žemės ūkis

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos sumažėjo 10,1 procento, nes augalininkystės produktų kainos sumažėjo 19,4 procento, o gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 3,3 procento. Iš augalininkystės produktų labiausiai atpigo bulvės – 33,5 procento, daržovės – 28,4, javai – 18,3, augalai, skirti perdirbti – 14,8 procento. Vaisių supirkimo kainos padidėjo 62,7 procento.

Nusprendę modernizuoti savo ūkius ūkininkai, juridiniai asmenys ar žemės ūkio kooperatyvai ir gauti paramą nesudėtingų bei laikinų objektų statybai dar gali teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iki metų pabaigos. Siekiantys paramos iki 150 tūkst. litų gali teikti paraiškas pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Daugiau nesudėtingų statinių Nuo rugsėjo vidurio praplėstas nesudėtingų statinių sąrašas.

Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, valdų konkurencingumą gali didinti siekdami Europos Sąjungos (ES) paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Iki šiol šia galimybe pasinaudoti nusprendė 861 ūkininkas, o patvirtintiems paramos gavėjams išmokėta daugiau nei 5,98 mln. Lt. Vien tik šiemet paraiškas pateikė 243 ūkininkai.

Šįmet šalies žemdirbiams supaprastinta lėšų gavimo pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą tvarka iškart davė efektą. Pradėjo veikti Paskolų fondas Pagal supaprastintas „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ paramos teikimo taisykles paramos kreipėsi 3 kartus daugiau pareiškėjų negu 2008 metais. "Tai liudija, koks svarbus ir žemdirbiams reikalingas žingsnis buvo paramos supaprastinimas", - teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime.

Kreditų biuras „Creditinfo“ nustatė šimtą smulkaus ir vidutinio dydžio Lietuvos įmonių, kurios pasižymi aukštais mokumo reitingais, t.y. per ateinančius 12 mėnesių bus pajėgios vykdyti savo įsipareigojimus laiku. Didžiąją šimtuko dalį sudaro žemės ūkio sektoriaus bei maisto pramonės įmonės – atitinkamai po 18 ir 10. Atranka buvo vykdoma remiantis „Creditinfo“ ekonometriniu modeliu, skirtu prognozuoti įmonės įsipareigojimų nevykdymo tikimybę.

Nuosekliai įsisavinama parama padeda Lietuvos kaimo bendruomenei lengviau konkuruoti rinkoje ir ištverti ekonominį sunkmetį. Per dvejus metus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemones paramos gavėjus jau pasiekė beveik 1,5 mlrd. litų – daugiau nei pusė minėtų lėšų išmokėta šiemet. Pokyčiai mūsų šalies kaimuose neretai matomi plika akimi – laukuose darbuojamasi su nauja žemės ūkio technika, ūkiai pildomi nauja įranga, renovuojami seni ar statomi nauji pastatai.

Ūkininkai, juridiniai asmenys, siekiantys didinti savo valdų konkurencingumą bei pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, kai prašomos paramos suma yra didesnė negu 150 tūkst. Lt. Šiai paramai gauti nuolatos lengvinamos sąlygos. Nuo šiol norintiems gauti minėtą paramą pareiškėjams nereikės privalomai drausti savo pasėlių.

Lygiai prieš metus įkurtas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (programa) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ teikiama parama galintis pasinaudoti Lietuvos kaimo tinklas (Tinklas) įgauna vis didesnį populiarumą. Pagal programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ Tinklo nariai, pateikę pagrįstus projektinius pasiūlymus, šiemet pasidalys milijoną litų.

Jau pradėtos mokėti išmokos žemdirbiams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EC susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“. Iš viso pagal šias KPP priemones buvo pateikta daugiau kaip 106 tūkst. paraiškų, o prašoma suma viršija 317 mln. Lt.

Žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, kaimo gyventojams ir kitiems, teikiantiems paramos paraiškas bei įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP), iškyla aktualių klausimų. Į juos atsako Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai.

Privačių miškų savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos iki pat metų pabaigos gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“, kai prašoma paramos suma yra iki 150 tūkst. litų. Paraiškas pagal projektų įgyvendinimo vietą renka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai skyriai.

Iš visų 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui Lietuvos žemės, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų 7,8 mlrd. Lt jau išmokėta daugiau kaip 1,57 mlrd. Lt. Pasiektas Žemės ūkio ministerijos vadovybės užsibrėžtas tikslas – supaprastinti ES paramos teikimą. Vyriausybės programinės nuostatos sėkmingai įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatytos kaimo raidos pagrindinės kryptys, prioritetą teikiant šeimos ūkiui, verslui, viduriniajam socialiniam sluoksniui.

Žemės ūkio veikla besiverčiantys kaimo gyventojai skatinami pagalvoti ir apie alternatyvią veiklą – verslo kūrimą bei plėtrą kaime. Pareiškėjai gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kai prašoma  paramos suma didesnė nei 150 tūkst. litų. Pagal minėtą priemonę remiamos dvi veiklos sritys – su  žemės ūkiu nesusijęs verslas bei tradiciniai amatai.

Žemdirbiams pradėtos mokėti išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EC susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“. Iš viso pagal šias KPP priemones buvo pateikta daugiau kaip 106 tūkst. paraiškų, o prašoma suma viršija 317 mln. Lt.

Gruodžio 10 dieną Paryžiuje 22 Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovai susitiko aptarti bendrosios žemės ūkio politikos ateities perspektyvų. Lietuvai atstovavo žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, pristatydamas aiškią ir nuoseklią Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos viziją bei prioritetus.

Lietuvai negresia maisto trūkumas ir nepagrįstas kainų didėjimas. Taip mano žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. – Jau kurį laiką keliamas klausimas, kas ištiks Lietuvos žemės ūkį pasibaigus dabar galiojančios Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos dovanoms. Kai kas signalizuoja, kad bus riesta, nes žemės ūkis – labiausiai dotuojama ūkio šaka, – klausė „Balsas.lt savaitė“ viceministro. Nauja finansinė perspektyva prasidės nuo 2014 metų.

Lietuvai negresia maisto trūkumas ir nepagrįstas kainų didėjimas. Taip mano žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. – Jau kurį laiką keliamas klausimas, kas ištiks Lietuvos žemės ūkį pasibaigus dabar galiojančios Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos dovanoms. Kai kas signalizuoja, kad bus riesta, nes žemės ūkis – labiausiai dotuojama ūkio šaka, – klausė „Balsas.lt savaitė“ viceministro. Nauja finansinė perspektyva prasidės nuo 2014 metų.

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Net tokioje veiklos srityje, kaip kiaulininkystė, vyksta nešvarūs žaidimai dėl ilgesnio pinigo. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks inspektoriai iš Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos. Optimistai po šio ne vieną dieną truksiančio vizito tikisi gauti leidimą eksportuoti kiaules į Rusijos rinką, o realistai tikina, kad tikruosius patikrinimo rezultatus lems ne specialistų išvados, bet politikų sprendimai.