žygimantas vaičiūnas

Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link“ jungties, statybos.   „Pirmiausias ir akcentuotinas darbas yra sinchronizacijos projekto sklandus įgyvendinimas.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas – tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

Seimo Europos reikalų komitetas ragina Lietuvos Vyriausybę didinti spaudimą Latvijai dėl prekybos elektra su Rusija. Parlamentarai sako įtariantys, kad tokiu būdu į Lietuvos rinką gali patekti Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pagaminta energija. Komitetas pasiūlė „Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų (...) trišalį susitarimą“ dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis.

Kadenciją baigiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pretenduoja tapti Lietuvos generaliniu konsulu Los Andžele, BNS penktadienį patvirtino informuoti šaltiniai. Jo kandidatūrą Užsienio reikalų ministerijos atestacinė komisija turėtų svarstyti artimiausiomis savaitėmis. 38 metų Ž. Vaičiūnas Energetikos ministerijai vadovauja nuo 2016 metų. Prieš tai jis ėjo energetikos atašė pareigas Lietuvos atstovybėje Briuselyje. Sprendimą dėl konsulų skyrimo priima užsienio reikalų ministras.

Po dviejų savaičių bus galima įvertinti, ar Vyriausybės įvestos priemonės duoda efektą siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo kiekvienos priemonės įvedimo praeina dvi trys savaitės, kol ji duoda efektą, vakar Vyriausybėj priimti sprendimai duos efektą po dviejų savaičių, todėl reikia stebėti situaciją“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.

Dar pavasarį kilus dideliam ažiotažui dėl jausmus pagal biolaukus matuojančio prietaiso kūrimo, sumanytojai sakė, kad „jausmomatis“ padės visuomenei įveikti karantino sukeltą depresiją. Dabar jau kalbama apie antrąjį karantiną, tačiau „jausmomačio“ vis dar nematyti. Biolaukus matuojantis prietaisas, panašu, dienos šviesą išvys dar negreitai – jo kūrimo procesas vis dar yra pirmame etape.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog nauja Baltijos šalių prekybos su Rusija metodika pradėjus veikti Astravo AE užtikrins, kad ši prekyba ne tik nedidės, bet ir mažės. Tai rodo „Litgrid“ atlikti skaičiavimai, o metodiką dar turi patvirtinti reguliuotojas.   „Pirma žinutė, kad mes neturėtume komercinės prekybos su Baltarusija. Antrasis svarbus aspektas yra tai, kad Baltijos šalių elektros prekyba su Rusija maksimaliai galėtų siekti iki 4,2 teravatvalandės per metus.

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva rizikuotų ne taip efektyviai boikotuoti Astravo elektrą.  Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paprašius „Litgrid“ papildomų duomenų dėl metodikos, Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad jie bus pateikti laiku.   „Litgrid“ pateiks visus atsakymus į užduotus klausimus kaip įmanoma anksčiau, manau, net nelaukiant trečiadienio, galbūt netgi šiandien tai bus padaryta.

Gatvių apšvietimui atnaujinti dvidešimčiai savivaldybių skirta beveik 12 mln. eurų. Dar 14 paraiškų vertinamos, pranešė Energetikos ministerija.  Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad atnaujinus gatvių apšvietimą, savivaldybės taupys elektrą ir mažins išlaidas, gyventojai jausis saugesni.

Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika, kurią ruošiamasi greitu metu tvirtinti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, sulaukė nemažai kritikos. Į metodiką įtraukta kilmės garantijų sistema vadinama neveiksminga, siekiant neįsileisti į Baltijos rinką baltarusiškos elektros. „Būtų labai gerai, kad besidžiaugdami laimėjimais Briuselyje mes vis dėlto žiūrėtume sau po kojomis. Mes dažniausiai šauname patys sau į kojas.

Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrė 720 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 300 mln. eurų. Penktadienį apie tai pranešė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kaip viskas vyks toliau?  „Džiugi žinia ir pozityviai jaudinantis momentas, nes patvirtintas sprendimas, kuriuo Baltijos šalių antrajam sinchronizacijos etapui skiriama 720 milijonų eurų parama.

Lietuvai pasiryžus nepirkti baltarusiškos elektros, kai tik bus įjungta Astravo atominė elektrinė (AE), gyventojams elektra nebrangs, tikina energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, baimintis brangimo nereikia tiek dėl palyginti menkos baltarusiškos elektros dalies Lietuvos elektros importe, tiek dėl išaugusios elektros gamybos pačioje Lietuvoje. LRT radijui jis teigė, kad Baltijos šalys toliau derasi dėl techninių sprendimų, kaip neįsileisti AE elektros.

Jau nuo kitos savaitės – rugsėjo 21 d. – gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti bei seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – iki spalio 21 d. Iš viso šiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų.  „Tai jau trečiasis kvietimas saulės elektrinėms įsirengti. Gyventojams sukūrėme nuolatines galimybės gauti kompensacijas saulės elektrinėms įsigyti.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį dar kartą atkreipė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo dėmesį į netoli Vilniaus baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo problematiką.  Per pokalbį su agentūros generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossiu (Grosiu) ministras akcentavo TATENA tarptautinės misijos ataskaitą, kurioje pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai.

Baltijos šalims vieningai nusprendus nepirkti elektros iš nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE), energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl šio sprendimo Baltarusija kasmet neteks „šimtų milijonų eurų“ pajamų.

Rugpjūčio 7 d. prasidėjo branduolinio kuro krovimas į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių, pranešė naujienų agentūra „BelTA“. Agentūra pažymi, kad degalų strypo talpykloje yra 312 skirtingų degalų elementų. Strypų skersmuo 9 mm ir ilgis apie 4 m. Iš viso degalai vienoje kuro strypo masyve sveria 571 kg. Į reaktorių bus įdėta 163 kuro strypų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad už branduolinę saugą atsakinga Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA) turėtų atsakingai vertinti politiškai forsuojamą Astravo AE.   „Branduolinė sauga yra aukščiausias „Tatenos“ prioritetas, todėl šiuo atveju ji turi užtikrinti, kad branduolinė sauga Astravo AE nekeltų abejonių ir turėtume atsakymus į klausimus, kurie nėra atsakyti.

Ministrų kabinetas trečiadienį pasitarime susikirto dėl sirų šeimos perkėlimo į Lietuvą – vidaus reikalų ministrę pavaduojančio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus siūlymu tam nebuvo pritarta, tačiau Vyriausybė leido į šalį stovykloms atvykti krepšinio komandoms iš užsienio. „Šiuo atveju, jeigu yra pavaduojantis vidaus reikalų ministras, nėra pritarimo, tai tada, matyt, negalima pritarti“, – teigė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lietuvoje grąžinant privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto vėl riboti verslo veiklą. Pasak jo, Vyriausybė mano, kad privalomas kaukių dėvėjimas šiuo metu yra pakankama priemonė, bet neatmetė galimybės, jog situacijai pablogėjus, gali būti svarstomi ir kiti žingsniai.

Registrų centrui bus suteiktos papildomos patalpos Vilniaus centre, trečiadienį pranešė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Toks sprendimas priimtas po incidento, kai dėl užlietų Registrų centro patalpų sutriko daugelio įmonės valdomų sistemų veikla, įskaitant e.sveikatą. Anot Ž. Vaičiūno, Vyriausybė nusprendė suteikti patalpas reikiamai įrangai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje – buvusiuose Lietuvos edukologijos universiteto pastatuose.

Viešųjų pastatų atnaujinimui finansuoti prašoma beveik 100 mln. eurų, nors šiuo kvietimu buvo numatyta mažesnė – apie 24 mln. eurų – ES parama.  Energetikos ministerija praneša, kad per du mėnesius planuojama baigti paraiškų vertinimą ir nustatyti galutinį lėšų poreikį. Kartu ieškoma lėšų visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti. „Sukūrėme naują finansinį modelį viešojo sektoriaus pastatams atnaujinti, kuris davė akivaizdų teigiamą rezultatą.

Energetikos ministerija trečiadienį paskelbė kvietimą beveik 4,5 mln. eurų paramai nuotolinėms saulės elektrinėms įsigyti. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad saulės energetikos plėtra Lietuvoje pastaruoju metu yra sparti – per metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo maždaug triskart ir pasiekė beveik 6 tūkst., instaliuotų saulės elektrinių galia padidėjo nuo 30 megavatų (MW) iki 60 MW.

Nesibaigiant ginčams dėl Astravo atominės elektrinės (AE), prezidentas Gitanas Nausėda premjero ir ministrų prašo būti vieningiems ir turėti bendrą poziciją šiuo klausimu. Nors Energetikos ministerijos suderėtas Baltijos šalių susitarimas dėl Astravo AE elektros energijos susilaukė ir užsienio reikalų ministro kritikos strėlių, dabar Vyriausybės nariai unisonu tvirtina, kad dirbs kaip vienas kumštis, o jų svarbiausias tikslas – Lietuvos interesus įgyvendinantis susitarimas su kaimynais.

Lietuvai bandant rasti kompromisą ir susitarti su latviais bei estais dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto taisyklių, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva turi pateikti aiškius savo interesus bei juos apginti Europos Komisijoje.    „Su prezidentu turime bendrą poziciją ir tos mūsų pozicijos sutampa.

Lietuvos energetikos ministras viliasi, kad Europos Komisija (EK) priims politinius sprendimus dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės (AE) elektrinės. Pasak Žygimanto Vaičiūno,  Europos Sąjungos įsitraukimo techniniu lygiu nebeužtenka. „Girdint Baltarusijos pareiškimus apie planus paleisti Astravo AE artimiausiais mėnesiais ir žinant, kad europinių streso testo reikalavimai iki šiol nėra įgyvendinti, akivaizdu, kad ES įsitraukimo techniniu lygiu nebeužtenka.

Vasaros atostogų sezonui jau prasidėjus, Lietuvai tenka sukti galvą, kaip po pandemijos pritraukti į šalį atvykti kuo daugiau turistų. Užsienio keliautojams mūsų šalis ketina kompensuoti kas trečią nakvynės naktį. Tikimasi, kad toks neįprastas pasiūlymas padidins Lietuvos populiarumą tarp keliautojų.

Baltijos šalims diskutuojant dėl prekybos elektra su Baltarusija po Astravo AE paleidimo, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad nei Latvija, nei Estija nėra pareiškusios, kad pirks elektrą iš Baltarusijos po to, kai nesaugia laikoma elektrinė pradės savo darbą. „Pabrėžčiau esminį dalyką – Lietuva įsipareigojusi nepirkti, tuo tarpu nei Latvija, nei Estija nėra pareiškusios, kad pirks elektrą iš Baltarusijos po Astravo paleidimo“, – LRT radijui antradienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Prezidento Gitano Nausėdos į ekonomikos ministrus siūlytas laikinai šiai ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas sako, kad ministerija iki kadencijos pabaigos gali išgyventi ir be nuolatinio vadovo. Jis taip pat teigė nenorėjęs likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos palikti Energetikos ministerijos.

Premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie Mažeikiuose nušautą policijos pareigūną, teigia, kad atsakomybė šioje situacijoje tenka vietinei policijos vadovybei, kuri netinkamai paruošia ir apsaugo savo pareigūnus. „Telšių apskrityje ne pirmas toks atvejis su pareigūno mirtimi, matyt, ten yra sisteminės problemos, kalbant apie komisariatą“, – Seime susirinkusiems žurnalistams teigė premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad diskusijose su premjeru Sauliumi Skverneliu yra svarstoma galimybė ekonomikos ministru skirti laikinai šias pareigas einantį energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, o Energetikos ministerijai ieškoti naujo vadovo. „Tai yra variantas, kuris man būtų visiškai priimtinas. Tačiau tuomet reikėtų ieškoti kitoje ministerijoje ministro“, – ketvirtadienį interviu naujienų portalui delfi.lt sakė G. Nausėda. „Aš kalbu apie poną Vaičiūną.

Nuo penktadienio Baltijos šalių piliečiai gali vykti tarp visų trijų valstybių be jokių apribojimų. Vidaus reikalų ministrė tvirtina, kad visas pasaulis stebi šią Baltijos valstybių sėkmę atlaisvinti keliones galiojant karantino sąlygoms. Ministrė pranešė žinių ir dėl kelionių į Lenkiją.

Nuo pirmadienio verslai gali teikti paraiškas gauti kompensaciją patalpų nuomai, pirmadienį Vyriausybėje pranešė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo šiandien 15 val. bus galima teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Pirmiausia tai yra svarbu toms įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino. Tai tos įmonės galės pasinaudoti 50 proc. nuomos mokesčio kompensacija. Taip pat yra sąlyga, kad bent 30 proc.

Dalis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų už darbą balandžio mėnesį gavo priedus prie algos, tačiau pats laikinai ministerijai vadovaujantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, nors ir užima dviejų ministrų kėdes, teigia dirbantis už vieną algą ir be priedų. „Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje pagal patvirtintus etatus ir pagal faktiškai dirbančius darbuotojus yra didelis atotrūkis. Tai reiškia, kad praktiškai nėra ketvirtadalio darbuotojų.

Nuo šiol daugiau verslų galės teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms ir apmokėtinų sąskaitų paskoloms, penktadienį Vyriausybėje pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Iki šiol buvo sistema, kad tik tos įmonės gali kreiptis lengvatinių paskolų, kurių apyvarta nukrito 60 proc. ir daugiau.

Jau beveik pusmetį ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė tuščia, jį pavaduoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Premjeras Saulius Skvernelis opozicijos surengtame neeiliniame Seimo posėdyje ketvirtadienį patikino, kad kandidato į ministrus paieškos procesas nėra sustojęs.

Antrasis karantino švelninimo etapas, kuomet bus leista teikti grožio paslaugas, sporto ir laisvalaikio paslaugas lauke, veiks kultūros įstaigos ir lauko kavinės, galėtų būti įgyvendintas po savaitės, teigia laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. Galutinį sprendimą dėl antrojo karantino švelninimo etapo Vyriausybė priims trečiadienį.

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybei karantino laikotarpiu kol kas pavyksta rasti balansą tarp žmonių sveikatos ir ekonomikos. Pasak premjero, Vyriausybė neketina skubotai priimti karantino švelninimo sąlygų, pirmiausiai neatsižvelgusi į ekspertų išvadas dėl epidemiologinės situacijos šalyje. „Suprantame, kad turime surasti balansą, nes turime visi, matyt, norą, kad verslo sąlygos galėtų būti švelninamos, kad galėtų žmonės dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius.

Prasidėjus trečiai karantino savaitei, vis daugiau įmonių susiduria su sunkumais. Nors Vyriausybė ir ministerijos žadėjo darbuotojams ir verslui pagalbą, daug kas jos nebesulauks. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo kovo 16 d., kai buvo paskelbtas karantinas apie grupės darbuotojų atleidimą jau pranešė 7 įmonės. Kol kas daugiausia, net 370 darbuotojų, praneša atleisianti bendrovė „Getjet Airlines“. Užsakomųjų skrydžių, orlaivių nuomos paslaugas teikiančioje įmonėje buvo per 1,9 tūkst.

Sunkumų krizės laikotarpiu patiriančiam verslui valstybės valdoma įmonė „Invega“ užtikrins tris finansines priemones: paskolų „atostogas“, garantijas ir paskolas labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Be to, valstybė dvigubai – nuo 500 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. eurų – didina paramą nuo krizės nukentėjusiam verslui.

Siekdama išvengti įvairių piktnaudžiavimo atvejų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į šalies verslo atstovus ir pateikė išaiškinimą dėl sutartinių prievolių vykdymo ir nenugalimos jėgos (Force majeure) sąlygų taikymo ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu. „Norime atkreipti visų verslininkų dėmesį, kad paskelbta ekstremali situacija šalyje neatleidžia įmonių nuo sutartinių prievolių vykdymo.

Profsąjungų atstovai ragina darbuotojus tartis su darbdaviais dėl galimybės dirbti iš namų, jei Lietuvoje daugėtų koronaviruso atvejų. Tačiau pats verslas nežino, kaip reaguos, jei darbuotojai ims masiškai neateiti į darbą. Dėl to, pasak darbdavių, gali sutrikti ne tik privatus, bet ir viešasis sektorius. Vyriausybė pranešė, kad koronaviruso prevencijai iš valstybės rezervo skyrė 1,24 mln. eurų.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Lietuva deramai rūpinsis penktosios kartos mobiliojo ryšio (5G) saugumu ir diegdama technologiją įvertins Kinijos keliamas grėsmes, sako naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas. „JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą“, – interviu BNS sakė ambasadorius.

Baltijos šalys gali jau artimiausiomis savaitėmis pasiekti bendrą poziciją dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importo ribojimo, tikisi energetikos ministras.  „Deramės kartu, sėdime prie bendro stalo su Latvija ir Estija tam, kad sukurtume planą, kaip Baltarusijoje pagaminta elektra negalėtų būti importuota į Baltijos šalis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė griežtinti elektroninių cigarečių prieinamumą ir licencijuoti tokių cigarečių ir jų pildyklių gamybą bei prekybą. Šiuo metu šios konservatorių Mykolo Majausko ir Vytauto Kernagio parengtos iniciatyvos svarstomos ir Seime. M. Majauskas siūlo uždrausti aromatizuotas elektronines cigaretes ir jų pildykles, nes vyšnių, vanilės ar mėtų kvapai gali pripratinti jaunuolius prie nikotino.

Pirmąjį žaliosios energetikos aukcioną laimėjus valstybės paramos neprašančiam investuotojui, naudos turės Lietuvos vartotojai, įsitikinęs energetikos ministras.  „Tai lūžio momentas Lietuvos atsinaujinančioje energetikoje, kadangi pirmą kartą į vėjo jėgainių parkus yra investuojama be valstybės paramos. Akivaizdu, kad Lietuvoje pavyko sukurti ypač patrauklią aplinką energetikos investicijoms”, – pranešime sako Žygimantas Vaičiūnas.

Lietuvos elektros energetikos 2020-ųjų darbotvarkėje vienas svarbiausių projektų bus tinklų sinchronizavimas su Europa, be to, vis daugiau pastangų bus kreipiama į vietinės gamybos plėtrą.  BNS kalbinti politikos formuotojai ir ekspertai teigia, kad elektros rinkoje šiais metais sunku tikėtis kainų mažėjimo. Iš dalies amortizuoti tokias tendencijas jie siūlo didinant gaminančių vartotojų skaičių bei visiškai liberalizuojant tiekimo rinką.  „Harmony Link“ – projektas Nr.

Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas turi tapti prioritetiniu Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) uždaviniu, pareiškė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.  Tokią poziciją js išsakė ketvirtadienį Vienoje susitikęs su naujuoju agentūros vadovu Rafaeliu Mariano'u Grossi (Marijanu Grosiu), pranešė Energetikos ministerija.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.

Trečiasiais Vyriausybės darbo metais matomiausiu žiniasklaidoje jos ministru išlieka sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai minimas – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kaip rodo duomenys, kuriuos BNS pateikė žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“, šiemet A. Veryga paminėtas beveik 13,5 tūkst. kartų, kas sudarė 13,3 proc. nuo visų ministrų paminėjimų. Nuo kadencijos pradžios jis minėtas daugiau kaip 44,2 tūkst.