žemės ūkis

Žemės ūkio valdas jaunesniems ūkininkams perleisti nusprendę žemdirbiai gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos. Siekiant, kad vyresnio amžiaus ūkininkai užsitikrintų tam tikro lygio pajamas net ir pasitraukę iš prekinės žemės ūkio gamybos, jiems ir jų ūkių darbuotojams skiriamos kasmetinės išmokos.

Per septynis šių metų mėnesius Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kedito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 82,5 mln. Lt kreditų suteikė 241 garantiją už 51,2 mln. Lt. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai garantuota už 45,2 mln. Lt kredito įstaigų išduotų kreditų, skirtų grūdų derliaus ir kitų maisto produktų intervenciniams pirkimams.

Nedarbui gerinant rekordus, žemės ūkio bendrovės Ginkūnų agrofirma (Šiaulių r.) vadovas Arūnas Grubliauskis kelia darbininkų stygiaus problemą. Nelankstūs įstatymai Besisiūlančiųjų yra daug, bet vos pasisuka kalba apie oficialų trumpalaikį įdarbinimą, bedarbiai gūrina atgalios. Pasak A.Grubliauskio, didžioji dalis žemės ūkio darbų– sezoniniai. Jie prasideda nuo ankstyvo pavasario, kai tuoj po sėjos reikia nuo dirvų rinkti akmenis.

Ankstyvųjų bulvių augintojai šiemet nesiskundžia derliumi ir kainomis, tačiau priekaištauja prekybos tinklams, kad iš jų nupirktos šviežios bulvės ant prekystalių patenka tik po 3–5 dienų, todėl jos praranda patrauklią išvaizdą ir tampa mažiau konkurencingos. Pakaktų vietinių bulvių Ūkininkai ankstyvąsias bulves kasti pradėjo vos pasibaigus pernykštei produkcijai – maždaug birželio viduryje.

Liepos 8-ąją Žemės ūkio ministerijoje, kuri vadovauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (Programa) įgyvendinimui, įvyko posėdis, kuriame svarstyti probleminiai klausimai dėl „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonės pareiškėjų finansavimo galimybių ir dėl priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ tinkamų pareiškėjų rato išplėtimo.

Sėkmingai įsisavinamos Europos Sąjungos paramos lėšos bei išspręsta paskolų problema tapo galingu Lietuvosžemės ūkio pažangos varikliu, teigia Žemės ūkio ministerija. Investuos į techniką bei atsinaujinančius energijos šaltinius Šalies ūkininkams net ir sunkmečiu sudarytos palankios sąlygos daryti investicijas.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų gegužę, palyginti su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 14,6 procento, nes augalininkystės produktų kainos padidėjo 18 procentų, o gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 12,8 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų daugiausia padidėjo natūralaus pieno (50,1 proc.) ir galvijų (2,8 proc.) supirkimo kainos. Kiaulės atpigo 13,5 procento.

2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, gyvulininkystės produktų gamyba mažėjo. Mėsos gamyba (skerdenos svoris, neįskaitant subproduktų) sumažėjo 9 procentais, pieno – 5, kiaušinių – 4 procentais, praneša Statistikos departamentas. Mėsos gamybos mažėjimą lėmė mažėjęs kiaulių (20 proc.), galvijų (5 proc.) skerdimas. Paskerstų kiaulių skaičius sumažėjo 21 procentu (paskersta 193,8 tūkst. kiaulių mažiau negu 2008 m.). Vidutinis paskerstos kiaulės svoris 2009 m. kaip ir 2008 m. buvo 81 kg.

Upytėje jau treti metai tiriama olandiškos kilmės pluoštinių dilgėlių klono adaptacija Lietuvoje ir derlingumas. Dilgėlės – išskirtinių savybių turintys augalai. Iš jų pagamintas pluoštas pasižymi geromis šilumą išsaugančiomis savybėmis, puikiai sugeria prakaitą, ypač tinka alergiškiems žmonėms. Pasaulyje dilgėlių pluoštas laikomas vienu švelniausių ir ekologiškiausių pluoštų, tinkančių audiniams gaminti.

Kaimyninę Lenkiją šiemet skandina potvyniai, tačiau augintojai nemano, kad tai turės didelės įtakos uogų rinkai. Jau savaitė, kai vartotojai skanauja lietuviškas braškes. Šiemet šių uogų bus mažiau – augintojai sako, kad dalis braškynų nušalo. Tačiau rinkoje gali nestigti atvežtinių – ispaniškų, lenkiškų – braškių. Vėluoja trim savaitėmis „Gražiai mezga ir rausta braškės.

Pranešama, kad beveik 1 mln. 200 žmonių nukentėjo nuo naujos potvynių bangos Kinijos pietuose. Remiantis šio ryto duomenimis teigiama, kad 4 žmonės žuvo, 60 tūkst. buvo evakuoti. Dėl potvynio didelių nuostolių patyrė ir pietinių šios šalies regionų ūkininkai, kurių pasėlius niokojo liūtys ir išsiliejusių upių vanduo. Vanduo užliejo 78 tūkst. hektarų dirbamos žemės, visiškai sunaikino derlių 2 tūkst. ha plote. Dalyje regionų sutrikęs elektros tiekimas ir ryšio paslaugos.

Dėl Panevėžio rajono valdžios įvykdytos seniūnijų administracinės reformos kai kurių ūkininkų žemės popieriuje iš nederlingų tapo derlingomis. Dėl to šie gali nebegauti europinių išmokų.

Gegužės 3 d.  startavo Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinis žemės ūkio surašymas – valstybės mastu vykdomas visų ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus, statistinis tyrimas, per kurį tikimasi gauti išsamius statistinius duomenis apie padėtį šalies žemės ūkio sektoriuje. Surašymą gegužės 3 d.–rugsėjo 30 d. Vyriausybės nutarimu atlieka Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kaip parodė Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) įvykdytos apklausos rezultatai, 2008-2009 m. 61 proc. universiteto absolventų įsidarbino per pusę metų nuo bakalauro studijų baigimo. 15 proc. iš jų ne tik dirba, bet ir tęsia studijas aukštesnėje pakopoje. Praėjus pusmečiui po magistrantūros diplomų įteikimo, tik 15 proc. magistrų teigė neturį darbo.

Jau daugiau kaip metus ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį gali kreiptis paramos supaprastinta tvarka. Tokia tvarka taikoma, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. litų.

„Kaime greitai bus kalbama ne lietuviškai, o užsienietiškai", – tokią Lietuvos kaimo ateitį piešia Seimo kaimo reikalų pirmininkas Jonas Ramonas. „Balsas.lt savaitė" kalbina parlamentarą J. Ramoną, kuris įsitikinęs, kad valdžiai tęsiant dabartinę politiką lietuviško kaimo tiesiog nebeliks – žemes ir ūkius jau dabar supirkinėja užsieniečiai, o lietuviai mielai juos parduoda. Procesas įsibėgės pasibaigus sunkmečiui.

Gegužės 3-iąją prasideda Lietuvos visuotinis žemės ūkio surašymas. Tai visų ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus, statistinis tyrimas, kurio metu bus surinkti duomenys apie padėtį šalies žemės ūkio sektoriuje. Surašymą gegužės 3 d. - rugsėjo 30 d. atlieka Statistikos departamentas. Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, visose Bendrijos šalyse žemės ūkio surašymai atliekami kas 10 metų. 2010 metais jis bus atliekamas visose ES šalyse.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. kovo mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 10,5 procento, nes gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos padidėjo 13 procentų, o augalininkystės produktų – 5,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų daugiausia padidėjo natūralaus pieno supirkimo kainos – 40 procentų, avių ir ožkų – 11,8, kiaušinių – 10,3 procento. Kiaulės atpigo 12,2 procento.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šiuo metu renka paraiškas pagal 15 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių. Prasidėjus 2010 metams Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) toliau renka paraiškas gauti ES paramą pagal daugelį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių. Nuo sausio 4 dienos kreiptis dėl paramos gali ūkininkai, miškininkai perdirbėjai, žemės ūkio bendrovės ir kiti, kuriems aktuali KPP parama.

Žemės ūkio įmonių grupė „Agrowill Group”, prašiusi teismo nušalinti vienos iš netiesiogiai valdomų bendrovių vadovybę ir paraginusi vykdyti teismo nutartį, stebisi aktyviai į verslo subjektų ginčą įsitraukusia Vyriausybe. „Agrowill Group”, netiesiogiai valdanti didžiąją dalį ŽŪB „Gustoniai“ pajų, į teismą kreipėsi dėl įmonės vadovo veiksmų neteisėtai perleidžiant bendrovės turtą Kazlauskų šeimos nuosavybėn.

Atšiauri žiema ir drėgnas pavasaris sunaikino didžiulius plotus žieminių rapsų ir kviečių. Kai kur iššalo beveik visi pasėliai. Ne vienas augintojas žiemkenčiais buvo apsėjęs beveik visas dirbamas žemes, tad juos užguls dvigubos išlaidos sėjai. Pražuvo visi rapsai „Tokių gamtos padarytų nuostolių per savo ūkininkavimo patirtį dar neturėjome“,– VL tvirtino ne vienas kalbintas grūdų ir rapsų augintojas. Kone visus žiemkenčių pasėlius teks atsėti Kauno rajono ūkininkui Jonui Žatkevičiui.

Tarptautinė specializuota žemės ūkio, maisto ir pakavimo pramonės paroda „AgroBalt 2010“ – puiki vieta pristatyti ir populiarinti netradicinius žemės ūkio produktus. Vieną tokių – sliekų veiklos produktų biohumusą ir bene pažangiausią visame pasaulyje jo gamybos technologiją parodoje pristatys Lietuvos sliekų augintojų asociacija.

Ką pasėsime ir ką pjausime 2010-aisiais visomis prasmėmis? Pasėti galima ne tik grūdą, bet ir pinigą. Labai svarbu, kada ir kaip pinigą panaudosi– ar tinkamu laiku pirksi trąšas, modernizuosi fermą, su kuo sudarysi pieno pardavimo sutartį, galiausiai– kokiomis sąlygomis pasiskolinsi. Paskolą irgi galime laikyti sėja, nes tik iš savo lėšų įleisti šaknis ir dar konkuruoti rinkoje su labiau patyrusiais beveik neįmanoma.

Mįslingas bičių populiacijos nykimo Jungtinėse Valstijose procesas, pirmą kartą pastebėtas 2006 metais, tęsiasi ir toliau, pranešė JAV žemės ūkio departamentas. Jo duomenimis 2009 metais bičių šeimų šalyje sumažėjo 29 proc. 2008 ir 2007 m. šis rodiklis buvo atitinkamai 36 ir 32 proc., teigiama departamento pranešime. Bičių kolonijų nykimo sutrikimas (Colony collapse disorder, CCD) šiuo metu išplito visame pasaulyje.

Grūdų perdirbėjų pasipiktinimą sukėlė kelios televizijos laidos, kuriose įrodinėta, kad Lietuvoje per javapjūtę leidžiama derlių nupurkšti ypatingais nuodais, sukeliančiais žmogaus ląstelių nekrozę ir net mirtį. Sumažėjo pirkimas Dalis vartotojų, patikėję žaliųjų judėjimo laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktoriaus Andrejaus Adomavičiaus tvirtinimu, kad Lietuvoje valgome nuodingą duoną, kelias savaites jos visai nebepirko.

Pieno perdirbėjai džiaugiasi gerėjančia pieno kokybe, o gamintojai ketina kurti Pieno kokybės gerinimo fondą. Pieno perdirbėjai nuostolių nepatyrė Pasaulinėje pieno produktų rinkoje 2010 m. sausio – vasario mėnesiais pagrindinių eksportuojamų pieno produktų kainos dar išliko mažesnės negu 2008 m., tačiau didesnės negu pernai. Pieno taryboje konstatuota, kad 2009 m., palyginti su 2008 m., tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose sumažėjo pieno gamyba, supirkimas ir pardavimai.

Vyriausybė pažadėjo žemdirbių savivaldos atstovams, kad išmokų suma bus ne mažesnė nei pernai. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus ir žemdirbių savivaldos atstovų susitikime patikinta, kad nacionalinės tiesioginės išmokos už 2010 metus bus pradėtos mokėti 2010 m. gruodžio 1 dieną, o baigtos mokėti 2011 metais.

Šių metų vasarį vidutinė natūralaus (4,32 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 835,5 Lt/t. Vasarį, palyginti su sausiu, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 2,1 proc., t. y. nuo 853,4 Lt/t iki 835,5 Lt/t. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina vasario mėnesį nesikeitė - natūralaus pieno supirkimo kainos sumažėjimą lėmė sumažėję pieno sudėties rodikliai.

Pernai ūkininkai tikėjosi atsitiesti, tačiau jų finansinė padėtis tik blogėjo. Kad šie metai būtų pelningesni, būtina ieškoti taupymo rezervų. Kokie jie? Pirmiausia ūkininkai turėtų mažinti išlaidas mineralinėms, ypač azoto, trąšoms pirkti. Vienas paprasčiausių azoto šaltinių yra raudonieji dobilai. Išlaidos didesnės už pajamas Ūkininkams, iš hektaro prikūlusiems po 4–5 tonas grūdų ir juos pardavusiems po 170–300 Lt už t, dažnai trūksta pinigų jų auginimo išlaidoms padengti.

Investicinius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programą (KPP) įgyvendinantys ūkininkai ir kiti asmenys paramos lėšas gauna tik tada, kai įvertinami jų pateikti mokėjimo prašymai.

Skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenantys ūkininkai apie gyvulių draudimą VL kalbėjo lyg būtų susitarę– esant dabartinėms sąlygoms drausti gyvulius neapsimoka. Žinoma, rizikuojama, tačiau ūkininkų veiksmus lemia daugiamečiai skaičiavimai. Draudimo sąlygos ūkininkams nepriimtinos „Mėsinius galvijus ūkininkai draudžia retai“,– sako Mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras. Pagrindinė priežastis– draudimo įkainiai.

Valdininkai atsisakė danų valdomai bendrovei „Saerimner“ išduoti sutikimą kvapus slopinančių biofiltrų įrengimui reikalingų priestatų statybai Kalvarijos rajone, Jusevičių kaime. Šiame kaime esančiame valstybinės žemės sklype veikia „Saerimner“ priklausantis kiaulių auginimo kompleksas. 1999 metais įkurta užsienio kapitalo įmonė šiuo metu šalyje valdo aštuonis kiaulininkystės ūkius. „Saerimner“ skelbiasi, kad šiuo metu yra didžiausia kiaulių auginimo bendrovė Baltijos šalyse.

Šiaulių rajono Saveikių kaimo ūkininkas Algimantas Gasparaitis – tikras miestietis, dar prieš dešimtmetį neturėjęs jokio supratimo ne tik apie ūkininkavimą, bet ir apie kaimo gyvenimą. Kai mieste tapo striuka su darbais, Algimantas intuityviai suvokė, jog bent badu ant žemės maitintojos nemirs: pardavė kolektyvinį sodą ir už gautus pinigus nusipirko apleistą sodybą Saveikiuose. Kaip priedą prie jos gavo karvę.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) viena populiariausių priemonių „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" lėtina tempus, nes jai skirtos lėšos negailestingai senka. Iš liūto dalies teliko 38 mln. litų „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra populiariausia KPP priemonė. Iš viso pirmajai krypčiai „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ skirta didžiausia Europos Sąjungos skiriamos paramos dalis – 41,15 proc. arba 3 mlrd. 211 mln. Lt.

Kiekvieną ankstų rytą į ūkininkų turgelius Kaune ir Vilniuje išvyksta šeši šviežutėlės duonos bei mėsos produktų prikrauti automobiliai. Kauno rajone, Margininkų kaime, gyvenančiam ir ūkininkaujančiam Audriui Banioniui idėjų netrūksta net krizės metais. Štai kaip tik 2008-aisiais jam ir kilo mintis įsirengti mėsos perdirbimo cechą. Šįmet ūkininkas planuoja statyti skerdyklą, o kitąmet – biodujų jėgainę. Paskutinis kantrybės lašas „Labai trūko stabilumo.

Superkamo pieno dalis iš ūkininkų, tiekiančių daugiau kaip 40 tonų per mėnesį, sudaro apie 32 proc. viso didžiųjų perdirbėjų supirkto žaliavinio pieno kiekio. Superkamo pieno dalis iš ūkininkų, tiekiančių daugiau kaip 40 tonų per mėnesį, sudaro apie 32 proc. viso didžiųjų perdirbėjų supirkto žaliavinio pieno kiekio. Stambūs Lietuvos pieno perdirbėjai skelbia, jog gruodį už superkamą pieną mokėjo daugiau nei Vakarų Europos perdirbėjai.

Apribojimai įsigyti sklypus Lietuvoje užsieniečiams bus pratęsti dar keleriems metams, tačiau žemdirbiams nerimą kelia tai, kad žemė ir toliau pardavinėjama per tarpininkus. Žemės ūkio ministerijai pavyko Europos Taryboje išsiderėti, kad būtų pratęsti žemės pardavimo užsieniečiams apribojimai iki 2014-ųjų. Tačiau žemdirbiai baiminasi, kad daug sklypų jau dabar perkama per tarpininkus. Vietos ūkininkai šiuo metu neturi lėšų plėtrai.

Lietuviai ūkininkai pritaria iniciatyvai reikalauti vienodų mokesčių Europos Sąjungos rinkoje, tačiau abejoja, ar turėsime pakankamai jėgų šiam tikslui pasiekti. Lietuvos žemės ūkio ministras Europos Komisijai teiks pasiūlymą griežčiau reguliuoti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už mėsą tarifus. Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, padėtis Lietuvos vidaus rinkoje iš esmės pasikeistų, jeigu lengvatas taikanti Lenkija PVM maisto produktams padidintų nors 3–7 proc.

„Ūkio bankas“, gerindamas kreditavimo sąlygas Lietuvoje, teikia lengvatines paskolas žemdirbiams. Bankas jau priėmė sprendimus dėl daugiau nei 1,5 mln. litų paskolų suteikimo žemės ūkiu besiverčiantiems šalies gyventojams. Žemdirbių paraiškos paskoloms gauti bus priimamos iki 2010 metų spalio, tačiau didelis žemdirbių susidomėjimas gali nulemti, kad „Ūkio bankas“ žemdirbiams skirtas lėšas išdalins ir greičiau. „Lėšos skiriamos ne apyvartai, o investicijoms.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos sumažėjo 4,6 procento. Augalininkystės produktų kainos sumažėjo 19 proc., o gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo 3,9 proc.

Žaliosios energetikos plėtra suteiktų ūkininkams garantuotą produkcijos paklausą, o šiais laikais tai labai svarbu, nes maisto produktų gamybos rinkoje vyrauja labai didelė konkurencija. Lietuva iki 2010 m. įsipareigojusi, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 23 proc. bendrosios elektros energijos gamybos, o dešimtadalį transporto vartojamų degalų būtų biodegalai.

Siekiant sumažinti valdymo išlaidas, užtikrinti "vieno langelio" principo įgyvendinimą, supaprastinti augalininkystės srities administruojančių institucijų valstybinį valdymą, nutarta sujungti Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos valstybinį augalų veislių tyrimo centrą į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie ŽŪM. Naujoji tarnyba perims šių institucijų funkcijas ir įsipareigojimus.

Žemės ūkis tarp smulkių ir vidutinių įmonių išsiskiria aukšto mokumo reitingais. Tokią išvadą padarė rizikos valdymo sprendimų bendrovė „Creditinfo Lietuva“. Jos sudarytame aukštais mokumo reitingais pasižyminčių smulkių ir vidutinių šalies įmonių šimtuke didžiają dalį užima žemės ūkio sektoriaus bei maisto pramonės įmonės. Tai rodo, kad jos - vienos pajėgiausiųjų laiku vykdyti savo įsipareigojimus per ateinančius 12 mėnesių.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojusios naujos pieno supirkimo taisyklės numato griežtesnes sankcijas pieno gamintojams už pateiktą nekokybišką pieną. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nuogąstauja, kad perdirbėjai, kiti pieno supirkėjai gali tuo piktnaudžiauti ir nepagrįstai taikyti pinigines nuoskaitas. Įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ištyrus 35 tūkst. ūkininkų ir kitų gamintojų pieno kokybę, kiek daugiau kaip procentas mėginių buvo užteršti antibiotikais ir kitomis inhibitorinėmis medžiagomis.

Svari Europos Sąjungos parama suteikia puikią galimybę ūkiams, ypač smulkiesiems, kooperuotis. Juk pagrindinis prioritetine laikomos kooperacijos plėtros tikslas – kooperatyvų veiklos apimčių didinimas gaminant, realizuojant ar perdirbant žemės ūkio produktus.

Žemės ūkio ministerija praneša šiemet sėkmingai baigusi įgyvendinti Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės trumpalaikį Dvynių projektą - „Gyvulių veislininkystės sistemos tobulinimas”. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų buvo sustiprinti galvijų augintojų asociacijas, paskatinti jas jungtis. Asociacijos aktyviai dalyvavo projekto veikloje, o jam pasibaigus, pačios ėmėsi iniciatyvos ir įkūrė komitetą, kuris toliau spręs asociacijų jungimosi klausimus.

Išankstiniais Statistikos departamento skaičiavimais, 2009 m. žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 2,1 mlrd. litų ir yra 16,9 procento mažesnė nei 2008 m. Pridėtinės vertės mažėjimą lėmė 23,1 procento sumažėjusios augalininkystės ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos. Žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 5,8 mlrd.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ parama skiriama ūkininkams už kraštovaizdžio tvarkymą. Europos Sąjungos skiriamą paramą kraštovaizdžiui tvarkyti norintys gauti ūkininkai turi nušienauti pievas, išvežti iš jų žolę, prižiūrėti gyvatvores ar žiemai tinkamai paruošti ražienų laukus. „Kraštovaizdžio tvarkymo programos“ veikla „Ražienų laukai per žiemą“ pasinaudoja vis daugiau žemdirbių.

Lietuvos žemės ūkio subjektai spalio mėnesį iš viso įregistravo tik 42 javų kombainus, iš kurių tik 12 yra nauji. Tik 12 analizuojamu laikotarpiu įregistruotų javų kombainų buvo nauji (firmos "ABG" 1 vnt., "Claas" - 1 vnt., "Fendt" - 1 vnt., "John Deere" - 1 vnt., "New Holland" - 2 vnt. ir "Rostselmaš - 6 vnt.). Dauguma (78,6 proc.) 2009 m. spalio mėnesį Lietuvos žemdirbių įregistruotų javų kombainų buvo vakarietiški.