žygimantas mauricas

Jei suplanavote kelionę „į šiltus kraštus“, tai važiuokite į Tauragnus, o jei pavargote nuo karščių ir norite atsivėsinti, tai vykite į Ispaniją, Graikiją ar Turkiją, atliepdamas Lietuvą svilinančius rekordinius karščius siūlo ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, sparčiai šylantis klimatas tampa puikiu Lietuvos kabliuku vystyti vietinį turizmą, tačiau ekonomistas pasigenda investicijų į paplūdimius.

Pastarojo meto nesutarimai tarp JAV ir Kinijos gali atrodyti tolimi ir mums neaktualūs. Tačiau jie ne tik gali sukelti naują pasaulinę ekonomikos krizę, sudeginti būsimų pensininkų santaupas, bet ir turėti daugiau padarinių Lietuvos gyventojams ir ekonomikai. Gegužės pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai pareiškė, kad muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms padidinsiantis nuo 10 proc. iki 25 proc.

Šiemet Lietuvoje naujų automobilių pardavimas didėjo sparčiausiai visoje Europoje. Dviženkliu skaičiumi didėjo ir naudotų mašinų prekyba. Kodėl mašinų pradėjome pirkti daug daugiau ir kodėl taip skiriasi perkamiausi modeliai? „Regitros“ duomenimis, šių metų sausį – balandį Lietuvoje registruota 58 tūkst. naudotų ir 14,6 tūkst. naujų lengvųjų automobilių. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naudotų mašinų parduota 15 proc., o naujų – net 53 proc. daugiau.

Naujojo prezidento, dėl kurio posto antrame rinkimų ture varžysis finansininkė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, ekonominių pokyčių kryptis gali išryškėti rudenį, kai bus rengiamas ir priimamas 2020 metų biudžeto projektas, o daugiausiai klausimų kyla dėl dabartinės Vyriausybės pradėtų reformų tęstinumo, teigia banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Banko „Luminor“ ekonomistai antradienį paskelbė gerinantys Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Anot jų, to tikėtis verčia net trys priežastys: lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi. „Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos.

Vyriausybė skelbia, kad Lietuva pasiruošusi priimti visus emigrantus, kurie po „Brexit“ nuspręstų grįžti į gimtinę. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė tv3.lt sakė, kad dauguma svarsto tokią galimybę, tačiau ekonomisto teigimu, Lietuva priimti visų norinčių grįžti negali. „Visi, kurie nuspręs, 100 tūkstančių, 200 tūkstančių, grįžti į Lietuvą, jie visi yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę“, – taip dar sausio viduryje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

Pasaulio ekonomikos forumo pateiktoje ataskaitoje nekilnojamojo turto (NT) burbulas įvardytas tarp didžiausių verslo rizikų Lietuvoje, tačiau ekonomistai nesutinka ir teigia: jokiu NT burbulų Lietuvoje nėra, praneša „Verslo žinios“. „Nebūčiau linkęs sutikti su nuomone, kad Lietuvoje turime NT burbulų. Tai, ką stebime, yra NT rinkos normalizavimasis po ilgų metų stagnacijos“, – „Verslo žinioms“ teigė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Lietuvoje jau egzistuoja šešėlinė mokyklų sistema, kurios atsiradimą lėmė menkas viešojo sektoriaus finansavimas. Taip teigia tv3.lt transliacijoje dalyvavęs ekonomistas Romas Lazutka, negailėjęs kritikos šįmet įsigaliojusiai mokesčių reformai. Pinigai nukeliauja korepetitoriams  „Valdžia vietoje to, kad ekonomikai augant sutelktų daugiau lėšų ir stiprintų viešąjį sektorių, atiduoda žmonėms po keliasdešimt eurų. Juos žmonės išleis mokėdami korepetitoriams už papildomą vaikų mokymą.

Lietuvai reikia naujų mokesčių, norint palaikyti adekvačią viešojo sektoriaus kokybę, teigia tv3.lt transliacijoje dalyvavęs banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, valstybės iždą galima būtų pildyti ne tik apmokestinant NT ir automobilius, bet ir įvedant elektros mokestį. Elektra per pigi  „Sutinku, kad viešasis sektorius yra civilizuotos valstybės požymis, ir investicijos į žmogišką kapitalą svarbios.

Dėl jau kitąmet įsigaliosiančios mokesčių reformos, nuo sausio 1 d. visi dirbantieji į rankas gaus bent 2,6 proc. didesnes algas, tikina buhalteriai. Tiesa, toks pajamų padidėjimas laukia tik ekonomikos stuburu vadinamos viduriniosios klasės. Uždirbantieji mažiausiai ir daugiausiai galės raškyti dosnesnius valdžios mokesčių reformos vaisius.

Naftos kaina kitąmet išliks ganėtinai aukšta, bet „juodojo aukso“ eros pabaigos ženklai vis labiau ryškės, tikina ekspertai. Jie pabrėžia, kad ypač didelę reikšmę nulemiant į kurią pusę 2019 m. pasvirs naftos kainų svarstyklės turės JAV su savais skalūninės naftos rezervais ir Donaldu Trumpu priešakyje. Naftą iš olimpo išstums dujos  „Naftos kaina ateinančiais metais turėtų išsilaikyti 50 – 60 dolerių už barelį rėžiuose.

Išorinės aplinkos nelepinamai Lietuvos ekonomikai „Luminor“ ekonomistai 2019 m. prognozuoja 2,7 proc. augimą. Nuo spartesnio tempo augimo Lietuvos BVP sulaikys pasaulinėje makroekonomikoje vis labiau stiprėjančios seisminio aktyvumo zonos, teigia ekonomikos prognozes ateinantiems metams ketvirtadienį pristatę minėto banko ekonomistai.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Pasaulyje pingant naftai, Lietuvos vairuotojai pradėjo dairytis pigesnių degalų. Tačiau jiems tenka nusvilti, anot ekonomistų, dyzelinas bei benzinas pinga lėčiau nei nafta. Kol specialistai ragina vairuotojus apsišarvuoti kantrybe, degalinių savininkai aiškina, kad valdžia galėtų pati mažinti degalų kainas. Esą mokesčiai už benziną ar dyzeliną šiuo metu sudaro pusę degalų vertės. Laisvai samdoma menininkė Iveta, degalinėje lankosi retai. Per mėnesį degalams išleidžia apie keliasdešimt eurų.

Prieš metus prasidėjo kvitų loterija, kurioje gyventojai gali registruoti gautus čekius ir dalyvauti žaidime dėl piniginių prizų. Loteriją organizuojanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) džiaugiasi akcijos sėkme, tačiau tv3.lt kalbintas ekspertas abejojo, ar žinia apie žaidimą pasiekė visus. Šiuo metu kvitų žaidimo sistemoje gyventojų užregistruotų kvitų skaičius peržengė 2 milijonus. Daugiau nei pusšimtis kvitų juos užregistravusiems asmenims atnešė ir piniginius prizus.

Europoje protestuotojai išėjo į gatves priešindamiesi brangiems degalams ir keliamiems akcizams, kai naftos kaina pastaraisiais mėnesiais gana žymiai krenta. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sako, kad ir lietuviai piktinasi nepingančiais degalais, bet vargu ar kainos dėl to keisis. Naftos kaina šį rudenį pradėjo kristi. Dar spalio mėnesį kaina už barelį buvo apie 80 dolerių ir daugiau, dabar vieno barelio kaina siekia apie 60 dolerių.

Mokslininkai suskaičiavo, kiek milijonų Lietuva praranda dėl suvartojamų svaigiųjų gėrimų. Esą su alkoholizmu susijusios ligos, mirtys, nelaimingi atsitikimai, eismo įvykiai kasmet pridaro Lietuviai nuostolių už šimtus milijonų eurų. Alkoholio suvartojimas Lietuvai skaudi tema – nors tarptautinių ir vietinių tyrimų rezultatai skiriasi, lietuviai viena iš daugiausiai geriančių valstybių Europoje. Mokslininkai skaičiuoja ne tik kiek litrų išgeriame per metus, bet ir žalą kurią patiria valstybė.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Kas penktas Lietuvos gyventojas sutiktų gauti mažesnę alga, jeigu tik darbas būtų įdomesnis. Tokius duomenis atskleidė vieno iš darbuotojų paieškos portalų atlikta apklausa. Ekonomisto Žygimanto Maurico šie skaičiai pernelyg nestebina: esą peržengus tam tikrą ribą, alga darbo pasirinkimui lemiamos reikšmės neturi, Tiesa, apie tokį atlygį daugelis šalies gyventojų kol kas tegali pasvajoti. Kaip teigiama išplatintame darbuotojų paieškos portalo CVMarket.

Kol kiti Europos miestai skelbiasi, kad uždraus dyzeliniais varikliais varomas transporto priemones, Vilniaus valdžia perka 10 naujų dyzelinių autobusų. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo feisbuke paskelbė lentelę, kurioje matyti, kad nuo taip vadinamo „Dyzelgeito“ pradžios, kai paaiškėjo, kad automobilių gamintoja „Volkswagen“ klastojo jos automobilių skleidžiamos taršos matavimų rezultatus, dyzelinių automobilių pardavimai smuko į nematytas žemumas.

Kylančios kuro kainos dar gali nustebinti Kuro kainos kyla: kas laukia ateityje?/Ar teks mokėti daugiau/Gali tekti mokėti dar daugiau

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva vis labiau vejasi Europos Sąjungą kainomis. Prekių kainos mūsų šalyje jau arti bendrijos narių kainų vidurkio. Tiesa, yra ir tokių prekių, už kurias lietuviai savo šalyje vidutiniškai sumoka netgi brangiau ne tik už lenką, bet ir anglą. Lietuvio alga nuo europietiškos algos vidurkio atsilieka kelis kartus. Kiek dar laiko lietuviai Vakarus vysis labiau kainomis nei algomis? Rūbai Lietuvoje, kainuoja 5 proc. brangiau nei ES vidurkis.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikai atsigavus labiau, nei tikėtasi, išaugo transporto paslaugų paklausa. Lietuvos vežėjai tuo pasinaudojo išplėšdami automobilių parkus ir didindami krovinių vežimo apimtį, rašo „Lietuvos žinios“. „ES ekonomikai atsigavus labiau, nei tikėtasi, ypač praėjusiais metais, buvo jaučiamas transporto paslaugų trūkumas.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Kaupti lėšas senatvei – svarbus ir ilgalaikis sprendimas, kurį būtina priimti ne tik apsvarsčius visas galimybes, bet ir atsižvelgiant į tai, kad po kelių ar kelių dešimčių metų kai kurios gyvenimo aplinkybės gali keistis.

Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių gali nepakakti. Eurostato duomenimis, gyventojų skaičius per 2017 metus padidėjo 19–oje Europos Sąjungos šalių. O sumažėjo – devyniose. Daugiausiai naujų gyventojų skaičiavo Malta, Liuksemburgas, Švedija, Airija ir Kipras.

Jau ilgą laiką diskutuojama apie tai, kad gerėjant ekonominei Lietuvos situacijai, mažės Europos Sąjungos (ES) suteikiama parama. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo paradoksą, kaip gi apskaičiuojama teiktina parama. Pagal skaičiavimus išeis, kad Latvija ir Graikija gaus daugiau nei Lietuva.

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori valdantieji. Nematę prasmės klausytis vien palankios reformai nuomonės, opozicija paliko salę.

  Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.

Demografiniu atžvilgiu Lietuvos, panašu, laukia ne patys geriausi laikai – jei gyventojų mažėjimo tendencijos išliks panašios, dabar į darbo rinką ateinantiems jaunuoliams bus sunku tikėtis gausios pensijos. Apie tai įspėja ir ekonomistai, ir demografai, pabrėždami, kad metas ruoštis „demografinei žiemai“, o savo ateities pensija rūpintis patiems, nesitikint duonos kąsnio iš valstybinio biudžeto. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos gyveno 2,82 mln. gyventojų.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač žvilgtelėjus į kitų šalių pavyzdžius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu žada didinti ne tik vaiko pinigus, bet ir atsižvelgti į papildomas išmokas nepasiturinčioms šeimoms.

Skirtingi pragyvenimo lygiai Lietuvoje turi įtakos ir mokamiems atlyginimams. Štai dirbant kasininku Vilniuje galima uždirbti daugiau nei Šiauliuose. Specialistai išskyrė, kaip Lietuvoje keičiasi atlyginimų struktūra ir, kam atlyginimas labiausiai didėjo. „CV-Online“ duomenys rodo, kad Alytaus apskr. daugiausia uždirba pardavimo vadovai – vidutiniškai 1161 Eur, atskaičius mokesčius. Neatsilieka ir elektros inžinieriai – 1153 Eur.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos – mažiau uždirbantieji tikrai neužsitikrins sau ateities, net ir senatvėje turės vargti. Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę.

Jei kai kuriose statistikose Lietuva atsiduria lentelės apačioje, tai tik ne pagal kainų augimą. Čia – tarp pirmūnių. Tačiau analitikai patikina, kad kol atlyginimai auga daug sparčiau, nerimauti nėra ko. Eurostato duomenimis, kovo mėnesį vidutiniškai kainos euro zonoje augo 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį metinis kainų augimas siekė 2,5 proc. Šio mėnesio viduryje paaiškės, kuri vieta atitenka Lietuvai.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pernelyg atsargus būsimai krizei besirengiančių įmonių elgesys vėliau gali atsiliepti neigiamai, rašo „Verslo žinios“. „Dabar kaip tik tas langas, kai galima pigiai pasiskolinti ir įgyvendinti investicinius projektus. Baimių Lietuvoje yra daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Net ateinantys į Lietuvą užsienio investuotojai yra drąsesni negu vietos verslininkai“, – teigia Ž.Mauricas.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus atsiranda bent viena partija, kuri savo programoje numato didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad MMA dydis aktualus tik mažai daliai Lietuvos gyventojų. Analitikai tikisi, kad tai pagaliau leis užbaigti diskusijas dėl MMA dydžio ir ves prie rimtesnių problemų sprendimo būdų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. spalio mėn.

Nekilnojamojo turto (NT) tendencijos pasaulyje rodo vyraujančią euforiją. Lietuvoje, nors ir savos baimės, anot analitikų, taipogi NT rinka nesnaudžia. Augant būsto kainoms tvyro diskusinis klausimas, kad galbūt NT mokestis padėtų sumažinti dideles kainas.  „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad išsivysčiusiose šalyse būsto kainos jau pasiekė prieškrizinį 2006 metų lygį.

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda. Tik įėjus į Lietuvos darbo biržos puslapį iššoka priminimas, kad 10 teritorinių darbo biržų bus prijungta prie Lietuvos darbo biržos ir taps vienu juridiniu asmeniu Užimtumo tarnyba.

Lietuva – lyderė Europoje pagal kylančias kainas. Dažniausiai komentuojant kainų didėjimą analitikai nurodo objektyvias priežastis, kas tai lėmė, tačiau dabar dalinamasi ir pamąstymais, kad verslininkai kainas padidina labiau nei turėtų. Štai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad pasiklausius kai kurių verslininkų susidaro įspūdis, jog didėjantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos visa suma perkeliamos ir į galutinę produkto kainą. O taip būti neturėtų.

Lietuvai paknopstomis bandant pasivyti Estiją, rodosi, kad pirma verta pasimokyti iš anksčiau savo ekonomika nežibėjusios Rumunijos, kuri po mokestinių pakeitimų gali būti neblogu pavyzdžiu. Tiesa, ne visi Rumunijos priimti sprendimai tokie naudingi, mano ekonomistai. Vykdydama mokesčių reformą, Rumunija nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį pakėlė nuo 1450 RON iki 1900 RON (311,68 EUR-408,41 EUR), sujungė darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas.

„Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ skelbiant svarbiausias ekspertų ir visuomenės idėjas, galinčias paskatinti proveržį Lietuvoje, pirmą kartą bendrą pareiškimą parengė ir garsiausi Lietuvos ekonomistai. Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas juokauja, kad esant reikalui jie gali kartu ant scenos ne ginčytis, o kalbėtis. "Vienas lauke ne karys, o muškietininkai buvo trys.

Ekonomistai prognozuoja, kad praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo apie 3,5 proc., o tam didžiausią įtaką darė augęs eksportas ir vis dar guvus vidaus vartojimas, rodo BNS apklausa. Praėjusią savaitę BNS apklausus 10 šalies ekonomistų, mažiausias prognozuotas augimas – 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento. Septyni iš 10-ies apklaustų analitikų eksportą įvardijo kaip pagrindinį BVP augimo variklį.