vyriausybė

Trečiadienį Vyriausybė svarstys Ričardo Degučio kandidatūrą į ambasadorius Katare. Vyriausybei patvirtinus jo kandidatūrą, ji bus teikiama šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Šiuo metu R. Degutis eina Turkijos Respublikos, Irano Islamo Respublikos ir Pakistano Islamo Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas.

Remigijus Žemaitaitis, sėkmės rinkimuose atveju, ministru netaps. Tą davė suprasti prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad nemato tam galimybių. Ilgą laiką šalies vadovą dėl Žemaitaičio spaudę konservatoriai pasveikino Nausėdą, bet iš karto pradėjo kelti naujus reikalavimus – kad šalies vadovas prie valdžios neprileistų ne tik Žemaitaičio, bet ir visos jo partijos. Žemaitaičio bendražygiai sako, kad taip prezidentas padeda lipdytis socdemų ir konservatorių koalicijai.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seime teko aiškintis dėl stringančios europinės paramos. Socialdemokratai tvirtino, kad Lietuva gali negauti kone milijardo eurų pažadėtos europinės paramos ir dėl to kaltina valdančiuosius, pažadėjusius, bet nepriėmusius mokesčių reformos. Ministrė atsakomybės ir toliau mėgina kratytis, dėl to kaltindama opoziciją ir koalicijos partnerius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda prakalbo apie naują – Regionų – ministeriją. Ji turėtų būti įsteigta tam, kad labiau rūpintųsi provincijoje ir regionuose gyvenančių žmonių problemomis. Regioninių savivaldybių merai žeria abejones bei argumentus už ir prieš, ar tokia ministerija išvis reikalinga. Jei Regionų ministerijai būtų uždegta žalia šviesa, tai ji greičiausiai įsikurtų ne Vilniuje, o kitame Lietuvos mieste – arčiau kaimiškų vietovių ir labiau nuo sostinės geografiškai nutolusių regionų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų nutrauktos prieš beveik du dešimtmečius su Rusija ir Baltarusija pasirašytos muitinės bendradarbiavimo sutartis.  Anot Finansų ministerijos, šiuos susitarimus denonsuoti reikia dėl vis dar besitęsiančio karo Ukrainoje – tarpvalstybinis prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas su šalimis agresorėmis yra visiškai sustabdytas bei neįmanomas.

Konservatoriai su liberalais kivirčijasi dėl naujo draudimo sutarčių 10 proc. mokesčio. Finansų ministrė toliau ragina šį mokestį įvesti, tačiau toks užsispyrimas stebina Seimo pirmininkę, mat ji šiame Seime paramos siūlomam mokesčiui nemato. Ministras Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad 100 mln. eurų labai reikia krašto apsaugai, kuriuos Vyriausybė surinktų kasmet iš šio mokesčio. Be to, politikai ruoštis Lietuvos gynybai ragina ir išeivius visame pasaulyje.

Vyriausybė nutarė nepalaikyti siūlymo, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti.  Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos išvadai nepritarti tai numatančioms Seimo nario, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Kęstučio Mažeikos inicijuotoms Medžioklės įstatymo pataisoms.

Iki 2030 metų Lietuvoje turėtų tarnauti 15,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, o aktyviajame rezerve – parengta 50 tūkst. karių. Šiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam kariuomenės personalo planui 2024–2030 metams trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ministerijos teigimu, tokie skaičiai siūlomi atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. „Šiuo metu planuojama principinę kariuomenės struktūrą papildyti nauju kariuomenės junginiu – pėstininkų divizija.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar suteikti nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE, buvusiai „Invega“) iki 30 mln. eurų paskolą, skirtą finansuoti daugiabučių namų modernizavimui.   Finansų ministerija siūlo paskolą suteikti iki 11 metų, valstybės vardu pasiskolintų lėšų kainą padidinant 0,1 proc. punkto.  „Suteikus paskolą būtų sparčiau įgyvendinamas daugiabučių namų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą“, – teigia ministerija.

Ministrų kabinetas skyrė papildomų 42,3 mln. eurų lėšų karinio mobilumo ir dvigubos paskirties – karinės bei civilinės – transporto infrastruktūros projektams. Taip pat daugiau nei 500 tūkst. eurų numatyta skirti Lietuvai ginče su baltarusių kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ atstovaujantiems advokatams. Finansų ministerijos parengtą projektą Vyriausybė patvirtino trečiadienį. Lėšos skirtos Susisiekimo ministerijai.

Vyriausybė pritarė siūlymui užmegzti Lietuvos diplomatinius santykius su Tongos Karalyste. Kaip numatoma trečiadienį patvirtintame Ministrų kabineto nutarime, pritarus siūlymui, ambasadorius Jungtinėse Tautose Rytis Paulauskas įpareigotas pasirašyti Lietuvos ir Tongos bendrąjį komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui perduoti Kauno, Klaipėdos, Telšių ir Trakų rajonų savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančių ir šiuo metu akcinės bendrovės „Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomų kelių dalį. Nuspręsta Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn perduoti rajoninio kelio Nr. 1919 Ramučiai–Martinava dalį (ilgis – 3,035 kilometro), kurios likutinė vertė 2024 m. gegužės 31 d. – 889 tūkst. eurų.

Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad kai kuriems energetiniams produktams nebus taikoma nuo 2025 sausio 1 d. įsigaliojančiame Akcizų įstatymo pakeitime nustatyta CO2 dedamoji. Kaip rašoma nutarimo pažymoje, CO2 dedamoji nebūtų taikoma energiniams produktams, kai jie naudojami įrenginių, kurių juridiniai savininkai yra Europos Sąjungos (ES) šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos (ATLPS) sistemos dalimi.

Vyriausybė iš esmės pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto pataisoms, kad asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius, būtų privaloma užbaigti teorinių žinių ir praktinių transporto priemonės vairavimo kursus bei išlaikyti atitinkamus egzaminus, tačiau siūlys Seimui įstatymo projektą tobulinti.

Vyriausybei siūloma skirti dar 42,3 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ bei A. Meškinio tilto per Nerį Kaune rekonstrukcijai. Sprendimą Vyriausybė ketina priimt itrečiadienį.   Susisiekimo ministerijos prašymu lėšos būtų skirtos dvigubos – civilinės ir karinės – paskirties transporto infrastruktūros projektams, kuriems pritrūko lėšų.

Vyriausybė uždraudė gyventojams uogauti ir grybauti valstybės saugomose teritorijose – nacionalinių ir regioninių parkų rezervatuose, kurie nesiriboja su kaimais ar viensėdžiais. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtą Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinantys teisės aktai priimti trečiadienį.

Trečiadienį Vyriausybė patikslino nutarimą „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymą“, jį papildant nuo liepos 1 d. įsigaliojančiu naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymu. Ministrų kabinetas nustatė savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygas, dienpinigių dydžius ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarką.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė Seimui pateikti įstatymų pakeitimo projektą, kuriuo norima sudaryti sąlygas vystyti Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką ir padėti verslui bei valstybei lengviau pritraukti finansavimą tvarioms investicijoms.

Vyriausybė priėmė galutinį sprendimą dėl europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kandidatūros į Europos Komisijos (EK) narius. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl A. Kubiliaus kandidatūros prieš porą savaičių. Antradienį pretendentą į eurokomisarus patvirtino ir Seimas. Pats A. Kubilius anksčiau yra teigęs, jog orientuotųsi į EK portfelius, susijusius su užsienio ir gynybos politika. Anot jo, kol kas kitos Bendrijos valstybės, paskyrusios kandidatus į EK, siekia ekonominių portfelių.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad konservatorių sėkmės Seimo rinkimuose atveju imtųsi atsakomybės dar kartą vadovauti Vyriausybei. „Toks dabar yra mūsų matymas. Tai yra iš esmės deklaruota rinkiminiu sąrašu ir tuo, kad aš tą sąrašą vedu. Tai reiškia, kad jeigu konservatoriai formuos koaliciją, tai taip – tikėtina, kad tuomet koalicijos partneriams bus siūlomas toks variantas, jog Vyriausybei vadovaučiau aš“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

Vyriausybė pritarė valstybės valdomo Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) pertvarkai į akcinę bendrovę. Sprendimui dar turės pritarti parlamentas. Pertvarką nuo 2025 m. liepos 1 d. numatantį nutarimą Ministrų kabinetas priėmė trečiadienį. Projektus planuojama teikti Seimo rudens sesijoje. Po kelių įmonių sujungimo nuo praėjusių metų sausio veikiantis ŽŪDC administruoja valstybės informacinius išteklius, kuriuose saugomi šalies žemės ūkio duomenys.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Tokį nutarimą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Taip pat nutarta rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. MMA kitąmet didės 114 eurų arba 12,34 proc.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Seimui rudenį siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąrašą – sesijos darbų programą. Tarp svarbiausių planuojamų įgyvendinti projektų – kitų metų valstybės biudžeto projekto pateikimas, pensijų kaupimo sistemos pokyčiai, mokesčių sistemos peržiūra, taip pat įstatymas dėl Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įsteigimo bei ratifikuojamas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl gynybos.

Vyriausybė trečiadienį nutarė reorganizuoti globos namus „Užuovėja“, juos prijungiant prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT). Nutarimo projekte numatoma, kad VVTAĮT pereis visos reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos. 2023 m. buvo atlikta „Užuovėjos“ funkcijų peržiūra, kurios metu dalies paslaugų atsisakyta – liko tik Pagalbos centro teikiamos paslaugos.

Vyriausybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestį didinti 15,5 proc., vietoje planuotų 10 proc. Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo numatyta pasiekti, kad 2024 m. pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į sutarimus, nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestis turėjo kilti ne mažiau kaip 10 proc.

Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja dar metams pratęsti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, laikinosios apsaugos terminą siūloma pratęsti iki 2026 metų kovo 4 dienos. Dabar ši apsauga nustatyta iki 2025 metų kovo. Migracijos departamento duomenimis, kasdien registruojama po 30–40 naujų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu daugiau kaip 44,3 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį svarstys nutarimą, kuriuo siūloma pritarti globos namų „Užuovėja“ reorganizacijai, juos prijungiant prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT). Nutarimo projekte numatoma, kad pritarus šiam siūlymui VVTAĮT pereitų visos reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos. 2023 m. buvo atlikta „Užuovėjos“ funkcijų peržiūra, kurios metu dalies paslaugų atsisakyta – liko tik Pagalbos centro teikiamos paslaugos.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys dar metams pratęsti Ukrainos karo pabėgėliams suteikiamą laikinąją apsaugą. Šiuo metu išduodami leidimai gyventi galioja iki 2025 m. kovo 4 d., priėmus Vyriausybės nutarimą jie būtų pratęsiami dar metams.

Pirmadienį baigėsi 13-os Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas. Kaip skelbia Finansų ministerija, gyventojai 414 sandorių jų įsigijo už 4,7 mln. eurų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per trylika emisijų pirkėjai viso įsigijo VTL už 214,9 mln. eurų. Tryliktos emisijos VTL žmonės galėjo įsigyti rugpjūčio 5–19d. Ši emisija bus išperkama 2025 metų rugpjūčio 20 dieną. VTL platinami „Swedbank“ ir SEB bankus.

Pirmadienį prasidėjo jau 16-ąjį kartą Vyriausybės kanceliarijos rengiamas projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Pranešime nurodoma, kad projekto dalyviai visą savaitę turės galimybę lankytis įvairiose valstybinėse institucijose, iš arti susipažinti su institucijų darbuotojų bei politikų darbu. Savaitę truksiančią praktiką moksleiviai atliks vienoje iš keturiolikos ministerijų arba Vyriausybės kanceliarijoje, rašoma pranešime.

Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį vidutinės palūkanos siekė 3,326 proc. Per biržą pranešta, kad 60 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 4 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriais bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 134,2 mln. eurų.

Vyriausybė pritarė nutarimų projektams, kuriais suderinami anksčiau priimti įstatymų pakeitimai, kurie leidžia lanksčiau ir racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Tokiems Finansų ministerijos siūlymams Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį. Taip pat šiais pakeitimais norima leisti perkelti likusias lėšas į kitus metus, sudaryti ilgesnes nei vienų metų biudžeto naudojimo sutartis, prailginti strateginių veiklos planų patvirtinimo terminus.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė švelninti reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. III ir IV gimnazijų klasėse turėti po 21 mokinį. Naujos taisyklės šiais mokslo metais leis sudaryti vieną klasę su mažesniu mokinių skaičiumi, tačiau mokykloje bus stebimos mokinių skaičiaus augimo tendencijos. Visgi, šio reikalavimo ugdymo įstaigos galės nesilaikyti tik tuo atveju, jei praėjusių mokslo metų pradžioje atitinkamos mokyklos 8 klasėje ir I arba II gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nustojus kaldinti 1 ir 2 centų monetas, pirkėjui atsiskaičius grynais, jam bus nurodomos apvalinimo sumos. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. pirkėjui apsipirkus grynas, jam pateiktame kasos aparato kvite turės būti tiek apvalinimo suma, tiek bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą. Taip pat siūloma, kad lengvuosiuose taksi su taksometrais, kurie sujungti su Kelių transporto kodekse nurodytais spausdintuvais, nebūtų reikalaujama naudoti kasos aparatų.

Vyriausybė papildomai skyrė 0,44 mln. eurų  advokatams, ginantiems Lietuvą Vašingtono arbitraže nagrinėjamame ginče su Prancūzijos koncernu „Veolia“ ir jos partnerėmis „Vilniaus energija“ bei „Litesko“. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė, kad valstybės vardu pasiskolintos lėšos būtų skirtos Energetikos ministerijai. Šių metų biudžete jų numatyta nebuvo.

Vyriausybė trečiadienį priims sprendimą šiemet dar padidinti gynybos finansavimą – ginkluotės sistemoms įsigyti papildomai bus skirta 130 mln. eurų. Anot Finansų ministerijos, šios papildomos lėšos gynybos finansavimą šiais metais padidins iki 3,2 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad maitinimosi išlaidos būtų kompensuojamos 17-mečiams jaunuoliams, kai šie tikrinsis, ar yra tinkami atlikti šauktinių tarnybą. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, vienos paros maitinimo kompensacija siekia 12,5 euro.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė iš esmės pritarti siūlymui suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aviacijos įstatymo nuostatas dėl atlyginimo už Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžio nustatymo principus. Tačiau, Ministrų kabinetas siūlo tobulinti iniciatyvą ir nustatyti vėlesnį įstatymo projekto įsigaliojimą, 2025 m. sausio 1 d. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui.

Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė Pluoštinių kanapių įstatymo ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti pluoštinių kanapių produktų panaudojimo apimtį, tačiau siūlo tikslinti kelias nuostatas. Ministrų kabinetas siūlo koreguoti pluoštinių kanapių gaminių, tarpinių pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių produktų apibrėžimus, siekiant aiškios atskirties tarp produkto bei gaminio.

Vyriausybė nusprendė spartinti daugiabučių atnaujinimo projektus – įgaliojo balandį Seimo atnaujintą valstybės paramos teikimo tvarką patvirtinti aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Šis nutarimas, kuris Vyriausybei sumažins biurokratinę naštą įgyvendinant paramos daugiabučių atnaujinimui projektus, Ministrų kabineto patvirtintas trečiadienį.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad  prasidėjo „rinkiminis tango, kuris šokamas dviese“, todėl pritaria premjerės sprendimams.  „Visų pirma, norėčiau padėkoti šalies premjerei už pasitikėjimą, už kvietimą dirbti tikrai labai sudėtingu pandemijos metu, kai supranti, kiek šiame pasaulyje siaučia beprasmybės, tai tikrai labai ačiū jai už tuos metus, kurie buvo labai prasmingi.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius dekretą dėl naujos Vyriausybės sudėties, Ministrų kabinete darbą baigę Kęstutis Navickas ir Arūnas Dulkys negaus išeitinių išmokų. Pasak Vyriausybės atstovų, tokios išmokos numatomos tik viso Ministrų kabineto atsistatydinimo atvejais.

Aiškėja naujosios Vyriausybės sudėtis. Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai išsiuntė dekretą, kuriame Ministrų kabineto sąrašas su keliomis naujomis pavardėmis. Naujoje Vyriausybėje nebelieka pastaruoju metu nuolat kritikuojamo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. O Šimonytė leidžia suprasti, kad susitarimas dėl ministrų – tai kompromisas su prezidentu Nausėda, mat pati premjerė esą pretenzijų nė vienam iš savo ministrų neturi.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmeta spekuliacijas, esą būsimi pokyčiai Ministrų kabinete yra susiję su šalies vadovo parama konservatorių kandidatūrai į eurokomisarus. Anot šalies vadovo, jis su premjere Ingrida Šimonyte sutarė, jog „politinio turgaus“ šiais klausimais nebus. „Jos (spekuliacijos – ELTA) nieko nevertos ir tą sakau labai atsakingai, nes paskutinio mūsų susitikimo su premjere metu, pačioje pabaigoje, sutarėme – jokių politinių turgų čia nebus.

Vyriausybė skyrė papildomus 7 mln. eurų prioritetiniams krašto apsaugos sistemos projektams. Tokį sprendimą Ministrų kabinetas patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), pastarosios lėšos susidarė gavus palūkanų už ministerijos ir Gynybos resursų agentūros laikomas lėšas komercinių bankų sąskaitose.

Ar ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės sprendimas pakeisti ministrus Kęstutį Navicką ir Arūną Dulkį reiškia premjerės pralaimėjimą šalies vadovui – politologai nesutaria. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius mano, jog dabartinė situacija signalizuoja, kad prezidentas Gitanas Nausėda politinėje dvikovoje pirmauja.

Valdančiajai daugumai priklausančių partijų lyderės tikisi, kad premjerės sprendimas pakeisti du Vyriausybės ministrus leis tęsti pradėtus darbus ir sumažins tarp institucijų kilusias įtampas. Kaip teigia Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šiuo atžvilgiu Vyriausybės vadovės sprendimas atsisveikinti su sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministerijoms vadovavusiems Arūnui Dulkiui bei Kęstučiui Navickui yra racionalus.

Premjerei Ingridai Šimonytei siūlant pakeisti du ministrus po įgaliojimų grąžinimo formuojamoje naujoje Vyriausybėje, prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad buvo išgirsti jo argumentai dėl reikalingų pokyčių kabinete, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas. Pasak Frederiko Jansono, prezidentas kitą savaitę susitiks su naujais kandidatais į žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrus ir priims sprendimą dėl Vyriausybės sudėties.

Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai pateiks Ministrų kabineto sudėtį. Vyriausybėje ji pateikia komentarus žiniasklaidai dėl XVIII-osios Vyriausybės sudėties. Po šią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo su šalies vadovu premjerė sakė tikinti, jog G. Nausėda pasirašys jos atneštą dekreto projektą. Tuomet I. Šimonytė neįvardijo nė vieno ministro, kuris galėtų būti pakeistas.