xi jinpingas

Kinijos premjeras Li Qiangas šį savaitgalį dalyvaus Indijos sostinėje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, pirmadienį pranešė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai. „Indijos Respublikos vyriausybės kvietimu Valstybės tarybos premjeras Li Qiangas dalyvaus 18-ajame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, kuris rugsėjo 9–10 dienomis vyks Naujajame Delyje, Indijoje“, – išplatiname pranešime spaudai teigė Mao Ning.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį išreiškė nusivylimą, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas nedalyvaus kitą savaitę Indijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, Vašingtonui siekiant atkurti santykius su Pekinu. Paklaustas apie tai, kad Xi Jinpingas, kaip pranešama, neplanuoja atvykti į susitikimą Naujajame Delyje, J. Bidenas žurnalistams atsakė: „Esu nusivylęs, bet ketinu su juo pasimatyti“, tačiau nedetalizavo.

Į BRICS viršūnių susitikimą Johanesburge antradienį atvykęs kinų prezidentas Xi Jinpingas, susitikęs su savo kolega Cyrilu Ramaphosa, pareiškė, kad Kinija ir Pietų Afrika „atsidūrė naujame istoriniame atspirties taške“. „Šiandien, stovint naujame istoriniame atspirties taške, paveldėti draugystę, gilinti bendradarbiavimą ir stiprinti koordinavimą yra bendri abiejų šalių siekiai, taip pat svarbios užduotys, kurias mums patikėjo laikmetis“, – valstybinis transliuotojas CCTV citavo Xi Jinpingą.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas tvirtina, kad Rusijos Federacija galiausiai nepasiryš panaudoti branduolinio ginklo Ukrainoje dėl savo sąjungininkių Kinijos ir Indijos draudimo. Apie tai jis papasakojo interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“. Anot D. Patreuso, nors Maskva kartais griebiasi branduolinio šantažo, vargu ar pavyks nueiti toliau nei žodžiai. Antraip tai tik pablogintų Rusijos Federacijos ir jos prezidento Vladimiro Putino padėtį.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sekmadienį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą patvirtino, kad Kyjivui bus perduoti naikintuvai F-16. Dar 19 skirs Danija, paskelbė danų premjerė Mette Frederiksen.  Svarbiausi įvykiai: 19:20 | Danija Ukrainai skirs 19 naikintuvų F-16 Danija Ukrainai skirs 19 modernių naikintuvų F-16, sekmadienį sakė danų premjerė Mette Frederiksen.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad tikisi vėliau šiais metais susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, nors ir pažėrė nemažai strėlių konkuruojančiai valstybei. 2022 metų lapkritį J. Bidenas pirmą kartą kaip prezidentas susitiko su Xi Jinpingu Balyje, kur jie susitarė dirbti siekdami suvaldyti didelę įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas kitą savaitę su valstybiniu vizitu lankysis Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija ir patvirtino, kad jis dalyvaus Johanesburge vyksiančiame BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikime. Afrika yra tapusi nauju diplomatinės kovos lauku, kuriame Vakarai, Rusija ir Kinija kovoja dėl įtakos didėjant konkurencijai dėl naudingųjų iškasenų ir tarptautiniams nesutarimams, kuriuos paskatino Maskvos karas Ukrainoje.

Kinija sekmadienį pažadėjo imtis ryžtingų ir griežtų priemonių dėl Taivano viceprezidento Williamo Lai (Viljamo Lai) savaitgalio sustojimo Jungtinėse Valstijose ir sakė šią kelionę sakė atidžiai stebinti. W. Lai, kuris laikomas vienu favoritų kitais metais vyksiančiuose Taivano prezidento rinkimuose, oficialiai tik tranzitu sustojo Jungtinėse Valstijose pakeliui į Paragvajų, kur dalyvaus išrinktojo prezidento Santiago Penos inauguracijoje. Dar vienas sustojimas JAV numatytas iš ten grįžtant.

JAV žvalgybos pareigūnai nustatė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu praėjusią savaitę lankydamasis Pchenjane su Šiaurės Korėjos pareigūnais kalbėjosi apie šaudmenų pardavimo Maskvai didinimą, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Pasak Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovo Johno Kirby, S. Šoigu apie tai kalbėjosi lankydamasis Šiaurės Korėjoje per paliaubų, nutraukusių 1950–1953 metais vykusį Korėjos karą, 70-ųjų metinių renginius.

Buvusiam Kinijos komunistų partijos vadovui Hangdžou skirtas atidėtas mirties nuosprendis po to, kai jis buvo pripažintas kaltu paėmus kyšių, kurių bendra suma siekia 182 mln. juanių (23 mln. eurų), antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kova su korupcija laikoma vienu svarbiausių Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) prioritetų – vyriausybės duomenimis, ši medžioklė palietė daugiau kaip 1,5 mln. pareigūnų.

Rusams artilerijos smūgio metu nužudžius du vaikus, Ukraina į tai atsakys, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Rusams artilerija smogus Ukrainos rytuose esančiai Donecko sričiai penktadienį žuvo du berniukai.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ketvirtadienį Pekine susitiko su buvusiu JAV valstybės sekretoriumi Henry Kissingeriu, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida. „Liepos 20-ąją prezidentas Xi Jinpingas valstybiniuose svečių namuose „Diaoyutai“ susitiko su buvusiu JAV valstybės sekretoriumi Henry Kissingeriu“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Reportaže giriamas 100-ečio valstybės veikėjo vaidmuo praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje užmezgant Kinijos ir JAV santykius.

Sekmadienį Kinijos karinio jūrų laivyno pajėgos išplaukė į Japonijos jūrą. Teigiama, kad kinų pajėgos turėtų prisijungti prie rengiamų karinių pratybų kartu su Rusijos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgomis. Kaip rašo UNIAN, rengiamos pratybos žymi Kinijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo plėtrą tarp šių dviejų valstybių tebevykstant Kremliaus pradėtam karui Ukrainoje. Tuo metu Kinija ir toliau atmeta galimybę užmegzti karinės komunikacijos ryšį su JAV.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį sakydamas kalbą virtualiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikime paragino dėti bendras pastangas siekiant užtikrinti taiką regione, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kremlius trečiadienį užsipuolė Jungtines Valstijas, jų prezidentui Joe Bidenui prilyginus kolegą iš Kinijos Xi Jinpingą diktatoriams, ir teigė, kad šie JAV lyderio komentarai atspindi esą neprognozuojamą Vašingtono užsienio politiką. „Tai labai prieštaringa JAV užsienio politikos apraiška, parodanti reikšmingą nenuspėjamumo elementą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pareiškė, kad viliasi, jog šis vizitas teigiamai paveiks Pekino ir Vašingtono santykius, pranešė valstybinė žiniasklaida.  „Valstybių tarpusavio sąveika visada turėtų būti grindžiama abipuse pagarba ir nuoširdumu. Tikiuosi, kad sekretorius Blinkenas šiuo vizitu galėtų teigiamai prisidėti prie Kinijos ir JAV santykių stabilizavimo“, – A. Blinkenui pa sakė Xi Jinpingas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį, paskutinę savo vizito Pekine dieną, susitiko su Kinijos aukščiausio rango diplomatu Wang Yi ir potencialiai galėtų susitikti su prezidentu Xi Jinpingu. A. Blinkenas ir Wang Yi, kurio postas Komunistų partijoje yra aukštesnis už užsienio reikalų ministro, susitiko valstybiniuose svečių namuose „Diaoyutai“. Jie persimetė mandagiais žodžiais ir pradėjo susitikimą už uždarų durų.

Vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų Billas Gatesas penktadienį susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Birželio 16 dieną prezidentas Xi Jinpingas Pekine susitiko su JAV „Bill & Melinda Gates Foundation“ pirmininku Billu Gatesu“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV. B. Gatesas yra vienas iš kelių Vakarų verslo lyderių, apsilankiusių Kinijoje po to, kai šalis nutraukė griežtą COVID-19 politiką.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa informavo Kinijos lyderį Xi Jinpingą apie būsimą Afrikos lyderių misiją į Rusiją ir Ukrainą, kurios tikslas – tarpininkauti siekiant taikos, šeštadienį pranešė Pretorija. Praėjusį mėnesį C. Ramaphosa paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sutiko priimti Afrikos šešių narių delegaciją, kuri jų šalyse turėtų apsilankyti dar šį mėnesį.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas  trečiadienį susitikime su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu pasiūlė Pekino paramą Maskvos pagrindiniams interesams, pranešė valstybinė žiniasklaida. Abi šalys ir toliau „tvirtai rems viena kitą klausimais, susijusiais su pagrindiniais viena kitos interesais, ir stiprins bendradarbiavimą daugiašalėse arenose“, cituojamas Xi Jinpingas oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“ paskelbtame pranešime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, penktadienį sakydamas kalbą Vidurinės Azijos valstybių vadovams, paragino savo šalį ir šį strategiškai svarbų regioną visiškai išnaudoti turimą potencialą bendradarbiaujant prekybos, ekonomikos ir infrastruktūros srityse. Pasak jo, reikia „visiškai išnaudoti tradicinio bendradarbiavimo ekonomikos, prekybos, pramonės pajėgumų, energetikos ir transporto srityse potencialą“, sakoma valstybinės žiniasklaidos pranešime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, ketvirtadienį pradėdamas aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio tikslas – stiprinti ryšius su strategiškai svarbaus regiono lyderiais, pasidžiaugė nauja Kinijos ir Vidurinės Azijos santykių era.

Buvęs KGB ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnas Sergejus Žirnovas mano, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasaulio politikoje imponuoja tik du lyderiai. Vienas iš nedaugelio žmonių, kuriuos gerbia V. Putinas, anot buvusio pareigūno, yra Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas. Kaip S. Žirnovas pažymėjo interviu Ukrainos kanalui „24 Kanal“, V. Putino pagarba R. T. Erdoganui aukščiausią tašką pasiekė 2015 m. lapkritį, kai Turkija numušė Rusijos naikintuvą.

Vienas komikas Kinijoje parodijavo Xi Jinpingo žodžius apie šalies kariuomenę ir sulaukė cenzorių bausmės. Vyras ne tik neteko darbo, bet ir buvo nubaustas apie 2 mln. eurų siekiančia bauda. Pajuokavęs apie šunis komikas savo pasirodymo metu prilygino juos kariams ir taip sukėlė valdžios nepasitenkinimą. Cenzoriai nusprendė, kad jo atstovaujama komikų grupė „Shanghai Xiaoguo Culture Media Co“ ir pats komikas Li Haoshi „pažemino liaudies armiją“, skelbia BBC.

Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui po dviejų dienų kelionės į Kyjivą penktadienį apsilankys Varšuvoje, antradienį pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. „Taip ir bus“, – naujienų agentūrai AFP teigė ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina, patvirtindamas ankstesnius Lenkijos žiniasklaidos pranešimus ir pridurdamas, kad pasiuntinys Varšuvoje susitiks su Lenkijos užsienio reikalų viceministru.

Kinija sensta ir traukiasi. Šalies gyventojų skaičius išaugo nuo 540 milijonų 1949-aisiais iki 1,4 milijardo 2021 metais, tačiau praėjusiais metais jis sumažėjo. Artimiausiais dešimtmečiais Kiniją gali ištikt likusios Rytų Azijos dalies visuomenių likimas, kuriam būdingas mažas gimstamumas, greitas senėjimas ir nuolat mažėjantis gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio Kinijoje gyvens iki 200 mln. mažiau žmonių nei šiandien.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas pareiškė, kad jo šalis „saugos savo interesus“, jeigu Europos Sąjunga nuspręs taikyti sankcijas septynioms kinų bendrovėms, kurios tiekė sankcijų draudžiamas technologijas Rusijai.

Viena žmogaus teisių grupė antradienį pranešė, kad Kinija, stiprindama lyderio Xi Jinpingo vykdomą kontrolę, vis didesniam skaičiui žmonių neleidžia išvykti iš šalies.  Pasak Madride įsikūrusios teisių gynimo grupės „Safeguard Defenders“, Pekinas nuo 2018 metų priėmė penkis naujus arba iš dalies pakoreguotus teisės aktus, pagal kuriuos išplėtė savo galimybes įvesti vadinamuosius išvykimo iš šalies draudimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė Kinijos lyderio Xi Jinpingo paprašęs padėti grąžinti Rusijos deportuotus ukrainiečių vaikus. „Mums reikia įtraukti visus ..., kad būtų daromas spaudimas agresoriui ir teroristui – Rusijai, kuri pagrobė tiek mūsų vaikų“, – pareiškė V. Zelenskis per Kyjive surengtą spaudos konferenciją, kurioje taip pat dalyvavo Čekijos ir Slovakijos prezidentai.

Briuselis palankiai įvertino trečiadienį įvykusį Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu, kuris, kaip manoma, buvo pirmasis jų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. „Tai svarbus, seniai pavėluotas, bet pirmas Kinijos žingsnis vykdant savo, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, pareigas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas pakalbėjo telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remiantis Kinijos centrinės televizijos pranešimu. Vėliau šią informaciją patvirtino ir V. Zelenskio administracija. Tai buvo pirmas šių lyderių pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. „Turėjau ilgą ir turiningą pokalbį telefonu su [Kinijos] prezidentu Xi Jinpingu.

Australija stengiasi stabilizuoti santykius su Kinija, bet negali grįžti prie tokių klestinčių ekonominių ryšių su savo didžiausia prekybos partnere, kokie buvo prieš 15 metų, pirmadienį sakė australų užsienio reikalų ministrė Penny Wong.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį savo kolegai iš Brazilijos Luizui Inacio Lula da Silvai pasakė, kad Kinijos plėtra sukurs naujų galimybių Brazilijai ir pasauliui. L. I. Lulos da Silvos vizito į pagrindinę savo šalies prekybos partnerę tikslas – stiprinti šiuos ryšius ir skleisti žinią, kad Brazilija grįžta kaip svarbi pasaulio arenos veikėja.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino šalies ginkluotąsias pajėgas „stiprinti karinius apmokymus, orientuotus į realius mūšius“, trečiadienį pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Xi Jinpingo komentaras, išsakytas antradienį per karinio jūrų laivyno inspekciją, nuskambėjo Kinijai ką tik užbaigus tris dienas trukusias karines pratybas, surengtas siekiant įbauginti Taivaną. Po Kinijos, kuri Taivaną laiko savo teritorija, jėgos pademonstravimo regione tvyro didelė įtampa.

Per ilgą kelionę po užsienio valstybes, kurios metu dukart lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Taivano prezidentė Tsai Ing-wen nuolat transliavo nuoseklią ir atvirą žinią. Kinijai grasinant aneksuoti šalį, Taivanui reikia, kad JAV palaikytų šią salą, rašo „Financial Times“. „Taivanas stovi priešakinėse demokratijos linijose, – Niujorke sakė prezidentė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog jo kolega iš Kinijos, Xi Jinpingas, „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad nemato jokių perspektyvų Kinijai tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje, ir teigė, kad „neturi kitos išeities“, kaip tik tęsti puolimą. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankosi Pekine ir bando atkalbėti Kiniją nuo paramos Maskvos karui. „Kinija neabejotinai turi labai veiksmingą ir didelį tarpininkavimo potencialą, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su savo Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas, sakė vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prezidentai taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitiko su Kinijos kolega Xi Jinpingu, Prancūzijos vadovui siekiant atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Maskvos ir Pekino pareiškimai apie „beribę draugystę“ tėra specifinė retorika, tikina Kinijos pasiuntinys ES Fu Congas. Anksčiau Kinija ir Rusija paskelbė bendrą deklaraciją apie „beribę draugystę“, o Rusija kinus vadina savo pagrindiniais strateginiais partneriais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos planas perkelti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje įrodo, kad diktatoriaus Vladimiro Putino vykęs susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu nepavyko. CNN rašo, kad nors Kinija tarsi atrodė kaip šalis, galinti išspręsti kilusį karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau dabar panašu, kad Xi Jinpingo užmegztos kalbos su diktatoriumi didelių pasiekimų nedavė.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas viešai pareiškė apie šalies pasirengimą karui, kuris turi būti „rimtai vertinamas“ visame pasaulyje. „Foreign Affairs“ skelbiama, kad Kinija šiais metais vėl padidino gynybos finansavimą, o teritorijoje šalies Taivano sąsiaurio statomos naujos slėptuvės nuo bombų.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas, kuris praėjusią savaitę lankėsi oficialaus vizito Rusijoje, šalį paliko skambant karinei dainai apie „netrukus išaušiančią dieną, kuomet prasidės karas“. Portalas „Strana“ pastebėjo, kad išlydint Kinijos vadovą Xi Jinpingą Maskvoje, kuomet jis jau lipo trapu į savo lėktuvą, orkestras grojo dainą „Kuomet išauš ši diena“ – patriotinę kinų dainą apie greitą ir neišvengiamą karą.

Pagal leidinio „Politico“ gautus prekybos ir muitinės duomenis, Kinijos įmonės, įskaitant vieną, susijusią su Pekino vyriausybe, išsiuntė Rusijos subjektams apie 1 000 automatinių šautuvų ir kitos įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams, tarp kurių yra dronų dalių ir neperšaunamų liemenių. Pagal muitinės duomenų kaupimo įmonės „ImportGenius“ informaciją, šios siuntos buvo siunčiamos 2022 m. birželio-gruodžio mėnesiais.

Rusija ir Kinija nekuria karinio aljanso, sekmadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „The Guardian“. Anot jo, abiejų šalių karinis bendradarbiavimas yra skaidrus. Kremliaus diktatorius taip pat pareiškė, kad tai Vakarai kuria naują „ašį“. „Mes nekuriame jokio karinio aljanso su Kinija. Taip, mes bendradarbiaujame karinės ir techninės sąveikos srityje. Mes to neslepiame. Viskas skaidru, nėra nieko slapto“, – „Interfax“ cituoja jį.

Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitas į Maskvą, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė daugybę dokumentų, patvirtinančių dvišalę partnerystę Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, siunčia „pavojaus signalą“, kad Kinija yra pasiruošusi paremti Rusiją. Anot „Ukrinform“, tokį pareiškimą išsakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas per klausymus JAV Atstovų rūmų Asignavimų komitete.

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, o Tarptautiniam baudžiamajam teismui siekiant Kremliaus vadovo Vladimiro Putino arešto už karo nusikaltimus, Kinijos prezidento vizitas Maskvoje yra nepriimtinas ir kelia nerimą, sako Gitanas Nausėda.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Kinija nesuteikė didelės karinės pagalbos į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, nors Pekinas didina diplomatinę paramą Maskvai. „Šiandien, kai kalbame, nematėme, kad jie būtų peržengę šią ribą“, – atsakydamas į klausimą sakė A. Blinkenas, liudydamas JAV Senato komitete. Jungtinės Valstijos yra kaltinusios Pekiną, kad jis svarsto galimybę eksportuoti ginklus į Maskvą, o Kinija šiuos teiginius griežtai neigia.