žemės ūkis

Iš pareigų traukiasi žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius „Balsas.lt“ patvirtino, kad  viceministras yra pateikęs ministrui prašymą, tačiau ministras K. Starkevičius sprendimo dar nepriėmė . „Ministras per penkias dienas turi apsispręsti, patenkinti prašymą ar ne“, – sakė V. Rekevičius.

Žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusiems pareiškėjams avansai pradėti mokėti jau nuo pirmadienio, spalio 17 d. Rugsėjo pabaigoje, žemės ūkio ministro pasirašytu įsakymu, išankstinės išmokos šiemet padidėjo iki 145 lt/ha, ir ūkininkams bus išmokėtos iki gruodžio 1 d. Ūkininkams aktualūs avansų mokėjimo terminai Tai, jog ūkininkai yra suinteresuoti avansų bei paramos už kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones mokėjimo terminais, parodė Nacionalinės m...

Spustelėjusios pirmosios šalnos baigė vėlyvųjų aviečių sezoną. Jis, anot augintojų, buvo vidutinis – tiek kainomis, tiek pirkėjais. Tad stambesni ūkininkai dalį derliaus sukrovė į saugyklas ir tikisi prieš didžiąsias metų šventes jas parduoti brangiau, praneša LTV „Šiandien“. Vis labiau vėstant orams uogų prisirpsta mažiau, o ir tos pačios – ne iš didžiausių. Šie metai, anot augintojų, nebuvo ypatingi. Derlius vidutinis, nes lietinga ir vėjuota vasara gadino prekinę uogų išvaizdą.

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Seimas po pateikimo pritarė konstitucinio įstatymo pataisoms, numatančioms dar trejus metus neleisti užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. Šiemet Europos Komisija šį laikotarpį pratęsė dar trejiems metams. Tam numatyta pakeisti Konstituciją.

Į Belgijos laukus jau išvažiavo traktorius, mokantis dirbti žemę visai be žmonių. Robotizuoti traktoriai ateityje gali priversti atsisakyti žemės ūkyje dirbančių traktorininkų. Laikai, kai ūkininkai ar jų samdiniai vos prašvitus sėsdavo į  traktorius ir visai dienai išvažiuodavo į laukus, jau traukiasi praeitin.

Kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas jau antrus metus iš eilės vyko elektroniniu būdu. Vasarą pasibaigusio deklaracijų teikimo įvertinimas parodė, jog ūkininkai įgudo naudotis naująja sistema ir pateikia paraiškas, kuriose neatitikimų užfiksuojama žymiai mažiau nei anksčiau. Neatitikimai aptikti 5 proc.

Lietuvoje atsigauna avininkystė, bet jos atsigavimo tempai per lėti, rašo „Respublika“. Rekordinis avių skaičius šalyje buvo užfiksuotas 1926-aisiais, kai buvo auginama 1,5 mln. avių. Mažiausiai (apie 12 tūkst.) avių buvo laikoma 2001 metais - tuomet avininkystė Lietuvoje vos nežlugo. Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje auginama apie 60 tūkst. avių. Avis augina arti 4 tūkst. kaimo vietovėse gyvenančių žemdirbių.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) sėkmingai išsiderėjo teisę pratęsti apribojimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau diskusijas iš naujo įplieskė dviejų ministrų ginčas. Užsienio ūkininkų susidomėjimas dirbti Lietuvoje – akivaizdus. Kai kuriuose rajonuose jie jau yra išsinuomoję ar įsigiję daugiau kaip pusę visos žemės ūkio paskirties žemės. Kai kurie mano, kad būtina numatyti daugiau saugiklių parduodant žemę užsieniečiams.

„Auginame daržoves. Daugiausia morkas ir kopūstus. Šiuo metu dirbame apie 200 ha žemės. Tačiau esame auginę viską, ką galima pelningai parduoti: tulpes, agurkus, rožes. Vaikai buvo maži, abu su vyru pirmais nepriklausomybės metais supratome, kad iš savo profesijų neišgyvensime, o darbo nebijojome, tad gyvendami vyro senelių sodyboje nė patys nepajutome kaip tapome ūkininkais“, – pasakojo Ilona.

Šiuo metu mūsų šalyje veikia 51 vietos veiklos grupė (VVG). Visų jų tikslas tas pats – efektyviai pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) skiriama parama, siekiant sustiprinti atstovaujamos teritorijos kaimiškųjų vietovių plėtrą. Kaimo bendruomenės, gavusios lėšų, gerina vietos gyvenimo kokybę, skatina kaimo ekonomiką, geba geriau panaudoti vietos išteklius.

Verslininkai jau seniai teigia, kad jų darbą trikdo gausybė neretai viena kitą dubliuojančių kontrolės tarnybų. Valdžios pažadai artimiausiu metu sumažinti valstybės prievaizdų bliūkšta. Netrūksta kontroliuojančiųjų ir žemės ūkyje. Jau ir žemdirbiams sunku suskaičiuoti, kiek reikalavimų reikia įgyvendinti, kad galėtų ramiai, nebijodami baudų ir sankcijų, ūkininkauti.

Lietuvos mokslo taryba  (LMT) įvertino pirmajam nacionalinės mokslo programos (NMP) „Saugus ir sveikas maistas“ konkursui pateiktas paraiškas. Šiais metais bus pradėti devyni 3–4 metų trukmės projektai, jiems iki metų pabaigos skirta 2 mln. litų. Šią NMP patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, ji skirta kompleksiniams moksliniams tyrimams maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriuje.

Nuo kitų metų Briuselis ragins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais prekiaujančių firmų konsultantų patarimais. Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo, chemikalus bus galima naudoti tik tada, kada būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais. sxc.

Girdėdami apie galimą antrąją ekonominio sunkmečio bangą šalies ūkininkai neskuba uždaryti savo mobiliųjų turgelių. Mobilieji turgeliai jiems – papildomi saugikliai nuo krizės. Mobilieji ūkininkų turgeliai  vartotojui – galimybė įsigyti natūralių ir kokybiškų produktų. Ūkininkams – laikina kainų reguliavimo priemonė. Ypač efektyvi krizės ar kitų ekonominių kataklizmų metu. Šiandien didelio skirtumo tarp turgaus ir perdirbėjų siūlomos supirkimo kainų nėra.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos – 2,8 karto, javų mišiniai – 2,4 karto, grikiai – 80,4 procento, miežiai – 80,2, rugiai – 69,7, kviečiai – 57,6, kvietrugiai – 46,3, rapsų sėklos – 39,6, vaisiai – 22,9 procento. Daržovės atpigo 20,1 procento, bulvės – 10,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo galvijų (23,3 proc.), paukščių (22,7 proc.), natūralaus pieno (15,1 proc.), kiaušinių (10,1 proc.), avių ir ožkų (6,3 proc.), kiaulių (4,9 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija įtaria, kad ūkininkai ne tik slepia pajamas ir nesumoka mokesčių, bet ir savo ūkiuose įdarbina nelegalus. Taip ūkininkaujančiųjų, tvirtina mokesčių inspektoriai, netrūksta ir Panevėžio apskrityje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiais metais vykdo projektą „Žemės ūkis“ ir ypatingą dėmesį skiria ūkininkų – ypač stambiųjų – veiklai. Atlikta analizė parodė, jog mokesčių galbūt nesumoka ūkininkai, nuomojantys žemę.

Žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara užsiimančios įmonės bei kooperatyvai šiemet aktyviai siekia pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama. Jau pirmojo paraiškų rinkimo etapo metu perdirbėjų prašoma paramos suma 40 mln. litų viršijo skirtąją metams. Antrajam paraiškų rinkimo etapui, vykusiam liepos mėnesį, papildomai skirta 47,9 mln. litų paramos lėšų.

Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją. Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Remiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) 2010 m. pažangos ataskaita, priemonių įgyvendinamas vyksta sėkmingai. Pagal ataskaitoje pateiktus rezultatus, pareiškėjai vis aktyviau naudojasi už aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą skiriamomis kompensacinėmis išmokomis. Teigiami rezultatai KKP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonėms įgyvendinti skirta beveik 2 770,93 mln. Lt.  404,4 tūkst.

Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka tikėtis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių žemdirbiai prarado beveik trečdalį derliaus. Šlapios Oninės Oninių šventės ištakos – pagoniškos ir prasmingos.

Rytoj baigiasi jau antrasis šiais metais paraiškų rinkimas žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei rinkodarai remti. Projektų įgyvendinimui bus naudojamos kitų metų ES ir nacionalinės paramos lėšos.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį ,,Žemės konsolidacija“ tokių projektų rengimą ir įgyvendinimą remia Europos Sąjunga (ES) ir valstybė. Svarbiausia – laisva valia Pagal nuo šių metų įsigaliojusią tvarką, Lietuvoje žemės konsolidacijos projektų rengimą ir įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų turėtų būti prikulta panašiai, kaip ir pernai – beveik 3 milijonai tonų. Ukmergės rajono žemdirbiai skaičiuoja grūdų prikulsiantys mažiau nei pernai, o jų supirkimo kainos taip pat kiek mažesnės nei pernykštį sezoną, praneša LTV „Panorama“. Bene gražiausias žemdirbiui paveikslas – nugeltęs kviečių laukas.

Kaune, Šančių mikrorajone, esančioje privačioje aikštelėje, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ atidarytame naujame mobiliajame ūkininkų turgelyje  užfiksuotas incidentas. Prekeiviai patys aptiko nesąžiningai prekiaujančius savo kolegas, kurie nepakluso turgavietės taisyklėms, apgaudinėjo klientus ir dangstėsi Kauno Tarybos nario užtarimu. Nesąžininga prekyba dangstoma Tarybos nario vardu Apie 10 val.

200 hektarų siekiantis Aleksandro Zigmantavičiaus miškas stipriai nukentėjo dukart. Viename miško plotų buvo kilęs gaisras, kitą prieš kelerius metus išguldė stiprus viesulas. Tačiau kreipęsis Europos Sąjungos paramos, jos lėšomis miško savininkas jau atsodino pažeistus plotus. Pradėjęs tvarkytis kreipėsi paramos „Didžiuliame plote viskas buvo išvartyta ir sudarkyta, miškas atrodė baisiai“,- prisimena A. Zigmantavičius dar 2007-aisiais jį ištikusią nelaimę.

Palermo prokuratūra trečiadienį pareikalavo perduoti teismui žemės ūkio ministro Saverio Romano, kaltinamo ryšiais su mafija, bylą. Prokuratūros išvadoje sakoma, kad S. Romanas „sąmoningai padėjo didinti mafijos organizacijų įtaką ir skverbtis jų atstovams į valdžios struktūras mainais į paramą per rinkimus“. Palermo tyrėjų nuomone, S. Romanas buvo susijęs su buvusiu Sicilijos gubernatoriumi Salvatore Kuffaro, kuris už ryšius su mafija buvo nuteistas septynerius metus kalėti.

Nedaug trūko, kad premjero Andriaus Kubiliaus patarėjui Virgiui Valentinavičiui vėl būtų tekę veržtis į prokuratūrą ar kitą tarnybą ir griebti į rankas dar vieną „Mailiaus bylą“, o galbūt niekas nieko ir nebūtų pastebėjęs. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paunksnėje įsikūrusių „žuvininkų“ apetitai įspūdingi. Reikalingi nauji džipai, milijonai įvairaus pobūdžio administravimams bei viešinimams. Projektas, kurio nepasirašys „Ministras projekto nepasirašys.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Įžūlūs keturračių vairuotojai nesižvalgo įstatymų pusėn – juos pažeidinėja, niokodami jiems gerai pažįstamų ūkininkų turtą. Spręsti seniai įsišaknijusios problemos  į Pagėgių savivaldybę rinkosi Lumpėnų seniūnijos ūkininkai, pasienio bei policijos vadai.

Gerėjant šalies ekonomikai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai viliasi, jog netrukus į jų sodybas vėl plūstels poilsį gražios gamtos apsuptyje mėgstantys poilsiautojai. Sodybų savininkai nesnaudžia ir tam ruošiasi  – ne vienas jų su valstybės ir Europos Sąjungos (ES) parama atnaujina ir plečia savo sodybas, rengia svečiams daugiau pramogų.

Nederlingose žemėse Molėtų rajono žemdirbiai puoselėja kaimo turizmą, ekologinę žemdirbystę, gyvulininkystę. Žemdirbiams stiprinti ir plėsti ūkius padeda Europos Sąjungos bei šalies biudžeto išmokos už žemės ūkio produkciją, taip pat pagal konkrečias priemones teikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) parama. Ketina modernizuoti ūkį Antaliežių kaime ekologiškai ūkininkaujantys Elvyra ir Alvydas Pekarskai verčiasi pienininkystė.

Šakių rajone apie 14 hektarų miško valdantis Alvydas Drevininkaitis jau kelerius metus užsiima biokuro gamyba. Anksčiau rankiniu smulkintuvu medienos skiedras gaminęs vyras jau metus dirba modernia technika.

Toksiškas pesticidas endosulfanas yra uždraustas daugelyje šalių, tačiau vis dar plačiai ūkininkų naudojamas Indijoje. Nors šios šalies vyriausybė teigia pigaus ir efektyvaus preparatui kitos cheminės alternatyvos nėra, indų žemdirbiai moka didelę kainą. Iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kuri endosulfaną  leido naudoti. Galiausiai, po suinteresuotų organizacijų spaudimo, endosulfano naudojimo laikotarpis Lietuvoje baigsis liepos viduryje.

Penkerius metus ekologine sodininkyste užsiimantiems jonaviškiams Rasai ir Rimantui Bartusevičiams veiklos netrūksta. 40 hektarų šeimos ūkyje augančios obelys, juodieji serbentai ir riešutai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau sodininkai tvirtina, kad tikrai neiškeistų sveiką gyvenimo būdą skatinančio užsiėmimo į jokį kitą. Stengiasi sveikai gyventi Rasa ir Rimantas savo ūkį pradėjo kurti prieš aštuonerius metus šalia Utenos. Per šį laiką sodai išaugo ir išsiplėtė visoje Lietuvoje.

Agurkų ir kitų daržovių, dėl kurių buvo paskelbtas galimas pavojus sveikatai, augintojai šią savaitę jau kiek atsikvėpė – kaina pakilo, daržovių kol kas nebereikia išmesti. Skaičiuojami ir nuostoliai, kurie, jau dabar aišku, bus milijoniniai. Vokiečiams pranešus apie daržovėse galinčią slypėti žmogaus sveikatai pavojingą bakteriją, Europos daržovių augintojai šiemet patyrė milžiniškus nuostolius. Pačiame daržovių derėjimo įkarštyje krito ne tik kaina, bet ir jų vartojimas.

Kiekvienam ūkininkui svarbu, kad jo ūkis ne tik neštų naudą, bet ir būtų sveikas bei prižiūrėtas. Tokį ūkį apibrėžia ir šiemet pradėta įgyvendinti  augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimų kontrolė . Šie reikalavimai nėra nauji – nauja tik tai, kad nuo 2009 m. išmokų gavimas pradėtas sieti su valdymo reikalavimų laikymusi.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

Vokietija pareiškė pasirengusi imtis visų būtinų priemonių, kad atkurtų Ispanijos daržininkystės, nukentėjusios dėl Europoje kilusio žarnyno infekcijos protrūkio, reputaciją. Naujienų agentūros EFE duomenimis, toks susitarimas buvo pasiektas per susitikimą Berlyne ketvirtadienį.

Žemės ūkio maisto produktų gamintojai, siekiantys gauti kompleksinę paramą, turi laikytis ir valdymo reikalavimų, kurie yra kompleksinės paramos reikalavimų dalis. Valdymo reikalavimai diegiami palaipsniui: pirmieji jie įsigaliojo dar 2009-aisiais, kita dalis – šiemet, paskutinioji įsigalios 2013 metais. Tarp šiemet įsigaliojusių reikalavimų grupių (augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo) viena gausiausių – maisto saugos.

Sveikatos pareigūnai baiminasi, kad E.coli bakterija, nusinešusi 18 žmonių gyvybes, jau aptinkama ir Britanijoje. 7 žmonėms buvo diagnozuotas apsinuodijimas maistu (3 iš jų D. Britanijos piliečiai, 4 – vokiečių tautybės). Manoma, kad jie užsikrėtė būdami Vokietijoje. Šiandien nustatyta, kad iš viso užsikrėtė 1600 žmonių iš 11 Europos šalių ir JAV. Infekcija labiausiai plinta tarp moterų, iš 18 mirtinų atvejų 13 jų buvo moterys.

Ispanijos vyriausybė nutarė pareikalauti iš Vokietijos kompensacijos dėl milijoninių nuostolių, kurių patyrė šalies žemės ūkio gamintojai po to, kai Vokietijos ekspertai klaidingai paskelbė, kad žarnyno infekcijos epidemiją sukėlė ispaniškuose agurkuose rastos bakterijos, praneša „Spiegel“. Pasak Ispanijos žemės ūkio ministrės Rosa Aguilar, Vokietija nepagrįstai, neturėdama jokių įrodymų, apkaltino Ispaniją dėl žarnyno infekcijos plitimo, taip padarydama šalies žemės ūkiui milžiniškų nuostolių...

Augančios maisto kainos gali privesti prie skurdo – tikina „Oxfam“, 98-iose pasaulio šalyse veiklą vykdanti organizacija, kovojanti prieš skurdą ir nelygybę. „Oxfam“ įspėja, kad tik radikaliai reformuojant globalinę maisto sistemą galime tikėtis geresnių rezultatų. Prognozuojama, kad iki 2030 javų kaina gali padidėti nuo 120 proc. iki 180 proc. Tokios prognozės sudarytos po maisto kainų šuolių per pastaruosius 20 metų.

Ispanijos vyriausybė ketina pareikalauti iš Europos Sąjungos kompensuoti nuostolius, susijusius su įtarimais, kad infekcija užkrėsti agurkai, dėl kurių apsinuodijo šimtai žmonių ir 12 iš jų mirė, atvežti būtent iš Ispanijos. Apie tai, kaip praneša AFP, pareiškė Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Aguilar. Pasak jos, visai Ispanijos žemės ūkio pramonei padaryta didžiulė žala, nukentėjo pats šalies įvaizdis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis kreipėsi į Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Kreipimesi pažymima, kad žemės ūkio sektorius ir kaimo plėtra yra neatsiejama Lietuvos ekonomikos ir visuomenės dalis, o netolygi žemdirbiams teikiama parama iškraipo situaciją bendroje ES rinkoje ir neužtikrina sąžiningos ir nediskriminacinės konkurencijos tarp valstybių narių.

Per metus, 2011 m. balandį lyginant su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 36,8 proc. Tai lėmė 73,7 proc. padidėjusios augalininkystės produktų bei 19,3 proc. – gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos, praneša Statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2010-ųjų ketvirčiu, sumažėjo 2,4 proc. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 2178,5 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2010-ųjų ketvirčiu, sumažėjo 3,2 proc., privačiajame sektoriuje sudarė 1999,6 lito ir sumažėjo 1,6 proc.