žemės ūkis

Specializuotų žemės ir miškų ūkio parodų „Ką pasėsi...“, „Sprendimų ratas“, „Agrobalt“ ir kitų organizatoriai vis vilioja žemės ūkio bendroves, ūkininkus ir kitus verslininkus kuo anksčiau išsipirkti plotus savo stendams ir paviljonams. Neretai verslininkai įtikinami išsinuomoti plotus 2 ar net 4 metams, tačiau šios investicijos dažnai ir nepasiteisina.

Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, neaplenks kiaulienos kainų šuolis. Kiauliena brangsta dėl aplinkosauginių reikalavimų – dėl šių naminių gyvulių skleidžiamo kvapo kiaulių ūkiuose auginama mažiau, o tai ir brangina kiaulieną, teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Itin gausiai Lietuvoje užderėjęs grūdų derlius gali tapti, jei ne gelbėtoju, tai bent jau gelbėjimo ratu šalies ekonomikai. Žiniasklaidoje spindintis skaičius – daugiau nei 4 mln. tonų – leis Lietuvai ir toliau tvirtintis pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje, teigia ekspertai „Lietuva turi iš ties neblogas sąlygas pasinaudoti rekordiniu grūdų derliumi ir taip pagyvinti šalies ekonomiką, nes daugiausia grūdų užauginančios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija ir Lenkija – daug ir suvartoja.

Viltingais Sąjūdžio laikais, kai demontracijos pasipuošdavo žmonių siekius fiksuojančiais transparantais, sumirgėdavo ir plakatai su išmintingais perspėjimais – tikrais Tautos genijaus perliukais. Vienas iš tokių skambėjo taip: „Ar augs Lietuvoje bananai? Augs, jei bus pajankamai mėšlo!“ Lietuvai – žemės ūkio kraštui – nei mėšlas, nei mėšlavežis nekelia ypatingai nemalonių jausmų.

Senka žemdirbių kantrybė: šiemet nesulaukę kasmetinių išmokų už kvotinį pieną, jie užsimena apie protesto mitingą prie Vyriausybės. Pieno gamintojai jaučiasi visiškai užspeisti į kampą – ne tik spaudžiami perdirbėjų, bet ir apgauti Vyriausybės. Ūkininkai buvo maitinami pažadais, kad gaus didesnes išmokas. Tačiau dabar aiškėja, kad tam šių metų biudžete visai nėra pinigų. Jaučiasi apgauti Vyriausybės „Pieno kilogramo supirkimo kaina nukritusi per 30 centų, dėl to ūkio nuostoliai didžiuliai.

Pasaulyje žinoma Olandijos kompanija LELY šiemet švenčia dvidešimties metų veiklos sukaktį. Ta proga kompanijos atstovai gimtadienio tortą su bendraminčių būriu ragauja įvairiose pasaulio šalyse, lankydamiesi pažangiuose pieno ūkiuose, kuriuose įdiegtos automatinės LELY sistemos.

Per metus melioracijos sistemoms prižiūrėti reikia apie 120 milijonų, o sukrapštome tik 27 milijonus litų. Šiuos metus kai kurie grūdų augintojai prisimins kaip prarastų galimybių metus. Nors derlius subrendo rekordinis, tačiau viso derliaus geriausiu laiku nuimti nepavyko ir dėl to, kad laukuose pradėjo klimpti kombainai. Ar tik dėl dažno lietaus? Deja, dėl visų nuostolių neturėtume priekaištauti tik gamtai – šįmet pradėjo ryškėti apleistos melioracijos pasekmės.

Ankstesnės žemės ūkio revoliucijos padėjo žmonėms išvengti bado, o dabar, teigiama, reikia naujų pokyčių, padėsiančių išmaitinti vis didėjančią žmonių populiaciją, rašo telegraph.co.uk. Teigiama, kad šiuolaikinio gyvenimo išradimas – pigus maistas – gali greitai išnykti. Vis daugiau ekonomistų ir mokslininkų mano, kad mums gresia esminiai pokyčiai: maisto gali pradėti trūkti ir jis taps brangesnis.

Nors šiemet Lietuvoje grūdų derlius – rekordinis, duonos valgytojams jis nežada nieko gero. Prognozuojama, kad rudenį duona brangs dešimt, miltai – dvidešimt procentų, gal ir daugiau. Ekspertai teigia, kad grūdus brangina pasaulyje padidėjusi jų paklausa, o duoną – monopoline padėtimi piktnaudžiaujančios kepyklos, malūnai ir prekybininkai. Tvirtina: duona brangs Ženkliai pabrangus grūdams, malūnai tvirtina netrukus didinsiantys miltų kainą, o kepyklos – duonos.

Tai ne holdingas ir ne korporacija. „Kretingos grūdų“ (KG) vadovui ir akcininkui nepatinka šiuolaikinės lingvistinės įmantrybės, todėl jis savo ir partnerių verslą vadina paprasčiausiai grupe. Grūdai, pašarai, paršeliai, vištos ir kiaušiniai – tai šios tylios, bet darbščios žemaičių bendrovės verslai, sunešantys 300 mln. litų apyvartą per metus.

Kažkas iš mano draugų vieną kartą paklausė: kada tu nustosi stebėtis? Tiesą sakant, kuriam laikui buvau nustojęs... Bet atsitik tu man taip, kad atostogaudamas nugirdau „Žinių radijuje“ vykusį pašnekesį su LR Žemės ūkio ministru Kazimieras Starkevičiumi ir po jo jau neapleido noras jį pakomentuoti. Iš pirmo žvilgsnio puikus pokalbis apie šių metų grūdų derlių Lietuvoje ir jo perspektyvas nežadėjo nieko intriguojančio, bet vis tik intriga atsirado pokalbiui persiritus į antrą pusę.

Permainingi orai ne tik stabdo javapjūtės darbus, bet ir blogina grūdų kokybę. Pasak supirkėjų, kol kas iš į elevatorius ir supirkimo punktus pristatytų kviečių tik maždaug ketvirtadalis atitinka aukščiausius maistinių grūdų reikalavimus. Kuo ilgiau tęsis lietingi orai, tuo bus daugiau pašarinių grūdų. Šią vasarą trūksta saulės, lyja, tad grūdai smulkesni nei pernai. Daug kur, persipildžius sandėliams, sausi grūdai pilami po atviru dangumi, taip dar labiau prastėja jų kokybė.

Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus. Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais. Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai. Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės.

Ilgos darbo valandos, alinantis darbas ir vos 12 metų sulaukę darbuotojai. Tokį vaizdą pamatė televizijos NBC žurnalistai atlikę tyrimą apie tūkstančius žemės ūkyje įdarbintų nepilnamečių vaikų Jungtinėse Valstijose. Žurnalistai susitiko su daugiau kaip 20 vaikų, dirbančių stambiose fermose San Joaquino slėnyje ir Sakramente. Čia jie renka vaisius ir daržoves, kartais net kai lauke 40 laipsnių temperatūra.

Lie­pos 31-ąją tu­rė­jo bū­ti lik­vi­duo­ta Vals­ty­bi­nė kiau­lių veis­li­nin­kys­tės sto­tis Jad­vim­po­lio kai­me (Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas), ta­čiau lik­vi­da­vi­mo ter­mi­nas pra­tęs­tas. Dar­buo­to­jams pa­siū­ly­ta be išei­ti­nių kom­pen­sa­ci­jų pe­rei­ti dirb­ti į prie Šiau­lių vei­kian­čią AB „Lie­tu­vos veis­li­nin­kys­tė“. Mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų aiš­ki­ni­mai apie so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas ir ga­ran­tuo­tą dar­bą žmo­nių neį­ti­ki­no.

Grūdininkai skaičiuoja vagonus derliui eksportuoti, ūkininkai trina rankomis dėl rekordinių grūdų kainų ir skaičiuoja derlių, nors grūdai dar ne aruode. Kai kurie specialistai įspėja, kad dalį rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus, galėjo nusinešti sausros, o lietūs išguldyti pasėlius. Nepaisant to, iš Lietuvos iškeliaus daugiau nei pusė žemdirbių derliaus. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos ir „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sakė, kad kol kas orai derliui dar nepakenkė.

Šiau­lių ra­jo­ne suak­ty­vė­jo že­mės pir­kė­jai, nors lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės be­veik ne­li­kę. Už hek­ta­rą jau pa­siū­lo­ma ir 10 tūks­tan­čių li­tų. Že­mę su­pir­ki­nė­ja ke­li stam­būs že­mės mag­na­tai, sa­vo val­das skai­čiuo­jan­tys de­šim­ti­mis tūks­tan­čių hek­ta­rų. Ūki­nin­kai, ku­rie dir­ba že­mę ne­su­da­rę vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­čių, jau įsi­ti­ki­no: že­mę iš jų pa­no­sės pa­sii­ma ki­ti.

Grūdų augintojų nuotaika taisosi - vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės - po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų, rašo „Respublika“. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės - po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens.

Prasidedant javapjūtei, augintojai mažina rekordinio derliaus prognozę. Vietoje anksčiau planuotų 4 mln. tonų, dabar ketinama prikulti apie 3,5 milijono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmieji kvietrugių hektarai kertami ne itin derlingose dzūkų žemėse Varėnos rajone. Kol kas, pasak bendrovės vadovo, derlius neblogas – byra po 30 tonų iš hektaro. Nesiskundžiama ir jau nuimtų rapsų derliumi. „Svarbiausia, geri orai ir sveikata, kad technika nelūžtų, negestų.

Dėl sausros padarinių JAV centrinėje dalyje maisto kainos Jungtinėse Valstijose kitais metais greičiausiai kils, informuoja BBC, remdamasi JAV žemės ūkio departamento informacija. Departamentas prognozuoja, kad pieno, kiaušinių ir mėsos kainos 2013 metais pastebimai kils, nes dėl nusistovėjusių sausų orų pabrango pašarai. Manoma, kad daugumos maisto produktų kainos 2013 metais pakils 3-4 proc., jautiena greičiausiai brangs 5 proc.

Į gamintojų organizacijas vengiantys jungtis Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai rizikuoja negauti ES paramos. Artėjant naujam ES finansavimo laikotarpiui, Europos Komisija (EK) įsteigė specialią darbo grupę ir pradėjo viešąsias konsultacijas dėl galimų naujų paramos priemonių vaisių ir daržovių augintojams.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.

Kristina De Witte į Lietuvą iš Danijos su šeima atvyko prieš šešerius metus. Įsigiję veikiančią žemės ūkio bendrovę „Laufriza“ jie ūkininkauja Kėdainių rajone. Raguočių bandą laikantys ūkininkai ėmė auginti kukurūzus pašarui dėl jų maistingų ir energetinių savybių. Žaliąją šios kultūros masę rudenį jie silosuoja. „Kukurūzus mes sėjame kiek kitaip nei lietuviai. Grūdus į žemę beriame tik tuomet, kai žemė įšyla: gegužės pradžioje arba viduryje.

Ilgą laiką vietos rinkoje mažomis kainomis marinti mėsinių galvijų augintojai sulaukė Šveicarijos ūkininkų ir prekybininkų pasiūlymo. Tikėtina, kad rudenį Lietuvoje išaugintų galvijų skaniausių mėsos kąsnelių ragaus šveicarai, o likusi skerdena pasieks kitų Vakarų Europos šalių vartotojus.

Vasara žemdirbiams pats darbymetis ir didžiausių išlaidų metas. Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, žemės ūkis yra gausiai remiamas, o jam taikomos paramos formos ne mažiau gausiai kritikuojamos. Įdomu ir tai, kad dalis neva žemdirbiams skirtos paramos jų net nepasiekia. Viena tokių yra vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą. Ši paramos forma Lietuvoje taikoma nuo 2004 metų, ir išmokos mokamos nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio.

Uogų rinkėjams, derliaus nuėmėjams ir kitiems talkininkams – po paslaugų čekį ir jokių darbo sutarčių. Tokį pasiūlymą pateikusi valdžia tikisi pažaboti nelegaliai plušančius gyventojus. Kone kasmet vasarą tradiciškai skelbiamas karas mokesčių nemokantiems talkininkams, kurie dažniausiai toli gražu ne už dyką lenkia nugarą stambesnių žemdirbių ūkiuose. Šiais metais siūloma su jais sudaryti trumpalaikių paslaugų sutartis. Iš talkininkų valstybė tikisi išpešti bent ketvirtadalį gaunamo atlygio.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.

Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šiemet planuojama sulaukti rekordinio grūdų derliaus, tačiau, eksportuotojai nerimauja nerasiantys pigaus transportavimo. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė rekomenduoti ministerijoms ieškoti ieškoti palankiausių formų grūdų eksportui užtikrinti. Žemdirbiai skaičiuoja, kad šiemet užaugins 4 mln.

Baltijos šalių lyderiai penktadienio rytą dėl nelygių Europos Sąjungos (ES) valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygų ir ypač tiesioginių išmokų žemdirbiams Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso. Susitikime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Premjeras Valdis Dombrovskis ir Estijos Vyriausybės vadovas Andrusas Ansipas.

Besidominčiųjų sraigių veisimu daugėja, tačiau kol kas lietuviams toks netradicinis verslas – vis dar sunkiai įveikiamas. Panevėžio rajone, Trakiškyje, įsikūrę Janina Krištopaitienė ir Remigijus Skupas jau porą metų bando užsidirbti augindami sraiges. Pradėję nuo nedidelės motininių sraigių bandos, ūkininkai tikisi jau šiemet sulaukti bent minimalios investicijų grąžos.

Kėdainių rajone ūkininkai pradėjo kasti pirmąsias ankstyvąsias lietuviškas bulves. Šiomis dienomis jos turėtų pasiekti didžiuosius prekybos centrus. Iki šiol ten buvo siūloma tik graikų bei italų derliaus. Pirmosios bulvės gana brangios – kainuos daugiau kaip 2 litus už kilogramą, nes jų prikasama nedaug.

Dėl nepalankaus visuomenės požiūrio į kiaulininkystę ir biurokratinių kliūčių Lietuvoje kiaulių užauginama tiek, kiek 1919-aisiais. Lietuvos kiaulių augintojai skelbia aliarmą – šalyje kiaulių užauginama beveik tiek pat, kiek ir XX a. pradžioje, o netrukus jų gali būti užauginama dar mažiau. Stambiausia kiaulių auginimo bendrovė „Saerimner“ jau sustabdė investicijas Lietuvoje ir jas nukreipė į Rusiją.

Teikdama kuklią paramą, valdžia bando sugrąžinti emigravusius jaunuosius ūkininkus, dėl klaidingos žemės ūkio plėtros strategijos mėgstama veikla negalėjusius užsiimti gimtojoje šalyje. Praeis dar keleri metai ir senieji ūkininkai pritrūks jėgų. Ar jie turės kam perduoti savo ūkius? Deja, jauni žmonės nesiveržia ūkininkauti. Mažai motyvų, trūksta paramos? Daug klausimų, į kuriuos valdžia nenori atsakyti.

Pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimančių įmonių grupės „Agrowill Group“ 2012 m. pirmųjų trijų mėnesių pajamos sudarė 9,817 mln. litų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo 33 proc. didesnės. Pirmąjį ketvirtį bendrovė patyrė 2,5 mln. litų nuostolių. Kompanijos šių metų pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) buvo 1,556 mln. litų – 17 proc. mažesnės negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių. Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas. Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.

Jau daugiau nei dvidešimtmetį „Lytagros“ generaliniu direktoriumi dirbantis Adomas Balsys, paklaustas apie pomėgius, atsako jų neturintis – nuo ryto iki vakaro gyvenantis darbu. „Suvokiu atsakomybę kolektyvui ir visada esu pasiruošęs jam tarnauti“, – sako jis.

Augantis vandens, maisto ir energetikos poreikis davė pradžią naujam reiškiniui – žemių graibstymui, kurį pradėta vadinti XIX amžiaus kolonializmu. Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos, maistą importuojančios valstybės ir net kai kurios korporacijos nusitaikė į skurdesnes valstybes ieškodamos galimybių nebrangiai įsigyti dirbamos žemės plotų.

Prekybos centruose ir turgavietėse jau pasirodė šių metų derliaus bulvės, kurias prekybininkai nesikuklindami žymi kilmės ženklu „Lietuva“. Lietuvos daržovių augintojų asociacija kalba apie vartotojų kvailinimą, mat lietuviškieji bulvių augintojai pirmąjį derlių žada po mėnesio. Bulvės – birželį „Augintojai, kurie bulves daigino, laikė uždengę, planavo jau birželio 10 dieną teikti pirmųjų lietuviškų bulvių derlių, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis tikina, kad kai kurių politikų nuogąstavimams, esą bendrovės virtusios latifundiniais (latifundija – didelė privati žemės valda) ūkiais, nėra jokio pagrindo. Žemės ūkio įmonės ir bendrovės, kurių daugeliui šiemet sukanka 20 metų, dirba tik per 13 proc. žemės, tačiau pagamina daugiau nei trečdalį prekinės žemės ūkio produkcijos.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.

Šį pa­va­sa­rį ūki­nin­kai va­di­na pui­kiu že­mei ir bū­si­mai duo­nai. Sma­rag­du ža­liuo­ja žie­mą iš­ken­tę ir šie­met itin gra­žiai su­dy­gę žie­mi­niai ja­vai. Ke­liuo­se sau­go­kis trak­to­riaus – jų pil­ni ke­liai, iš lau­ko – į lau­ką. Va­sa­ri­nių ja­vų sė­ja jau į pa­bai­gą. Da­bar že­mė purš­kia­ma che­mi­ja. Žem­dir­bys, ar tu­ri tik tris hek­ta­rus, ar 200 hek­ta­rų, ne­ba­daus. Tik Lie­tu­vą žem­dir­biai no­rė­tų ma­ty­ti ne ver­gų vals­ty­be.

Vyriausybės darbo grupė, sukurta kovoti su spekuliacija žemės sklypais, siekia, kad norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nebūtų taikomi jokie apribojimai. Žemdirbių organizacijose užvirė karštos diskusijos: nors leidimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės atidėtas iki 2014-ųjų gegužės, Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuriai didžiausią įtaką daro liberalai, siekia palikti rastas spragas žemės pirkimo ir pardavimo nuostatose.

Europos Komisija kitų metų Europos Sąjungos biudžetą siūlo didinti beveik 7 proc. Daliai vyriausybių toks Briuselio sprendimas atrodo neįprastai. Mat dėl ekonomikos susitraukimo jos pačios priverstos stipriai mažinti savo nacionalinius biudžetus. Tačiau Komisija tikina, kad lėšų poreikis stipriai išaugo dėl ankstesniais metais Briuselio prisiimtų įsipareigojimų, praneša LTV „Panorama“. Kitų metų Europos Sąjungos biudžeto išlaidos, palyginti su šiemet, išaugs iki 138 mlrd. eurų – beveik 7 proc.

Argentina nuo 1994 metų grūdų derlių padidino 135 procentais ir yra tikras ūkininkavimo pavyzdys, kuriuo šiandien sekti be mokslo laimėjimų genetikoje neįmanoma. Tai šalis, kuri jau 1996-iais griebėsi genetiškai modifikuotų produktų auginimo ir nuo to laiko niekad nebesižvalgė atgalios. Kol Europoje nuomonės dėl tokių produktų vartojimo išsiskiria, Argentina, įsisavinusi genų inžinerijos laimėjimus, savo krašte džiaugiasi 22 milijonais hektarų daiginamų grūdų ir kapsinčiu pelnu.

Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos.Žemdirbiai sako, kad tokį pasirinkimą lemia griežtėjančios taisyklės ir nepakankama parama, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Saulius Daniulis pasakoja, kad dar prieškelerius metus ekologiškus produktus augino beveik 200 hektarų žemės. Didžiąją ploto dalį užėmė serbentynas, kitoje augo grūdinės kultūros.

„Vičiūnų“ įmonių grupė apsisprendė plėsti verslą ir į žemės ūkio sritį. Neseniai grupę sustiprino nauja bendrovė „VG Agro Holding“. Ji savo veiklą plės žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo srityje. „Per dvidešimt metų sukaupėme patirties, kaip eksportuoti lietuvišką produkciją. Norime šia patirtimi pasidalyti ir su kitais mūsų šalies verslininkais bei ūkininkais“, - sakė „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.

Lenkiški trumpavaisiai agurkai – 8–8,5, ilgavaisiai agurkai, pomidorai – 4,5–5 litai, salotos ir kiti žalumynai jau plūstelėjo į Alytaus turgavietes – turi ir kvapą, ir skonį, ir prekinę išvaizdą, nesutikau peikiančių. Kol savų daržovių užsiauginsime, trumpavaisius agurkus Jotvingių turgavietėje po 10 litų pardavinėjo tik Rita iš Miklusėnų, pilna burna valgysime lenkiškas. Tik nepamirškime, kas dykai duota – jau paūgėjusi patvorių karalienė dilgėlė.

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės. Nuoširdus komandinis darbas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Žemaitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno gamintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus. Ėmėsi veiklos Iš pradžių Z.Ričkus dirbo agronomu Kelmėje, vėliau – Kėdainių rajone. Pradėjus naikinti kolūkius, jis, pasitaręs su draugais, įkūrė bendrovę.