žemės ūkis

Augantis vandens, maisto ir energetikos poreikis davė pradžią naujam reiškiniui – žemių graibstymui, kurį pradėta vadinti XIX amžiaus kolonializmu. Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos, maistą importuojančios valstybės ir net kai kurios korporacijos nusitaikė į skurdesnes valstybes ieškodamos galimybių nebrangiai įsigyti dirbamos žemės plotų.

Prekybos centruose ir turgavietėse jau pasirodė šių metų derliaus bulvės, kurias prekybininkai nesikuklindami žymi kilmės ženklu „Lietuva“. Lietuvos daržovių augintojų asociacija kalba apie vartotojų kvailinimą, mat lietuviškieji bulvių augintojai pirmąjį derlių žada po mėnesio. Bulvės – birželį „Augintojai, kurie bulves daigino, laikė uždengę, planavo jau birželio 10 dieną teikti pirmųjų lietuviškų bulvių derlių, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis tikina, kad kai kurių politikų nuogąstavimams, esą bendrovės virtusios latifundiniais (latifundija – didelė privati žemės valda) ūkiais, nėra jokio pagrindo. Žemės ūkio įmonės ir bendrovės, kurių daugeliui šiemet sukanka 20 metų, dirba tik per 13 proc. žemės, tačiau pagamina daugiau nei trečdalį prekinės žemės ūkio produkcijos.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.

Šį pa­va­sa­rį ūki­nin­kai va­di­na pui­kiu že­mei ir bū­si­mai duo­nai. Sma­rag­du ža­liuo­ja žie­mą iš­ken­tę ir šie­met itin gra­žiai su­dy­gę žie­mi­niai ja­vai. Ke­liuo­se sau­go­kis trak­to­riaus – jų pil­ni ke­liai, iš lau­ko – į lau­ką. Va­sa­ri­nių ja­vų sė­ja jau į pa­bai­gą. Da­bar že­mė purš­kia­ma che­mi­ja. Žem­dir­bys, ar tu­ri tik tris hek­ta­rus, ar 200 hek­ta­rų, ne­ba­daus. Tik Lie­tu­vą žem­dir­biai no­rė­tų ma­ty­ti ne ver­gų vals­ty­be.

Vyriausybės darbo grupė, sukurta kovoti su spekuliacija žemės sklypais, siekia, kad norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nebūtų taikomi jokie apribojimai. Žemdirbių organizacijose užvirė karštos diskusijos: nors leidimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės atidėtas iki 2014-ųjų gegužės, Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuriai didžiausią įtaką daro liberalai, siekia palikti rastas spragas žemės pirkimo ir pardavimo nuostatose.

Europos Komisija kitų metų Europos Sąjungos biudžetą siūlo didinti beveik 7 proc. Daliai vyriausybių toks Briuselio sprendimas atrodo neįprastai. Mat dėl ekonomikos susitraukimo jos pačios priverstos stipriai mažinti savo nacionalinius biudžetus. Tačiau Komisija tikina, kad lėšų poreikis stipriai išaugo dėl ankstesniais metais Briuselio prisiimtų įsipareigojimų, praneša LTV „Panorama“. Kitų metų Europos Sąjungos biudžeto išlaidos, palyginti su šiemet, išaugs iki 138 mlrd. eurų – beveik 7 proc.

Argentina nuo 1994 metų grūdų derlių padidino 135 procentais ir yra tikras ūkininkavimo pavyzdys, kuriuo šiandien sekti be mokslo laimėjimų genetikoje neįmanoma. Tai šalis, kuri jau 1996-iais griebėsi genetiškai modifikuotų produktų auginimo ir nuo to laiko niekad nebesižvalgė atgalios. Kol Europoje nuomonės dėl tokių produktų vartojimo išsiskiria, Argentina, įsisavinusi genų inžinerijos laimėjimus, savo krašte džiaugiasi 22 milijonais hektarų daiginamų grūdų ir kapsinčiu pelnu.

Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos.Žemdirbiai sako, kad tokį pasirinkimą lemia griežtėjančios taisyklės ir nepakankama parama, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Saulius Daniulis pasakoja, kad dar prieškelerius metus ekologiškus produktus augino beveik 200 hektarų žemės. Didžiąją ploto dalį užėmė serbentynas, kitoje augo grūdinės kultūros.

„Vičiūnų“ įmonių grupė apsisprendė plėsti verslą ir į žemės ūkio sritį. Neseniai grupę sustiprino nauja bendrovė „VG Agro Holding“. Ji savo veiklą plės žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo srityje. „Per dvidešimt metų sukaupėme patirties, kaip eksportuoti lietuvišką produkciją. Norime šia patirtimi pasidalyti ir su kitais mūsų šalies verslininkais bei ūkininkais“, - sakė „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.

Lenkiški trumpavaisiai agurkai – 8–8,5, ilgavaisiai agurkai, pomidorai – 4,5–5 litai, salotos ir kiti žalumynai jau plūstelėjo į Alytaus turgavietes – turi ir kvapą, ir skonį, ir prekinę išvaizdą, nesutikau peikiančių. Kol savų daržovių užsiauginsime, trumpavaisius agurkus Jotvingių turgavietėje po 10 litų pardavinėjo tik Rita iš Miklusėnų, pilna burna valgysime lenkiškas. Tik nepamirškime, kas dykai duota – jau paūgėjusi patvorių karalienė dilgėlė.

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės. Nuoširdus komandinis darbas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Žemaitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno gamintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus. Ėmėsi veiklos Iš pradžių Z.Ričkus dirbo agronomu Kelmėje, vėliau – Kėdainių rajone. Pradėjus naikinti kolūkius, jis, pasitaręs su draugais, įkūrė bendrovę.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Sandėliuose mažėjant daržovių atsargoms, pirkėjai priversti pirkti brangesnes. Tačiau prasidėjus naujam sezonui, daržovių augintojai mažesnių kainų nežada, rašo „Vilniaus diena". Kaip sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, šiemet tokių pigių daržovių kaip pernai pirkėjai neturėtų tikėtis. Tačiau esą nepasikartos ir 2010-ųjų daržovių brangymečio scenarijus.

Kredito unija „Amber“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu. Bendradarbiaudama su juo, unija žada aktyviai dalyvauti įvairiuose žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų finansavimo projektuose. „Matome daug perspektyvių projektų Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Bendradarbiavimas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu bei jo suteikiamos paskolų garantijos, leis mums aktyviau dalyvauti šios perspektyvios šakos finansavime.

Tris dienas Kaune vykusi žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“ šiemet – jau septynioliktą kartą – vėl sulaukė tūkstančių lankytojų. Ūkininkams ir sodininkams siūlyta įsigyti nuo pusę milijono kainuojančių kombainų iki įvairiausių veislių sodinukų, vaismedžių ir gėlių. Kai kurie augintojai šįmet sako laukiantys gero derliaus – esą žiema buvusi dėkinga. Kaip ir kasmet parodoje „Ką pasėsi“ didžiausia ekspozicija – žemės ūkio technikos.

Penktadienį  Krikščionių partijos organizuotos žemdirbių akcijos koordinatorius Jonas Ramonas Peticiją „ Dėl ES išmokų Lietuvos ūkiams padidinimo ir paramos suvienodinimo“ su ją remiančių 11  tūkstančių piliečių bei 44 Seimo narių parašais įteikė Europos Parlamento pirmininko Martin Schulz  kabineto vadovui Markusui Winkleriui. Peticija perduota vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsniu.

Anot buvusio vieno iš „Beržų komplekso“ akcininkų Jono Klemenso Sungailos, kol kas jis nenorįs skelbti ir jau įvykusio sandorio vertės. Savo turėtas „Beržų komplekso“ akcijas pardavė ir buvęs premjeras A. Šleževičius. „Iš viso parduota 96 procentai komplekso akcijų. Buvę akcininkai tokį sprendimą priėmė todėl, kad, norint atnaujinti komplekso veiklą, reikėjo investuoti apie devynis milijonus litų. Be to, nuo veislinės bandos įsigijimo iki realizacijos praeina gana ilgas laikas.

Ūkininkai skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta bioįvairovės – neva laukuose styro tik javai ir rapsai, o naujų perspektyvių augalų skatinimu valdžia nesirūpina. Valdžios atstovai atkerta, kad bioįvairovei skatinti nėra nei lėšų, nei paklausos. Pasak profesionalaus selekcininko Antano Svirskio, Lietuvoje, jei tik valstybė daugiau remtų ūkininkus, laukus galima būtų užsėti naujomis augalų rūšimis, kurios būtų kur kas naudingesnės negu dauguma dabar Lietuvoje auginamų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia projektą, kurio esmė - šiltnaminių daržovių augintojams taikyti mažesnius tarifus už elektrą, šildymą bei dujas. Esą tik taip bus įmanoma užtikrinti, kad net ir šaltu periodu visi valgytume lietuviškas daržoves. Tačiau tokiu atveju visiems kitiems gyventojams, kurie daržovių neaugina, ir elektra, ir dujos, ir šildymas gerokai pabrangtų.

Kovo 29–31 dienomis septynioliktą kartą vyksiančią parodą „Ką pasėsi... 2012“ pripažįsta vis daugiau užsienio kompanijų, todėl ji pelnytai užsitarnavo teisę vadintis tarptautine paroda. Šiemet parodoje dalyvaus ir savo naujoves parodos lankytojams pristatys 16 užsienio šalių bendrovių iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos ir kt. Apie dešimtadalis iš jų parodoje dalyvaus pirmą kartą. Paroda „Ką pasėsi.

Šalyje daugėja šiaudų granulių ir briketų gamintojų, tačiau šis biokuras kol kas labiau pildo kaimynų kišenes ir šildo jų būstus. Specialistai paskaičiavo, kad jei gamtinės dujos pastatams šildyti būtų pakeistos šiaudais, daugiau nei milijardas litų liktų vidaus rinkoje. Šiaudai galėtų būti ekonomiškas kuras, tačiau milijonai tonų jų didelės naudos nei mūsų šalies ūkininkams, nei šilumos vartotojams nesuteikia.

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga. Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

Pieno ūkių savininkai nepatenkinti - supirkėjai mažina kainas. "Gavome raštą, kad supirkimo kaina mažėja 2 centais už kilogramą. Kodėl - neįmanoma suprasti", - sakė Voniškių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Bendrovė Lukšių pieninei per parą parduoda apie 9 tonas pieno, iš kurio gaminamas fermentinis sūris. Sumažėjus supirkimo kainoms, per mėnesį voniškiečių pajamos už pieną sumažės kone 5 600 litų. Iki šiol jiems mokėta 1,07 lito už kilogramą.

Kai­my­ni­nė­se ša­ly­se po tru­pu­tį sen­ka mor­kų, bu­ro­kė­lių, ko­pūs­tų at­sar­gos. Pa­kan­ka­mai šių dar­žo­vių pri­siau­gi­nę Lie­tu­vos ūki­nin­kai di­džią­ją da­lį ti­ki­si eks­por­tuo­ti, vie­tos rin­ko­se šios dar­žo­vės jau brangs­ta. Bul­vių au­gin­to­jai žmo­nių ne­gąs­di­na. „Ru­si­ja dar ne­pap­ra­šė iš mū­sų nė vie­nos bul­ve­lės,“ – ti­ki­no stam­bus Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas. Ak­ci­ji­nės bul­vių kai­nos Gal ir tei­sy­bę sa­ko.

Vienas didžiausių Biržų rajono ūkininkų Kęstutis Armonas yra jau antrasis pareiškėjas, pastatęs vėjo jėgainę, ir negaunantis jam priklausančios ES paramos. Ūkininkas, Pagavėnių vėjo jėgainės savininkas, gali būti priverstas ieškoti teisybės teismuose kovodamas su valdininkais, kurie stabdo paramos išmokėjimą. K. Armonui reikia grąžinti 0,7 mln. SEB banko paskolą, kuri buvo suteikta sutarties su NMA pagrindu. Žaliosios energetikos vystytojui NMA paramą turėjo išmokėti dar vasario viduryje.

Tarptautinės sporto klasės meistras, verslininkas Sergej Suchonenko pasiekė žemės ūkio darbams skirtų traktorių pasaulio greičio rekordą. Rusas su traktoriumi pasiekė 121 kilometro per valandą greitį! 51 metų Rostovo prie Dono miesto gyventojas, kompanijos „Bizon“ įkūrėjas S.Suchonenko, važiuodamas traktoriumi pasaulio rekordą pasiekė ant užšąlusio ežero Rostovo apskrityje, netoli Kiseliovo gyvenvietės. Ežerą dengė dešimties centimetrų greitis, kuris šiek tiek trukdė važiuoti dar greičiau.

Savaitės pabaigoje parduotuvėse jau bus galima nusipirkti šiemetinio derliaus ilgavaisių lietuviškų agurkų, kuriuos į rinką pateiks bendrovė „Kietaviškių gausa“, rašo „Respublika“ Kiek kainuos lietuviški švieži agurkai, dar neaišku, derybos tebevyksta. Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovo Gedimino Rukšos teigimu, bendrovė tikisi už agurkų kilogramą gauti 5-6 litus, tad parduotuvėje pirmojo derliaus agurkų kaina gali siekti 8-9 litus.

Tikriausiai ne vienam kosmosas ir kosminės technologijos asocijuojasi su neaprėpiamomis kosmoso platybėmis, kosminiais laivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima ir mažai ką turi bendro su kasdienybe. Tačiau šiandien kosmoso sektorius peržengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą.

Pernai panašiu metu lietuviškų bulvių eksportas į Rusiją vyko visu pajėgumu, o šiemet ten paklausiausios morkos. Pernykštis daržovių derlius buvo geras, tačiau šią savaitę prakalbta, jog, tuštėjant ūkininkų sandėliams, lietuviškos daržovės brangs. Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos tinklas paskelbė, kad dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa.

Vasarį prasidėjusi ir iki vasaros pradžios truksianti prekyba sėklomis rodo, kad lietuviai jau kelinti metai nekeičia savo įpročių: beveik nesidomi gėlių sėklomis, graibsto tradicinių ir egzotiškų prieskonių sėklas, į pirkinių krepšius šalia pomidorų ar burokėlių sėklų įsimeta ir moliūgų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams patikrinus ūkininkų ūkius ir žemės nuomos sandorius, pasipildė šalies iždas. Pernai paslėptų milijonų žemės ūkyje ieškoti pradėję mokesčių inspektoriai tvirtina, kad daugiausia slepiamų mokesčių užtikę tikrindami žemės nuomos sandorius. Manoma, kad už nuomą žemių savininkai gauna per 100 mln. Lt pajamų, o jų deklaruojama tik apie 3 proc. Ūkininkų ūkiuose dažniausiai pasitaikė apskaitos klaidų ir pasitvirtino įtarimai dėl slepiamų darbo santykių.

Žemės ūkio technikos paklausa pasaulyje išlieka didelė. Nors pasaulinio ūkio prognozės nėra optimistinės, manoma, kad žemės ūkio mašinų ir traktorių pardavimas 2012 m. išliks aukštame lygyje kaip ir anksčiau. Prognozuojama, kad pasaulinės žemės ūkio technikos gamybos apimtis 2011 m. padidės iki 72 mlrd. eurų, o 2012 m. gali išaugti dar nuo 5 iki 8 proc. Apskritai pastarieji dveji metai žemės ūkiui buvo labai geri ir didesnė dalis uždirbtų pinigų bus reinvestuojami.

Natūraliai užaugintos lietuviškos kiaulės mėsos, kaimiškų lašinukų, rūkyklos dūmu kvepiančio kumpio netrukus ieškosime su žiburiu. Kodėl? Ar lietuviai nebemoka auginti kiaulių? Moka ir dar kaip moka, bet kaimuose neliko kas kiaules augina, neliko ir kiaulių. Pasak ekologinių ūkių asociacijos prezidento Sauliaus Daniulio, kaime nusipirkti kiaulę beveik neįmanoma. „Miesto žmonės važinėja per ūkininkus, rašosi į eilę, kad galėtų su kaimynu per pusę paršą kaime gauti ir natūralią mėsą valgyti.

Berlyne baigiasi viena didžiausių pasaulyje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“. Septyniasdešimt septintą kartą vykusiame renginyje Lietuva dalyvavo jau dešimti metai – savo produkciją pristatė, paslaugas siūlė devynios mūsų šalies įmonės. Tradicinės parodos lankytojams, kurių per dieną apsilanko apie 50 tūkstančių, didžiulis pasirinkimas: pusšimtis pasaulio šalių siūlo savo tradicinius maisto produktus, amatininkų darbus ir kviečia apsilankyti.

Be gailesčio, be pasipriešinimo iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos laukų išvaryti linai, mūsų nacionalinis turtas, kultūros paveldas. Linininkystės prisikėlimu betiki nebent naujas linų veisles vis dar išvedinėjantys mokslininkai. Pernai mūsų šalyje linų mėlynavo vos 50 ha. Užtat lietuviškų veislių linai jau parūpo kinams, rašo „Respublika“. Kinai išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių pavyzdžius.

Nenašių žemių ūkininkai pasipiktinę, kad jie labiausiai kenčia nuo dviejų greičių Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos. Dėl trečdaliu sumažėjusių kompensacinių išmokų ūkininkauti nepalankiose vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi stumiami į užribį. Tikėjęsi tokių pačių subsidijų, kokias gavo ankstesniais metais, jie planavo atitinkamas investicijas ir išlaidas. Paramai sumažėjus, planai žlunga.

Jaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai. Ūkininkauti pasiryžusiam jaunam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Sąjunga šiai veiklai skiria paramą, tačiau jos gerai pradžiai nepakanka. Vienos mažiausių išmokų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.

Spaudoje mirga skelbimai – reikalingi šėrikai, melžėjos, pagalbiniai darbininkai ūkyje. Kas verčia lietuvius lenkti nugarą Lietuvos ūkiuose, kur atlyginimai ne tokie dideli, kaip svetur? “Valstiečių laikraščio” kalbinti ūkininkai neslėpė: jei ūkio darbininkas užsienyje gertų tiek, kiek geria Lietuvoje, su tuo europiečiai iš viso nesitaikstytų ir tokius darbininkus be kalbų vytų lauk.

Lietuviški obuoliai kol kas pirkėjų nevilioja. Sodininkai sako, kad prekyba vaisiais šiemet sumenkusi trečdaliu. Mažėjo ir obuolių kaina, nes Lietuvos augintojams vis sunkiau konkuruoti su lenkais, praneša LTV „Panorama“. Obuolių augintojai tikina, kad didesnis praėjusio rudens derlius retina pirkėjų gretas. Esą 2011-ųjų sausį lietuviški obuoliai buvo tiesiog šluote šluojami, o štai šiemet prekyba gana vangoka.

Cunamio nusiaubtoje vietovėje Japonija ketina įgyvendinti futuristinio ūkio projektą, kuriame didžiąją dalį darbų atliktų robotai. Žemės ūkio ministerijos plane numatoma, kad laukus dirbs automatiškai valdomi traktoriai, o pesticidus pakeis šviesos diodai, kurie ryžius, kviečius, sojų pupeles, vaisius ir daržoves saugos tol, kol robotai sudės produkciją į dėžes.

Pritrūkę žemės lygumose austrai ropščiasi į Alpes ir valstybė tai darantiems ūkininkams padeda kiek gali. Tokios pagalbos mes galime tik pavydėti. Tuo įsitikino neseniai Zalcburgo federacinėje žemėje apsilankiusi jaunųjų Lietuvos ūkininkų grupė. Pabandykime įsivaizduoti Kuto Hungcalto 12 ha ūkį. 4 ha sudaro pievos su 60 laipsnių nuolydžiu, 6 ha – su 35–50 laipsnių nuolydžiu ir tik 2 ha nuolydis mažesnis nei 35 laipsniai.

Keliasdešimt nykstančių rūšių išlikimas besivystančiose šalyse visiškai priklauso nuo tradicinių žemės ūkio sistemų, bet ir šios ima nykti. Rytų Anglijos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, atrado mažiausiai 30 paukščių rūšių, kurios be ūkio paskirties žemės būtų pasmerktos išnykti, rašo bbc.co.uk. Nors tyrėjai šiuo atveju buvo susikoncentravę ties paukščiais, jie sako, kad tai greičiausiai tinka kalbant ir apie kitus gyvūnus.

Tikrintojai pripažįsta, kad ūkiuose gali būti naudojami nelegalūs veterinariniai vaistai, tačiau tai įrodyti esą nėra paprasta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija skelbia, kad apie 22 proc. žemdirbių savo ūkyje naudoja nelegalias augalų apsaugos priemones. O kiek rinkoje gali būti „šešėlinių“ veterinarinių vaistų? Vaistinėje rado nelegalių vaistų Neseniai Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Tauragės veterinarijos vaistinėje UAB „Euroveta“ rado nelegalių vaistų.

50 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo Seimui priimti rezoliuciją „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio tiesioginių išmokų šalies žemės ūkiui 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui“. Jos projektas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje griežtai pasisakė už vienodą visose ES šalyse narėse vištų laikymo pagerintuose narvuose taikymą. Tai numatyta Tarybos direktyvoje, nustatančioje būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus. Lietuva kategoriškai pasisako už vienodų sąlygų taikymą. Visos šalys turėjo tam dvylika metų.

Augalų apsaugos falsifikatų ir nelegalių produktų kontrabanda pagal pelningumą beveik prilygsta nelegaliai prekybai alkoholiu ir narkotikais. „Ekskomisarų biuro“ sekliai per vienus metus pričiupo tiek ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, naudojusių nelegalias augalų apsaugos priemones, kiek per visą savo gyvavimo laikotarpį nesugaudė nei muitininkai, nei Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Spalio 7–17 dienomis atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti požiūrį į kaimo, žemės ūkio problemas ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą bendrai, atskleidė, kad didžiausiomis kaimo problemomis respondentai laiko bedarbystę ir girtavimą. Į klausimą „Kokios yra perspektyviausios ekonomikos šakos Lietuvoje?“ 45 proc. respondentų paminėjo žemės ūkį ir 33 proc.