiol daugiabučių stogai ims blizgėti saulės elektrinių atspindimais spinduliais – elektrinę daugiabutis galės įsirengti, kad ir soduose ar kitame Lietuvos krašte. Apsilankėme viename iš sostinės daugiabučių, kurie įsirengė saulės kolektorius. Jų čia apie dvidešimt.

  Premjeras Saulius Skvernelis antradienį paskelbė, kad jeigu laimėtų prezidento rinkimus, šalies ministru pirmininku siūlytų Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, dabartinį ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių arba energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną.   S. Skvernelis pabrėžė, kad vienašališkai siūlyti naujojo premjero negalėtų, šias kandidatūras pats teiktų aptarti valdančiajai daugumai.

Taršių automobilių mokesčio Lietuva nesvarstys bent tol, kol matysime sėkmingai veikiant kitas priemones oro taršai mažinti, užtikrina Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl atnaujinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano, kuriame numatomos finansinės paskatos vairuotojams, atsisakantiems savo taršių automobilių.

Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) šalys ketvirtadienį Ženevoje paskelbė, kad netoli Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelė buvo parinkta netinkamai, pažeidžiant konvenciją.  Tai BNS patvirtino Lietuvos delegacijai susitikime Ženevoje vadovavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Anot jo, sprendimas yra istorinis, parodantis, kad Lietuvos skundas dėl jėgainės buvo pagrįstas.

Seimas leido iki 2024 metų pabaigos išpirkti šiuo metu nuomojamą Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą. Jis būtų išpirktas iki 2024 metų pabaigos, kai baigsis jo nuomos iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ sutartis.  Seimas antradienį priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas: už balsavo 99 Seimo nariai, prieš – vienintelis socialdarbietis Artūras Skardžius, o 17 susilaikė.

Per pirmuosius dvejus Vyriausybės darbo metus daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Tai rodo statistika, kurią naujienų agentūra BNS gavo iš Lietuvos žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė prisiekė lygiai prieš dvejus metus – 2016-ųjų gruodžio 13-ąją.

Rinkos dalyviams ir Kainų komisijai prognozuojant, kad dujų ir elektros kainos vartotojams kitais metais augs 15-20 proc., energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog situacija rinkose šiuo metu yra šokiruojanti. Pasak ministro, Vyriausybė padarė viską, kad kainų augimas rinkose kaip įmanoma mažiau atsilieptų vartotojams. „Pirmas dalykas, reikia pasakyti, kad rinkose situacija yra šokiruojanti – elektros energijos ir dujų kainos didėja 30-40 proc.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti galimybę švelninti elektros ir dujų kainų vartotojams augimą, energetikos ministras teigia, kad bus ieškoma papildomų rezervų jų didėjimui suvaldyti, tačiau konkrečių priemonių Žygimantas Vaičiūnas neatskleidžia. Jis pripažįsta, kad erdvės korekcijoms lieka nedaug.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad Vašingtonas palaikys Lietuvą, jai siekiant sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje statybą, o jei ji vis dėlto pradėtų veikti – neįsileisti jos gaminamos elektros. „Astravo klausimas buvo keliamas mano iniciatyva.

Vizito į JAV išvykstantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas aptars šios šalies suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo į Europą galimybes. Iki trečiadienio ministras susitiks su Valstybės ir Energetikos departamentų pareigūnais, SGD eksportuojančias JAV įmones vienijančios organizacijos „LNG Allies“ atstovais. Ministras Vašingtone dalyvaus Europos politikos analizės centro (CEPA) forume, kur diskutuos apie energetinį saugumą.

Briuselyje penktadienį pritarus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa scenarijui, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasiekė ilgai ieškoto sutarimo, leidžiančio toliau vystyti svarbų regionui energetikos projektą. „Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą.

Lietuvoje šiemet išaugus didmeninei elektros kainai ir kai kuriems analitikams prognozuojant jos brangimą buitiniams vartotojams, energetikos ministras sako, kad žemų kainų laikas energetikoje baigiasi. „Reikia pripažinti, kad tas žemų kainų periodas energetikoje apskritai baigiasi ir jis praktiškai baigėsi jau praeitais metais, ir tie rezervai kainai nedidinti arba išlaikyti tuo lygiu, kuris yra, jie labai riboti“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 metais išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Lietuva gali iki rugsėjo 17-osios apskųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos tyrimo. Šis terminas paaiškėjo, Komisijai liepos 17-ąją oficialiai paskelbus gegužę priimtą sprendimą, kad koncernas, naudodamasis dominuojančia padėtimi, Lietuvoje ir dar 4-iose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas.

Lietuva siekia užsitikrinti visą būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktorių išmontavimui, todėl Vyriausybė dabar prašo Europos Komisijos (EK) didesnio finansavimo, kad darbai nenutrūktų, keičiantis būsimiems finansiniams laikotarpiams, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Tuo metu EK, anot jo, teikia pasiūlymą tik būsimai finansinei perspektyvai, kuri baigsis 2027 metais. „Kalbant apie skaičius, svarbu, kad turime gerą startinę poziciją, atskirą biudžeto eilutę.

Nuo kitų metų didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė našta – joms bus taikomas diferencijuotas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Energetikos ministerijos teigimu, tai leis sukurti geresnes verslo sąlygas ir per 15 metų pritraukti daugiau nei 700 mln. eurų investicijų. „Pagaliau Lietuva įstos į palankias sąlygas energijai imliai pramonei turinčių šalių klubą.

Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai ketvirtadienį aukščiausiu politiniu lygiu sutarus dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa, projektui yra suteiktas tvirtas pagrindas, tvirtina Lietuvos energetikos ministras. „Šis susitarimas reiškia labai daug, nes mes niekuomet nebuvome taip arti sinchronizacijos, kaip esame po šio susitarimo pasirašymo.

Europos Komisija nurodė, kad Lietuva turi padidinti savo įnašą finansuojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus. Komisijos trečiadienį patvirtintame reglamento projekte rašoma, kad Europos Sąjunga (ES) 2021-2027 metų biudžete finansuos ne daugiau kaip 80 proc. išlaidų, o Lietuva ir kiti tarptautiniai donorai – 20 proc. Dabartiniame biudžete Lietuvos finansavimo dalis siekė 14 proc.

Apkaltos socialdarbiečiui Artūrui Skardžiui komisija Seime netrukus gali priimti sprendimą dėl apkaltos parlamentarui, sako komisijos pirmininkė. „Valstietė“ Agnė Širinskienė sako, jog kitą savaitę bus balsuojama dėl išvadų. „Išvadų svarstymą pradėsime kitą savaitę. Kitų naujienų nėra. (...) Tikėtina, kad balsavimas prasidės trečiadienį ir galbūt reikės dar vienos papildomos dienos“, – žurnalistams trečiadienį po komisijos posėdžio teigė A. Širinskienė.

Nuo šių metų lapkričio Lietuvos degalinėse parduodamas kuras bus žymimas kitaip. Vieningas degalų žymėjimas įvedamas ES mastu, vartotojai bus tinkamai informuoti apie perkamą produktą, jo rūšį bei benzine ar dyzeline esantį biodegalų kiekį. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino Prekybos naftos produktais taisyklių pakeitimus, kuriais nustatyta nauja degalų ženklinimo degalinėse tvarka, pranešė ministerija.

Europos Komisija (EK) Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžete siūlo skirti 552 mln. eurų – 230 mln. eurų mažiau nei norėtų Lietuva. EK atstovybė Lietuvoje atstovė Agnė Kazlauskaitė BNS paaiškino, kad tai yra galutinis Komisijos pasiūlymas, o vėliau dėl to valstybės narės dar derėsis Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Parlamente. Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad naujajame ES biudžete IAE uždarymui reikėtų apie 780 mln. eurų.

Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi tirti taikos susitarimo tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos energijos gamybos bendrovės „Danpower“ sudarymo aplinkybes. Pirmojo posėdžio metu dėl istorijos detalių susiginčijo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir komisijos narys Algirdas Butkevičius.

Vieno didžiausių koncernų šalyje „Achemos grupė“ valdoma trąšų gamintoja „Achema“ pažeidė kolektyvinę sutartį, teigia bendrovės profesinė sąjunga. Kaltinama, kad bendrovė prisidengia blogomis prognozėmis ir taip blogina sąlygas darbuotojams.  Jos vadovė Birutė Daškevičienė pranešime spaudai tvirtina, jog „Achema“, prognozuodama nuostolingus 2018 metus, nuo birželio 1 dienos vienašališkai sustabdė kolektyvinėje sutartyje numatytas išmokas.

Gamtinių dujų kainoms išliekant aukštoms, o produkcijos kainoms esant žemoms, vieno didžiausių koncernų šalyje „Achemos grupė“ valdoma trąšų gamintoja „Achema“ mažina gamybos apimtis ir stabdo dalį įrenginių. „Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas sako, jog įmonė pirmadienį priėmė sprendimą stabdyti vieną amoniako cechų. „Šiais metais susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės – sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.

Lietuvos specialistai metus rinko duomenis ir atskleidė, kokia tikimybė, kad Astravo atominėje elektrinėje, įvykus avarijai, vėjas su radioaktyviomis dalelėmis pūstų į Lietuvą. Sakantiems, kad vėjas retai pučia iš Baltarusijos pusės, teks nemaloniai nustebti... Maža to, šiuo metu Baltarusija prabilo, kad mūsų pašonėje statoma atominė elektrinė gali turėti dvigubai daugiau reaktorių, nei planuota anksčiau.

Dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti, pareiškė premjeras.

Teismas patvirtino Energetikos ministerijos ir Vokietijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „Danpower“ taikos sutartį, kuria valstybė pasižada laikytis savo ankstesnių įsipareigojimų, o investuotojai atsiima su tuo susijusius milijoninius ieškinius. Sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), ketvirtadienį pranešė „Danpower“. Tai BNS patvirtino ir teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Baltarusijos pranešimai apie planus pastatyti dar du Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorius yra bandymas nukreipti dėmesį nuo problemų, kurias patiria AE statytojai, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Aš manau, kad tokiais teiginiais ir pareiškimais apie papildomus du reaktorius bandoma nukreipti dėmesį nuo esamų problemų. Jau nekalbu apie problemas, kurios yra aplinkosauginės, susijusios su statybomis.

Energetikos ministerija ir Vokietijos kapitalo energijos gamybos įmonė „Danpower Baltic“ vėliausiai antradienį turėtų paskelbti, ar joms pavyko taikiai susitarti dėl bendrovės veiklos Vilniuje ir Kaune. Abi pusės kovo pradžioje kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamos atidėti bylos svarstymą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune.

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama nauja „žaliosios“ energetikos skatinimo schema. Tikimasi jau kitais metais pradėti rengti techniškai neutralius jos rėmimo aukcionus, kur konkuruotų vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai, o vietoj supirkimo tarifo jiems būtų skiriama premija arba priedas prie rinkos kainos.

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa studijai. Studijos, kurios bendra jos vertė yra 250 tūkst. eurų, rezultatus ketinama pristatyti birželį. Dotacijos sutartis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) pasirašyta Sofijoje, kur ketvirtadienį įvyko neoficialus Energetikos tarybos posėdis, pranešė Europos Komisija.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2020–2021 metais planuojamos nutiesti dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) bei tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) leis tik neseniai iš Rusijos „Gazprom“ įtakos išsilaisvinusioms regiono valstybėms atsigabenti pigesnių dujų bei užtikrins tiekimo saugumą, sako ekspertai ir rinkos dalyviai.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva po 2024 metų tikriausiai išpirks Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą iš jos savininkės Norvegijos „Hoegh LNG“. „Turime studiją, turime tris galimus variantus, scenarijus ir sprendimą turėsime priimti Vyriausybėje. (...) Jeigu kalbėtume apie ilgalaikę perspektyvą ir finansinę naštą, kokią šiandien turime, tai, ko gero, taip (Lietuva išpirks SGD laivą – BNS)“, – ketvirtadienį žurnalistams Kijeve teigė S. Skvernelis.

Lietuvai 2020 metais ketinant išardyti galingiausią Europoje elektros liniją į Baltarusiją, energetikos ministras sako, jog tai yra aiškus signalas Minskui, jog Lietuva vykdys savo sprendimą neįsileisti baltarusiškos elektros iš, jos manymu, nesaugiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE). „Manau, kad taip, tai labai aiškus signalas Baltarusijai, kad tie planai, kurie mūsų patvirtinti, jie nuosekliai įgyvendinami“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.