žygimantas mauricas

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didelė dalis gyventojų (45 proc.) teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (2021 m. lapkritį šis skaičius siekė 56 proc.), šiek tiek pablogėjo – 31 proc. gyventojų (prieš metus 20 proc.), labai pablogėjo – 8 proc. (prieš metus 3 proc.

Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Už galvos išplovimą kirpykloje – 60-70 eurų? Būna ir taip. Kylant energetinių žaliavų kainoms grožio sektoriaus paslaugų kainos šovė į viršų, todėl pasigražinti prieš šventes norintiems lietuviams teks kaip reikiant atverti pinigines. Brangiausia yra didmiesčiuose. Gyventojai specialistų ieško ir regionuose, kad sutaupytų.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto – iki 8,3 proc. Ne pati geriausia situacija ir už Atlanto – dalis JAV sektorių jau mažina darbuotojų skaičių, o, anot ekonomisto Žygimanto Maurico, būtent Jungtinės Valstijos diktuoja ekonomines tendencijas visame pasaulyje. Kas laukia Lietuvos darbo rinkos artimiausiais mėnesiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CV–Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Pastaruoju metu vis garsiau prognozuojama, kad pasaulio, Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomika susitrauks. Kol kas mums pavyksta atsilaikyti ir demonstruojame augimą. Tačiau artimiausiu metu viesulas gali įsisukti ir Lietuvoje. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinklo „Facebook“  asmeninėje paskyroje apžvelgė naujausius duomenis apie trijų Baltijos šalių ekonominę būklę.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusį mėnesį – 5,6 proc., bedarbių padaugėjus 17 tūkst. iki 2,538 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Panašus nedarbo augimas buvo matomas ir Lietuvoje – registruotas nedarbas spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc.

Dalis ekonomistų ramina, kad rekordinė infliacija Lietuvoje jau sustojo ir pradeda po truputį nažėti. Tačiau gyventojams ramiau atsikvėpti neleidžia smarkiai išaugusios kainos. Tiesa, ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad joms kilti jau nebėra kur, tačiau realų situacijos pagerėjimą pajausime 2024 metais, o iki tol laukia stabilizacijos laikotarpis.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na, o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Parduotuvėlėje Panevėžio rajone ir tos pačios įmonės kavinukėje pluša apie 30 darbuotojų.

Augantys emigracijos rodikliai verčia sunerimti. Vien per šiuos metus Lietuvą paliko 24 tūkstančiai lietuvių – tai pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Gyventojams ramybės neduoda išaugę pragyvenimo kaštai, sveikatos, švietimo, mokesčių sistemos, juos gąsdina ir Ukrainoje vykstantis karas. Neigiamai galėjo paveikti ir Lietuvoje taikyti ribojimai dėl COVID-19. Tai yra pagrindinės emigracijos priežastys, kurias įvardija ekspertai.

Pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvą paliko daugiau žmonių negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, nemaža dalis jau emigravusių piliečių norėtų grįžti, bet tam jiems kelią užkerta mažos įsidarbinimo galimybės, mat darbdaviai mieliau renkasi pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai. Tai lėmė spartesnis nei kaimynėje algų augimas. Visgi dalis ekonomistų džiūgauti neskuba ir gražius skaičius vadina teoriniais. Be to, kalbėti apie perkamosios galios augimą rekordinės infliacijos metu esą naivu.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Aukso laikai naftos perdirbėjams. Nafta pinga, tačiau degalus vairuotojai ir toliau priversti pirkti brangiai. Užtai pelnus iš naftos perdirbimo perdirbėjai semia net ir dešimt kartų didesnius nei buvo prieš karą Ukrainoje. O turtus jiems krauname mes – degalų pirkėjai. Ekonomistai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais įsigaliosiant rusiškos naftos ir degalų embargui, dyzelinas gali dar labiau pabrangti, mat reikiamo kiekio pasigaminti Europa nėra pajėgi.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.  Prekybos centro darbuotoja Ina maisto produktus gyventojams ruošia jau 4 metai.

Įtakingas leidinys „The Economist“ savo straipsnyje pažėrė kritikos Vakarų ekonominėms sankcijoms Rusijai. Esą jos nepasiekė savo tikslo, nes šalies ekonomika šiuo metu yra kur kas gyvesnė nei kai kurių Europos Sąjungos ekonomikų, ir net automobilių pramonė Rusijoje atsigauna. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Rusija sankcijoms ruošėsi iš anksto, užsukdama dujų kranelius, tačiau kuo šalies kariuomenė labiau klimpsta Ukrainoje, tuo labiau sankcijos veiks dalį pramonės šakų.

Prasidedant šildymo sezonui, į Lietuvą ateina maksimalių išbandymų metas. Tiesa, žadama, kad jis bus lengvesnis – valdžia skolinasi milijardus, kuriais kompensuos dujų ir elektros kainas. Ir vis dėlto, ar tai, kad šalis užliejama milijardais, iš tiesų yra geras sprendimas? Kas iš to išloš daugiausiai? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ į šią temą pakvies pasigilinti daugiau.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Ši žiema bus ekonomiškai sudėtinga, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ekonominius sunkumus iš esmės sukėlė Rusijos vykdomas energetinis karas. Jis amžinai netruks, tad prognozuojama, kad ekonomika jau šį pavasarį ims atsigauti. Šis ruduo ir ateinanti žiema turėtų būti ekonomiškai sunkūs, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto, anot Ž. Maurico, nevertėtų pamiršti, kokiame kontekste šiuo metu gyvename.

Rusija karui Ukrainoje finansiškai ruoštis pradėjo labai seniai – prieš maždaug dešimt metų, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Net ne metų, o dešimtmečių senumo įvykiai, kuomet Rusija, visų pirma, bandė apeiti Ukrainą ir Lenkiją, kalbant apie dujų tiekimą Europai – finansavo „Nord Stream“ ir „South Stream“ dujų projektus, kurie ekonominės logikos neturėjo, tik politinę“, – sako Ž. Mauricas.

Įpusėjus aštuntam karo Ukrainoje mėnesiui agresorės Rusijos ekonomika rodo rimtus stagnacijos požymius. Kiek laiko Rusija ruošėsi karui Ukrainoje, kokių gudrybių griebėsi kaupdama finansines atsargas ir kokias klaidas padarė? Kiek laiko Rusija dar sugebės tempti? Apie tai TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina ekonomistą Žygimantą Mauricą.

Infliacija vėl ryja prognozes ir muša rekordus. Rugsėjį ji pasiekė naujas beveik 23 proc. aukštumas. Ekonomistai žadėjo, kad jau praėjusį mėnesį kainos nustos augti, tačiau brangstanti energija ir maistas į šipulius daužo visas ankstesnes prognozes. Dabar ekonomistai ragina infliacijos mažėjimo palaukti spalį. Prezidentas Gitanas Nausėda žeria priekaištus vyriausybei – esą ji nieko nepadarė, kad šiuo sunkiu metu palengvintų žmonėms gyvenimą.

Lietuvos ekonomiką krečia rekordinė infliacija – net 22,5 procentai. Tiesa, tai lemia ne tik aukštos šilumos ir elektros, bet ir maisto kainos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas ypač stebisi maisto kainų augimu ir įtaria, kad tai gali būti prekybininkų bandymas atlyginti išaugusius kaštus vartotojų sąskaita. Žurnalistės Eglės Šepetytės pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Liepą jūs netgi lažinotės, kad kitąmet metinė infliacija bus mažesnė negu 5 procentai.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Kol Lietuvos Vyriausybė dar kuria pagalbos planą ir svarsto, ar reikia skirti milijardus eurų verslams ir gyventojams, lenkai elektros kainoms net neleidžia kilti. Kilovatvalandė žmonėms kainuoja vos 10-13 euro centų. Situaciją stebintys Lietuvos verslininkai net svarsto persikelti dirbti į Lenkiją ir tikina, kad pagalbos reikia ne kitais metais, o nedelsiant. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Mūsų kaimynai lenkai gali save vadinti pigios elektros rojumi.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Kiek Lietuvai ir kiekvienam lietuviui jau kainavo Putino karas Ukrainoje? Kiek permokėjome už elektrą, dujas ir degalus? Kainoms pašokus iki nematytų aukštumų dabar kiekvieną mėnesį kiekvienas lietuvis ir kiekvienas verslas sumoka šimtais milijonų eurų daugiau už tuos pačius eneregetinius išteklius nei anksčiau. Pavyzdžiui, jei pernai per mėnesį Lietuva suvartodavo elektros už maždaug 50 milijonų eurų, o tai šiemet, tais pačiais mėnesiais jau mokėjome šimtu milijonų eurų daugiau.

Lenkijoje baigiasi pusę metų trukęs beprecedentis eksperimentas, kai maisto kainoms nebuvo taikomas pridėtinės vertės mokestis. Tai buvo infliacijos mažinimo plano dalis, šalies Vyriausybė taip esą norėjo palengvinti lenkų gyvenimą. Tik vargu, ar tai pasiteisino: kainos Lenkijoje kyla, infliacija didėja.

Lietuvoje smarkiai brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos. Paštas per metus pabrango beveik dvigubai. Sporto ir poilsio įrangos nuoma vidutiniškai daugiau nei trečdaliu, būsto priežiūra ir remontas ketvirtadaliu. Pasak ekonomistų, visoje Europos Sąjungoje Lietuva išsiskiria sparčiausiai augančiomis kainomis. Vieni verslininkai kelia kainas nes neturi kitos išeitis, kiti tiesiog bando pasipelnyti, mat lietuvaičiai vis dar taškosi pinigais ir dažnai moka, kiek paprašyti.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija. Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų.

Infliacija liepą dar didesnė nei rekordinį birželį, tačiau paaugo nebe taip smarkiai, kaip ankstesniais mėnesiais. Ekonomistai mano, kad kainų augimas, pasiekęs beveik 21 procentą, jau pakilo iki savo piko ir netrukus pradės lėtėti. Labiausiai kainas ir toliau šokdina energetikos ištekliai, tačiau dalis žaliavų jau pinga. Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Lietuvoje per metus maistas pabrango tiek, kiek dar niekada nebrango – net 30 procentų. Smarkiai lenkiame Europą, kurioje maisto brangimo vidurkis – 8 procentai. Maisto pabrangimą pasaulyje paaiškina energetikos kainų šuoliai, žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje dėl karo ir sankcijų Rusijai. Kainų rekordai Lietuvoje daug didesni nei pas kaimynus. Pasak ekonomistų, kalti ir patys plačiai pinigines be reikalo atveriantys gyventojai.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

Nerimstant aistroms tiek dėl karo, tiek dėl sankcionuotų prekių tranzito, žmonėms nerimą kelia ir vis kylančios kainos. Viena jų – naftos kaina, kurią sumažinti siekia Artimuosiuose Rytuose viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas. Tačiau nemažai skeptikų mano, kad jis liks nieko nepešęs. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad daugiau vilčių teikia ateinanti recesija ir ekonomikos sulėtėjimas.

Lietuvos banko duomenys rodo, augančių kainų spaudžiami žmonės nebegali tiek daug sutaupyti kaip anksčiau ir netgi pradėjo leisti santaupas. O dėl rekordiškai išaugusios infliacijos žmonių apetitas vartojimo paskoloms padidėjo beveik dvigubai – jas ima pritrūkę pinigų būsto remontams, technikai, kelionėms, vestuvėms ir kitoms pramogoms.

Liūdni laikai smaližiams – šokoladas Lietuvoje brangsta sparčiausiai Europoje. Šias metais jis pabrango dešimtadaliu. Šokolado gamintojai sako, kad ir tai ne riba – rudenį kainos gali kilti dar. Nepaisant to, lietuviai saldumynų perka vis daugiau – kai kurie prekybos centrai sako, kad šiais metais vien šokoladinių batonėlių parduoda 60 procentų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai, o šokolado plytelių pardavimai tolygūs pabrangimui – jų parduodama 10 procentų daugiau.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra politinis ir yra skirtas pripratinti visus gyventojus prie mokesčių, sako verslininkas Arvydas Avulis. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad NT mokestis yra simbolinis ir iš jo surinkta suma rinkai nedarytų jokios įtakos.

Šalies kaimai ir miesteliai tampa vis patrauklesni verslui. Daugėja žmonių, kurie net ryžtasi verslus iš miestų perkelti į ramesnį užmiestį. Specialistų teigimu, tai skatina pigesnis ir lengvesnis įsikūrimas kaimiškose teritorijose. Be to, pastebima, kad vis daugiau norinčių pabėgti ir gyventi toliau nuo miestų šurmulio. Ratų servisą Panevėžio rajone, Tičkūnų kaime, panevėžietis Vaidotas įkūrė maždaug prieš pusantrų metų. Anksčiau jaunas vyras tokią pat veiklą vykdė mieste.

Aukštomis elektros kainomis gąsdinami Lietuvos gyventojai šturmuoja elektros tiekėjų centrus. Apie 170-imt tūkstančių tautiečių dar neapsisprendė, nors nepriklausomą elektros tiekėją valdžia ragina būtinai pasirinkti iki šeštadienio 24-os valandos. Kas laukia gyventojų, kurie nepasirinko tiekėjo arba tai planuoja padaryti vėliau, ir kokios sąskaitos jiems gresia už elektrą liepos mėnesį? Žmonių eilė formuojasi prie „Ignitis“ klientų aptarnavimo centro. Net ir prastu oru, žmonės laukia.