vyriausybė

Seimas antradienį balsuos dėl premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūros, kadangi prezidentui prisiekus antrą kartą I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas turėjo grąžinti įgaliojimus ir dabar pareigas eina kaip laikinoji Vyriausybė. Tai vadinama „mandagumo atsistatydinimu“, tačiau net ir po tokios mandagumo procedūros Vyriausybėje gali keistis ministrai.

Jau skelbta, kad nuo kitų metų pradžios didės akcizai, taikomi degalams. Be ilgamečio didinimo prisidės ir papildoma saugumo dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Tačiau degalai brangs ne tik dėl to. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos, yra įsipareigojusi mažinti įprastinių degalų suvartojimą ir didinti biodegalų vartojimą. Šie yra gaminami naudojant atsinaujinančius šaltinius (pvz.

Pirmadienį, prasidėjus metiniam šalies diplomatų susitikimui, Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė susitiko su ambasadoriais ir padėkojo už Lietuvos interesų gynybą ir aktyvią valstybės balso sklaidą. Susitikime, kuriame dalyvavo ir dauguma Ministrų kabineto narių, buvo aptarti saugumo ir gynybos, ES ir NATO darbotvarkių, ekonominės diplomatijos, santykių su Lietuvos sąjungininkais bei svarbiausiais partneriais klausimai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) parengti sąrašą įmonių, kurios turi galiojančias patikimumo deklaracijas dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose.

Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pirmadienį vykusiame aukcione vidutinės palūkanos siekė 3,512 proc. Per biržą pranešta, kad 55 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 5 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriais bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 186 mln. eurų.

Penktadienį prisiekus perrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerė Ingrida Šimonytė grąžino šalies vadovui Vyriausybės įgaliojimus. Savo ruožtu prezidentas pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas. „Prezidente, grąžinu įgaliojimus ir prašau suteikti laikinuosius“, – ceremonijos metu sakė I. Šimonytė. I. Šimonytės Ministrų kabinetas grąžina G. Nausėdai savo įgaliojimus tarp politikų tvyrant įtampai dėl galimų pokyčių Vyriausybėje.

Tęsiantis diskusijoms apie galimus pokyčius Vyriausybėje, opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako besiviliantis, kad praėjus prezidento Gitano Nausėdos inauguracijai bus pakeistas bent vienas ministras. „Įgaliojimų grąžinimas – paprasta procedūra, o kaip bus su Ministrų kabineto formavimu, jeigu premjerė bus patvirtinta toliau tęsti darbą, tai, tikiuosi, kad vis tiek bent minimalus pokytis Vyriausybėje bus“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui. Į jį įtrauktos priemonės, skirtos mažinti išmetamų teršalų emisijas, gerinti oro kokybę bei greičiau pasiekti Europos Sąjungos (ES) tikslus, taip pat – labiau apmokestinti taršias transporto priemones, pranešė Vyriausybė. Pagal planą bus įgyvendintos 28 priemonės energetikos, žemės ūkio, pramonės ir transporto srityse ir namų ūkiuose.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) siekiant suteikti ilgalaikių investicijų Ukrainai, taip pat išlaikyti jų lygį kitoms sritims bei tam nutarus didinti banko turtą, Lietuvos Vyriausybė savo dalį padidino 4 mln. eurų.  Sprendimą dėl to Vyriausybė priėmė trečiadienį.    Pasak Finansų ministerijos, Lietuvos indėlis į banko kapitalą didinamas ERPB dar pernai gruodį nusprendus akcinį kapitalą didinti nuo 30 mlrd. iki 34 mlrd. eurų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2026–2040 metų nacionalinės skaitmeninės plėtros darbotvarkės parengimui bei įgyvendinimui. Tai pavesta atlikti ir koordinuoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Vyriausybė patvirtino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Planą sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą. Skelbiama, kad programos projektą įgyvendina Kultūros, Užsienio reikalų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taip pat Lietuvos kultūros institutas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir kitos nacionalinės, kultūrinės įstaigos.

Vyriausybė nusprendė patikslinti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo nuostatas, taip siekiant suderinti šią tvarką su Europos Komisijos (EK) reglamentais. Taip priderinus tvarką, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės EK pateikti informaciją apie didesnę nei 10 tūkst. eurų vertės suteiktą valstybės pagalbą ūkio subjektams norintiems įsigyti gazolius.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymui, kad „Rheinmetall“ norimai statyti gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas. Tai reiškia, kad gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) siekiant suteikti ilgalaikių investicijų Ukrainai, taip pat išlaikyti jų lygį kitoms sritims bei tam nutarus didinti banko turtą, Lietuvos Vyriausybė savo dalį ketina padidinti 4 mln. eurų.  Sprendimą dėl to Vyriausybė priims trečiadienį.    Pasak Finansų ministerijos, Lietuvos indėlis į banko kapitalą turėtų būti didinamas ERPB dar pernai gruodį nusprendus akcinį kapitalą didinti nuo 30 mlrd. iki 34 mlrd. eurų.

 Vyriausybė tvirtins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą, kuriuo siekiama visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą. Kaip nurodoma Vyriausybės teikiamame plane, 150-ąsias kūrėjo metines siekiama įamžinti įvairiomis formomis – dar šiemet planuojama įgyvendinti M. K. Čiurlionio kelio objektų ženklinimą, papuošti M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Rietavo, Plungės, Palangos ir Varėnos miestų erdves.

Vyriausybė planuoja per trejus metus daliai kontrmobilumo priemonių ir infrastruktūros pritaikymui skirti apie 17,5 mln. eurų, šiemet – iki 3 mln. eurų. Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą praėjusią savaitę registravo Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Preliminariais skaičiavimais, nutarimo projekte nustatytų karinio kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui gali reikėti apie 17,56 mln. eurų“, – rašoma projekte.

Tęsiantis diskusijoms apie galimus pokyčius Vyriausybėje, premjerė Ingrida Šimonytė sako nematanti poreikio keisti ministrus. Visgi, kaip pabrėžia ji, kiekvienas panašus procesas yra gera galimybė įsivertinti nuveiktus darbus. „Poreikio tikrai nematau, bet faktas tas, kad kiekvienas pasikeitimas yra ir galimybė ne tik man, bet ir kitiems žmonėms kažkokį savo vertinimą turėti.

Aplankę naujas karinės technikos remonto dirbtuves Alytuje, krašto apsaugos ministras ir premjerė atskleidė ir naujausių gynybos planų įgyvendinimą. Už vyriausybės skirtus papildomus 140 milijonų eurų Lietuva pirks papildomų oro gynybos sistemų. Taip pat dėlioja ir tankų bataliono planus, o iki rudens turi apsispręsti, kaip stiprins energetinių objektų apsaugą ir kas už tai mokės.

Vyriausybė patvirtino prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris gynybos pramonei leistų išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą jai investuoti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimui siūloma denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Nutarimo projektą teikianti Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad denonsavus konvenciją ir įsigaliojus pasitraukimui iš jos, nebeliks draudimo Lietuvai įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Pasak jos, kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai.

Vyriausybė nutarė sudaryti galimybes daugiabučiams namams, kuriems pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą teikiama parama, pritaikyti rūsio patalpas atlikti priedangos rolę. Tokiam pasiūlymui, kurį parengė Aplinkos ministerija, Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį. Kaip teigiama nutarime, tokia galimybė būtų sudaryta namams, kuriuose pagal modernizavimo programą numatytos pastato energinį efektyvumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo priemonės.

Pirmadienį pradėta platinti nauja dvyliktoji vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,2 proc. metinių palūkanų. Lakštų emisija bus platinama liepos 1–15 dienomis, o išperkama 2025 metų liepos 16 dieną, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. VTL platinami per bankus „Swedbank“ ir SEB. Vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Pernai atnaujinus VTL platinimą per 11 emisijų gyventojai įsigijo jų už 203,9 mln. eurų.

Vyriausybė siūlys Lietuvai pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos. Nutarimo projektą, kuriuo Seimui siūloma denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, penktadienį užregistravo Krašto apsaugos ministerija. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį žurnalistams teigė, kad tikisi pasitraukimo iš konvencijos klausimą išspręsti iki kadencijos pabaigos.

Vyriausybė nusprendė denonsuoti arba nutraukti prieš 25 metus Lietuvos su Rusija pasirašytą tarptautinę sutartį, kurioje numatyta mažiau apmokestinti abiejų šalių įmonių ir gyventojų pajamas. Ministrų kabinetas šį sutarties su Rusija dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo nutraukimo projektą priėmė trečiadienį. Kaip skelbiama, šia 1999 metais sudaryta sutartimi siekta stiprinti Lietuvos ir Rusijos ekonominį bendradarbiavimą.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė Seimui įstatymų keitimo paketą, kuriuo siekia sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinti jos finansavimą bei tvarkytojų kompetenciją ir sumažinant verslo naštą vykdant atliekų apdorojimą.

Siekiant įgyvendinti nacionalinio susitarimo dėl švietimo įsipareigojimus, Ministrų kabinetas papildomai skyrė beveik 32 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčio didinimui. Šiomis lėšomis mokytojų atlyginimai bus didinami nuo rugsėjo 1 d. Parlamentinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta, kad vidutinė pedagogo alga iki 2024 m. pabaigos turėtų sudaryti 130 proc.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar denonsuoti prieš 25 metus pasirašytą Lietuvos ir Rusijos sutartį, kuria valstybės sutarė palankiau apmokestinti Rusijos piliečių ir įmonių pajamas Lietuvoje bei Lietuvos subjektų pajamas Rusijoje, pavyzdžiui, už dividendus, palūkanas ar honorarus. Ministrų kabinetui siūloma atšaukti sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, Rusijai dar pernai nustojus taikyti dalį šios sutarties nuostatų.

Į skandalą įsivėlusios konservatorės Monikos Navickienės atsistatydinimas iš ministrės pareigų nepakeitė prezidento nuomonės dėl Vyriausybės perkrovimo, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. „Ponios Navickienės atvejis buvo tam tikras force majeure ir tai niekaip nesusiję su galimu bent jau daliniu Vyriausybės perkrovimu, apie kurį kalbėjo prezidentas.

Vyriausybės atstove Vilniaus ir Alytaus apskrityse siūloma skirti Gedmantę Eimontienę, antrai kadencijai atstove Klaipėdos ir Tauragės apskrityse – Daivą Kerekeš. Ministrų kabinetas šį trečiadienį apsispręs, ar pritarti jų skyrimui į šias pareigas penkerių metų kadencijai. G. Eimontienė šiose pareigose pakeistų Julių Arlauską. Anksčiau ji buvo vyriausioji jo patarėja. Naujas pareigas G. Eimontienė pradėtų eiti nuo rugpjūčio 1 dienos.

Dirbantiesiems su įslaptinta informacija Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo drausti vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Pritarus Ministrų kabinetui, KAM parengtos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos keliaus į Seimą. „Projektu siekiama apsaugoti valstybės institucijų darbuotojus, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (...) nuo priešiškos jų atžvilgiu užsienio valstybių tarnybų veiklos“, – BNS nurodė ministerija.

Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę parengti ir įgyvendinti nacionalinę kovai su mobingu darbo vietoje skirtą strategiją. Už Seimo socialdemokratų inicijuotą rezoliuciją dėl mobingo darbe balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo 1, susilaikė 11. „Raginame visuomenę netoleruoti mobingo.

Vyriausybė trečiadienį leido Nacionalinei žemės tarnybai perduoti 3,1 tūkst. hektarų valstybinės žemės Valstybinių miškų urėdijai (VMU) naujiems miškams veisti. VMU atiteks 250 sklypų Šiaulių (2,4 tūkst. ha), Kėdainių (0,3 tūkst.) ir Tauragės (0,18 tūkst.) rajonuose.   „Taip sudaromos galimybės didinti šalies miškingumą ir priartėti prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo, kad miškai Lietuvoje užimtų 35 proc. šalies teritorijos“, – trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iniciatyvai teisiškai įtvirtinti, jog iki 2030-ųjų naftos degalų suvartojimas kelių transporte turi sumažėti, tačiau kiek mažiau nei siūlo iniciatoriai – 39 proc., palyginti su 2021 metų lygiu.  Vyriausybė palaikė grupės parlamentarų siūlymą Alternatyviųjų degalų įstatyme įtvirtinti tikslą švelninti transporto taršą ir poveikį aplinkai, tačiau nepritarė jų pozicijai, kad iki 2030-ųjų taršių degalų suvartojimas turėtų mažėti 41 proc.

Vyriausybė trečiadienį detalizavo nuo kitų metų tėvams planuojamų mokėti išmokų, skirtų iš dalies padengti vaikų auklių paslaugas, mokėjimo tvarką.  Numatyta, kad išmoka kas mėnesį būtų mokama iki vaiko priežiūros sutarties pabaigos, tačiau ne ilgiau nei iki jo ikimokyklinio ugdymo pradžios.

Vyriausybė trečiadienį nutarė skirti 25 hektarų (ha) valstybinio miško Jonavos rajone europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybai bei apie 1 ha – kariniam poligonui šalia Kazlų Rūdos.   Ministrų kabineto sprendimu 25,32 ha bus išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų ir paversti kitomis naudmenomis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad laikinąją apsaugą įgiję ar sprendimo dėl šio statuso suteikimo laukiantys užsieniečiai nemokamai gyventi valstybės ar savivaldybės valdomose įstaigose galėtų pusę metų, šį laikotarpį pradėjus skaičiuoti nuo migrantų prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje užregistravimo.

Socialiniuose tinkluose išplito reklama, kurioje skatinama pirkti „drėgmę sulaikančias kelnaites“. Didžiausio dėmesio ši reklama susilaukė dėl to, jog reklamoje dirbtinio intelekto sugeneruota moteris itin panaši į Lietuvos ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę. Rinkodaros specialistas teigia, kad tokių reklamų, sukurtų su dirbtiniu intelektu ateityje vis daugės, o tam, kad būtų sustabdytas tokių reklamų platinimas – būtina visuomenės reakcija.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,467 proc. Per biržą pranešta, kad 60 mln. eurų pasiskolinti 2 metams ir beveik 2 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2026 m. rugpjūčio 2 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 122,7 mln. eurų.

2022 metais veiklą pradėjęs dirbtinio intelekto startuolis „Repsense“ pateikė pretenziją Vyriausybės kanceliarijai dėl jos sklebto 60,5 tūkst. eurų vertės žiniasklaidos stebėsenos konkurso ir teigia, kad jo sąlygos neva palankios įmonei „Mediaskopas“, todėl prašo jį stabdyti, kol bus išnagrinėta pretenzija, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  „Tai grįžimas į tuos laikus, kai padarai konkursą vienam rinkos dalyviui, kuris dėl tam tikros susidariusios situacijos užima dominuojančią dalį, ir p...

Siekiant Vyriausybės ir Seimo glaudesnio bendradarbiavimo, parlamentarai Statute numatė teisę frakcijoms kviesti premjerą ir ministrus į savo posėdžius. Tokią Statuto pataisą, kurią inicijavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, ketvirtadienį vienbalsiai palaikė 100 parlamentarų.

Siekiant tęsti skrydžių tarp Vilniaus bei Kauno ir kitų svarbių pasaulio miestų plėtrą Vyriausybė trečiadienį leido 5 mln. eurų padidinti valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) įstatinį kapitalą. Papildomos lėšos skiriamos iš Susisiekimo ministerijai skirtų biudžeto asignavimų, pranešė Susisiekimo ministerija.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė Civilinės saugos ir stiprinimo programai, kurioje numatyta priedangų tinklo plėtra bei perspėjimo sirenų tobulinimas ir gyventojų informavimo stiprinimas. Tarp numatytų darbų planuojamas ir mobiliosios programėlės kūrimas. „Ši programa ne tik taps aiškiu kelrodžiu, kaip stiprinsime civilinę saugą – programoje taip pat numatytas ir jos įgyvendinimui reikiamas finansavimas.

Vyriausybė nepritaria grupės parlamentarų siūlymui, leisti fiziniams ir juridiniams asmenims skirti savanorišką kasmėnesinę arba vienkartinę tikslinę paramą valstybei, skirtą saugumo ir gynybos finansavimui dėl teisinių priežasčių. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Finansų ministerijos siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui įteisinti tautinių bendrijų reguliavimą. Kaip anksčiau yra teigusi ministerija, numatytos pataisos padės sistemiškai spręsti su bendrijomis susijusius klausimus, numatyti jų švietimą bei atstovavimą tautinių mažumų interesams.  Ministerija siūlo įtvirtinti tautinių bendrijų interesams atstovaujančios institucijos – Tautinių mažumų tarybos – statusą. Šio organo atstovais turėtų būti asmenys, kurie ir patys priklauso tautinei bendrijai.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė ambasadorių Ukrainoje, Sakartvele, Kanadoje bei atstovo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) skyrimui. Naująja atstove Ukrainoje skiriama Užsienio reikalų ministerijos (URM) politikos direktorė Inga Stanytė-Toločkienė. Anksčiau ambasadorės Armėnijoje pareigas ėjusi diplomatė nuo rugpjūčio 19 dienos taps atstove Kyjive – ji turėtų pakeisti darbą baigiantį Valdemarą Sarapiną.

Vyriausybė nepritarė Seimo narės liberalės Editos Rudelienės pasiūlymui leisti smulkioms vandens tiekimo įmonėms 2 proc. jų pajamų įmokas kaupti pačioms, o ne pervesti garantiniam – didžiajam tiekėjui, kaip yra dabar.  Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį palaikė Aplinkos ministerijos išvadą nepritarti parlamentarės pateiktoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms, nes jos nepasieks tikslų.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė nepritarti parlamentarų grupės siūlymui nuo liepos mėnesio skirti nemokamus pietus mokykloje nevertinant pajamų visiems pradinukams. Vyriausybė pritaria įstatymo projekto tikslui – tobulinti esamą socialinės paramos mokiniams teisinį reguliavimą, įtvirtinant nuostatą skirti nemokamus pietus mokiniams, kurie mokosi mokyklose pagal visą pradinio ugdymo programą, nevertinant jų gaunamų pajamų, tačiau nepritarti projektui dėl ribotų valstybės finansinių galimybių.

Siekiant efektyviau kovoti su spygliuočių medžių kenkėju žievėgraužiu tipografu, Vyriausybė atšaukė nuo liepos turėjusį įsigalioti sprendimą iki 10 dienų pailginti laiką, per kurį nupirkta valstybinių miškų spygliuočių mediena turi būti išgabenta iš miško. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui, kad nuo liepos pirkėjai paruoštą medieną privalėtų pasiimti per 5 dienas, kaip yra dabar. Toks terminas galiotų nuo balandžio 1 iki spalio 1 dienos.

Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti Seimo narės liberalės Editos Rudelienės pasiūlymui leisti smulkioms vandens tiekimo įmonėms 2 proc. jų pajamų įmokas kaupti pačioms, o ne pervesti garantiniam – didžiajam tiekėjui, kaip yra dabar.  Ministerija siūlo nepritarti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms, nes jos nepasieks tikslų. Vyriausybė trečiadienį svarstys svarstys Aplinkos ministerijos išvadą.