žolelės

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida Šaltuoju metų laikotarpiu, kai siaučia virusai, o patalpose dėl retesnio vėdinimo kaupiasi bakterijos ir mikrobai, dezinfekuoti namų orą galima ir natūraliomis priemonėmis, sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. Dezinfekcijai, pasak jos, puikiai tinka kai kurios gėlės ir eteriniai aliejai, kurie neturi jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui. „Kai mes kvėpuojame jais, jie nesukelia įpratimo.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė sako, kad, renkant natūralius prieskonius, įtakos turi metų laikas. Vasarą naudojame lapus, žiemą – šaknis ir sėklas. Prieskoniniai augalai ne tik gardina maistą – jie gali atstoti vaistus. Be to, jų galima rasti pievose, nebūtina auginti darže. Raudonėlis nuo seno žinomas kaip puikus pagardas.

Vaistažoles kaimo žmonės renka ir gydo jomis įvairias ligas nuo neatmenamų laikų. Kai kurie jau seniai atrado, kad tai gali būti puikus verslas. Senolių sukauptą patirtį ir gamtos turtus stengiasi išnaudoti ir bendruomenės.   Vizitinė kortelė – mėtos Vaistažolių ir prieskoninių augalų auginimas ir rinkimas visada buvo neatsiejama kaimo žmonių gyvenimo dalis. Kad tai gali būti puiki verslo idėja, imta kalbėti prieš keletą metų.

Minupių kaimo (Kelmės r.) bendruomenė Užvenčio kraštotyros muziejuje netradiciškai paminėjo saulėgrįžos meto šventę. Bendruomenės narės pasikvietė ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos Minupių universalaus daugiafunkcio centro vyresniąsias moksleives prisiminti saulėgrįžos metą siejamą su vilčių ir lūkesčių išsipildymu, pasimokyti ir pasigaminti muilo.

Įveikti kasdienį stresą gali padėti netikėtas, bet labai paprastas vaistas – augalų, ir ypač gėlių, ekstraktai. Tereikia išmokti taisyklingai naudotis užslėptomis gėlių žiedų galiomis. Ne visai vaistas, bet padeda Skirtingai nei kiti augaliniai preparatai, skirti išvaduoti mus nuo fizinių negalavimų, gėlių antpilai padeda susidoroti su emocinėmis problemomis. Jų labai nesunku pasigaminti, tik, aišku, sezono metu, nes gėlių antpilai gaunami mirkant žiedus vandenyje, pastatytame saulėkaitoje.

Yra daugybė organizmo valymo būdų – per jų gausą kartais pamirštame, kad pati gamta mums tiesia pagalbos ranką.

Esate girdėjusios apie galimybę sulieknėti, geriant arbatą? Šį būdą išbandė daugelis sėdimą darbą dirbančių žmonių. Visą dieną sėdint ofise, gurkšnoti arbatėlę be jokių užkandžių — puikus pasirinkimas. Ir gera dieta. Laikantis kiekvienos dietos, būtina valgyti gerai subalansuotą maistą ir nepamiršti, kad sulieknėsite tik tada, kai sveiką mitybą derinsite su aktyvia fizine veikla. O jei nusprendėte lieknėti gerdamos arbatą, patarsime jums, kokią rinktis.

Auksė Kontrimienė, LSDP narė ir atstovė spaudai, turi smagų vasarišką pomėgį – šeimos vaistažolių vaistinėlę susirenka baidarių žygiuose. Jas naudoja ir gydyti, ir gaminti. O kur dar žoliavimo malonumas, kai brendi per kvepiančias pievas ir jauti svaiginantį vasaros alsavimą. – Teko girdėti, kad per vasaros baidarių žygius surenkate daugybę žolynų namams ir namiškiams.

Dauguma dažnai naudojamų prieskoninių žolelių, pavyzdžiui, bazilikai, kalendros, laiškiniai česnakai ir petražolės, vasarą kuo puikiausiai auga lauke. Jeigu negalite paskirti jiems vietos darže, jie gražiai tarps vazonuose, išdėliotuose prie pastogės ar poilsio zonoje. Žoleles labai lengva rinkti, o dauguma būdų laikyti – visai lengvi ir nesudėtingi.

Žolelės vertinamos dėl jų skonio, gydomųjų, dekoratyvinių ir aromatinių savybių. Jos skiriasi dydžiu, forma – nuo pažeme šliaužiančių čiobrelių iki aukštų šventagaršvių stiebų. Žolelių pasirinkimas toks didelis, kad visada yra ką pasiūlyti daržininkui, kuris domisi kvapnių ar neįprastų patiekalų ruoša. Žolelės taip pat veikia pojūčius ir nuotaiką, be to, jas lengva auginti.

Kuo gi naudingi šie žalieji lapeliai? Ar dėkingas organizmas už tai, kad juos gauna? Ši lapinė daržovė yra itin naudinga mūsų visų organizmas. Nors daugelis ir sako, kad žolinės daržovės – ne maistas, tai nėra tiesa. Špinatuose gausu vitaminų ir maistingųjų medžiagų. Kuo naudingi? Špinatuose gausu kalcio, magnio, fosforo, kalio, geležies, cinko, mangano, seleno. Špinatuose gausu baltymų, angliavandenių, riebalų, krakmolo bei organinių rūgščių. Špinatai yra ypač turtingi vitaminų.

Retas kuris iš mūsų atšalus orams nesiskundžiame peršalimu. Anot specialistų, nežiūrint šio negalavimo pavadinimo, šaltis nėra pagrindinė peršalimo ligų priežastis. Stiprūs temperatūros ir drėgmės svyravimai turi neigiamos įtakos žmogaus organizmui. Dėl to sumažėja jo atsparumas įvairiems virusams, infekcijoms. Ką iš tiesų žinome apie peršalimą, kas jį sukelia, kaip nuo jo saugotis ir kas padeda įveikti šią ligą, teiraujamės gydytojos, vaistininkės ir žolininkės.

Akys ir paakių oda yra bene didžiausias patirto nuovargio išdavikas. Daugelis mano, kad pažiūrėjus moteriai į akis, galima nustatyti jos amžių. Todėl rūpintis savo itin svarbia veido dalimi yra būtina, norint ilgiau išlikti jaunais ir gražiais. Paakių oda ypač plona, todėl ji dažnai reaguoja į daugybes įvairiausių dirgiklių.

Pasirodo, stebuklų galima tikėtis jau šiandien. Nes, kaip sako bene garsiausia Aukštaitijos ragana Algimanta Raugienė iš Kriaunų, Rasos, arba Joninių šventė, bei dienos prieš ją ir po jos kiekvieno žmogaus gyvenime yra reikšmingos.

Nuo senų laikų kalbama, kad žolelės, rinktos per Jonines, turi stebuklingų galių. Kaip yra iš tiesų, klausiame garsiosios žolinininkės, dar vadinamos ragana, Adelės Karaliūnaitės. Kokių žolelių galima pasirinkti per Jonines ir kaip jos gydo? „Vaikystėje kiekvieną vasarą važiuodavome pas gimines į vienkiemį sveikinti antros eilės pusbrolio Jono. Veždavome puokštę raudonų bijūnų, todėl man Joninės iki šiol siejasi su bijūnais.

Rytų medicinos propaguotojai skelbia, kad žmogų pirmiausia gydo žodis, vėliau žolė ir tik galiausiai – skalpelis. Tačiau šiuolaikiniam žmogui sunku suvokti, kad prisilietimas ir geras žodis gali daugiau nei vaistai. Gydytojai gesina gaisrus „Užuot vaikščioję iš vieno gydytojo pas kitą ir saujomis gėrę vaistus, turėtume suprasti, kad pagrindinis gydytojas slypi mumyse.

Pastebėjau, kad žiemos metu veido oda tampa itin išblyškusi ir išsausėjusi. Kaip atgaivinti veido odą namų sąlygomis? Šįkart apie kasdien sutinkamą produktą – arbatą. Tai – viena grožį puoselėjančių priemonių, kuriose daug vitaminų, antioksidantų, rauginių medžiagų, eterinių aliejų, aminorūgščių ir kitokių naudingų medžiagų. Siekdamos maksimaliai panaudoti tas medžiagas, arbatas ne tik gerkite, bet ir naudokite pavilgams, kaukėms, vonelėms, skalavimams.

Vaistiniai augalai buvo pirmieji natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje – ir nevadinkime to lengvu raganavimu. Fitologija – mokslas apie gydymą augalais. Skauda galvą – šast piliulę už žando. Žmonės tapo sintetinių vaistų ir maisto papildų vergais ir nepelnytai pamiršo nuo senovės vartojamas žoles. Gyvename nesveikai, o paskui klausiame – iš kur tos ligos atsirado. Iš mūsų pačių, ponios ir ponai.

Vida Sakavičienė – gydytoja, baigusi Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, Maskvos Tautų Draugystės Universiteto estetinės medicinos katedrą, kūno psichosomatikos studijas, šiuo metu konsultuoja kaip Bacho žiedų terapijos konsultantė. Bacho žiedų terapiją galime prilyginti homeopatijai, kai sergančio žmogaus organizmas ima pats save gydyti. Ir tas gijimas būna tiek fizinis, tiek dvasinis. Jau treti metai savo praktikoje naudoju Bacho vaistinių žiedų esencijas.

Šnekėti daugiau negu dviem kalbomis, naudoti maistui tai, kas būdinga skirtingų kraštų virtuvėms, tapo įprasta. Globalizacija lėmė ir naujų prieskonių madų įsigalėjimą Lietuvoje. Pamenate, kad dar visai neseniai populiariausia prieskoninė žolelė būdavo krapai iš močiučių daržų? Dabar gi tendencijos kiek kitokios. Nepaisant to, kad žmonės naudoja vis daugiau anksčiau mūsų krašte egzotiškais laikytų prieskonių, natūralumas iki šiol išliko vienu iš svarbiausių prieskonių mados bruožų.

Kvapieji bazilikai mūsų dienomis auginami beveik visuose žemynuose, XII a. į Europą buvo atvežti iš Pietų Azijos (Indijos). Senovės graikai juos labai vertino ir vadino karališkaisiais prieskoniais. Dabar Italija, Prancūzija, Ispanija, Gruzija, Armėnija nebeįsivaizduoja savo virtuvės be šių tikrai vertingų prieskonių. Botaninės žinios, auginimo ypatumai.

Lengvas ir ilgai neišsisklaidantis žolelių aromatas niekuomet nebūna pernelyg įkyrus, ypač jei primena vaikystę ar pievomis ir duona kvepiančius močiutės namus. Mūsų senoliai baldus ištrindavo smulkintais melisų, verbenų, mairūnų, mėtų ar kitų žolelių lapais. Kai kuriose trobose iš levandų šakelių supindavo vainikus ir sudžiovinus įkomponuodavo į sausas puokštes ar prikimšdavo dekoratyvines pagalvėles adatoms įsmeigti.

Liaudies medicina vaistinių augalų paslaptis atskleidusi jau seniai. O mokslininkai ištiria ir patvirtina vis naujas šių augalų savybes saugant ir puoselėjant sveikatą. Šį kartą pateikiame 11 naujai atrastų augalų savybių, kurios vis plačiau taikomos tradicinėje medicinoje. 1. Ginko biloba, arba dviskiautis ginkmedis. Šio augalo lapuose esama unikalaus komponento bilobalido, kuris saugo smegenų ląsteles nuo irimo.