vsd

Lietuvos žvalgybios institucijos ketvirtadienį pristatys tradicinį grėsmių nacionaliniam saugumi vertinimą. Šis pristatymas vyksta kasmet ir bus jau aštuntasis. Jame pirmą kartą atsispindinės išsamesnis žvalgybos požiūris į Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį Lietuvos saugumui – pernykščiam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta dar iki plataus masto Maskvos puolimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) tapo taikiniu. Taip šalies vadovas kalbėjo žurnalistams vasarį išleidus knygą apie jį ir VSD darbo aplinkybes bei daliai politikų siūlant reaguojant į paviešintą informaciją atlikti parlamentinį tyrimą.

Koalicijos partneriai pritarė sudaryti liberalo Raimundo Lopatos inicijuotą parlamentinio tyrimo komisiją, kuri ištirtų istoriją apie tai, kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD) tikrino duomenis apie privačius asmenis. Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus sako tikintis Dariaus Jauniškio žodžiais, mat departamentas ne tik turi teisę, bet ir privalo tirti visus kandidatus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui pripažinus, kad jo prašymu departamentas tikrino jo draugo merginą, visuomenėje kilo sumišimas – ar patikrintas gali būti bet kuris iš mūsų? Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina sako, kad departamentas privalo tikrinti bet kokį asmenį, jei apie jį buvo gauta atitinkamos informacijos.

Iniciatyvą Seime imtis tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybių bei klausimus dėl departamento veiklos Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis vadina žaidimu Rusijos propagandos naudai. „Tai kas dabar yra daroma, tas visas vadinamas skandalas, tai yra žaidimas Rusijos propagandos naudai.

Jeigu jau būtų paskirtas žvalgybos kontrolierius, Pranešėjo skandale neatsakytų klausimų būtų kur kas mažiau, įsitikinęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Anot jo, šiuo metu susiklosčiusi situacija primena vakuumą, prisipildžiusį skirtingų versijų. Vis dėlto Seimo vicepirmininkas konservatorių atstovas Paulius Saudargas pabrėžia, kad žvalgybos kontrolieriaus klausimas turėtų būti greitai išspręstas.

Ar Seime planuojamo tyrimo dėl VSD veiklos tikslas – pakeisti dabartinį departamento direktorių? „Dėmesio centre“ svečiai – Seimo pozicijos ir opozicijos atstovai Paulius Saudargas ir Saulius Skvernelis.

Opozicija teigia nepalaikysianti iniciatyvos Seime imtis tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybių, tokia idėja dvejonių kelia ir daliai valdančiųjų. Dalis politikų VSD darbo aplinkybes siekia išsiaiškinti po to, kai vasarį pasirodė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“. „Perskaičius knygą ir sekant diskusijas viešojoje erdvėje, klausimų tikrai kyla“, – BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paliko galioti buvusiam policininkui Algimantui Martinkui skirtą įspėjimą už įslaptintos informacijos administravimo ar apsaugos reikalavimų pažeidimą. „Paliktas nutarimas nepakeistas, skundas nepatenkintas “, – BNS sakė teismo atstovė Laura Kaupelė. Teismo nutarimas administracinėje byloje nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako pasitikinti Valstybės saugumo departamentu (VSD) ir ragina nesusikoncentruoti ties jo vadovu Dariumi Jauniškiu dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytų Gitano Nausėdos komandos ir galimų rėmėjų tikrinimo aplinkybių.

Įsiplieskus skandalui dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamų faktų – pirmoji knygos autoriaus Dovydo Pancerovo ir apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus akistata. Pastarasis dar anksčiau šiandien atskleidė Pranešėjo tapatybę ir pateikė visiškai priešingą įvykių versiją. TV3 laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ eteryje D. Pancerovas atsakė į M. Laurinavičiaus teiginius.

Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio teiginiai, jog prašė tikrinti draugo aplinką, kelia klausimų dėl to, kokie algoritmai taikomi žmonių tikrinimui šioje žvalgybos institucijoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.

Detalų komandos sąrašą Valstybės saugumo departamentui (VSD) galėjo pateikti tik kandidato į prezidentus štabas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Taip ji komentavo žurnalistų knygoje paviešintas žvalgybos darbo aplinkybes rinkimų į prezidento postą metu. „(...) niekaip neįsivaizduoju, kas būtų pajėgęs net parengti tokio detalumo narių, savanorių ar rėmėjų sąrašus, kuriuos būtų galėjusi detaliai tikrinti jokia nors trečioji šalis. Išskyrus patį štabą. Kurių jis nerengė ir niekam neteikė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pripažino, kad departamentas jo prašymu tikrino jo draugo merginą. Žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašoma, kad VSD vadovas D. Jauniškis prašė patikrinti informaciją apie savo draugo merginą. Kaip rašoma knygoje, pranešėjas gavo nurodymą surinkti apie ją informaciją. Pranešėjas dalijasi įtarimu, kad D. Jauniškis patikrino savo draugo merginas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neigia sulaukęs prašymo prieš 2019-ųjų prezidento rinkimus tikrinti Gitano Nausėdos štabo narius. Vis dėlto jis patvirtina, kad informacija apie G. Nausėdos štabą, kaip ir apie kitų kandidatų į prezidentus štabus, buvo renkama, anot jo, tai yra įprasta praktika. Seime ketinama sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar VSD dar iki prezidento rinkimų G. Nausėdos prašymu neteisėtai rinko informaciją apie jo štabo narius.

Kaip užsakyti žmogaus patikrinimą slaptuose VSD archyvuose? „Dėmesio centre“ svečias – Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad žurnalistų knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateikta informacija apie Valstybės saugumo departamentą (VSD) kelia klausimų. „Klausimų kyla ir būdų, kaip į tuos klausimus galėtų būti atsakyta, yra daug. Ne tik tyrimo komisija. Seimo statutas numato pakankamai platų sąrašą įvairių priemonių, kaip galima užduoti klausimus įstaigų vadovams“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentas turi reaguoti į tyrimų žurnalistų naujoje knygoje atskleistas Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos aplinkybes, nes reakcija į jas nulems prieš kelerius metus įteisinto pranešėjo instituto ateitį Lietuvoje. „Nuo to, kaip bus reaguojama į knygoje aprašytus įvykius, priklausys pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje.

Lietuvos nacionaliniu saugumu besirūpinantis ir grėsmes jai šalinantis Valstybės saugumo departamentas (VSD) skelbia ieškantis žvalgybos pareigūno. „Žvalgyboje pritaikomi ir panaudojami visi žmonių gebėjimai, todėl savo pareigūnams siūlome labiausiai asmenines ir profesines savybes bei žinias atitinkantį ir atskleidžiantį darbą, o iš jų tikimės lojalumo Lietuvos valstybei ir jos įstatymams, sąžiningai ir laikantis pagarbos principų tarnauti valstybei ir jos žmonėms, kompetentingai vykdyti patik...

Institucijų vardu platinami laiškai dėl ukrainiečių pabėgėlių yra su Rusija siejama prieš Lietuvą vykdoma informacinė-kibernetinė ataka, penktadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). VSD atlikus pirminę išsiųstų elektroninių laiškų analizę nustatyta, kad kartu su Lietuvos valstybinių institucijų vardu siunčiamais melagingais pranešimais elektroninių laiškų prieduose yra platinama kenkėjiška programinė įranga ir renkami duomenys apie Lietuvoje esančius Ukrainos karo pabėgėlius.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Sausio 13-osios byloje du nuteistuosius gynusį advokatą Ryšardą Burdą dėl pasisakymų Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai pripažino galinčiu kelti pavojų valstybės saugumui. Policijos įstaigai gavus informaciją, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui, advokatas R. Burda BNS sakė netekęs leidimo laikyti dujinį ginklą ir negavęs leidimo įsigyti C kategorijos šaunamąjį ginklą. R. Burda dabar bylinėjasi su VSD.

Seimo Antikorupcijos komisija dėl jos pirmininko, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguoto Algirdo Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo aplinkybių trečiadienį kviečiasi Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus. „Mes buvome uždavę klausimus raštu, komisijos nariai mano, kad į nemažai klausimų išvis nebuvo atsakyta, o atsakydamas į kitus klausimus VSD gudravo, pacituoja tą įstatymo dalį, kuri jiems naudinga, o kitų necituoja.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad leidimas dirbti su slapta informacija Algirdui Stončaičiui buvo išduotas laikantis įstatymų, o sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tokį atsakymą antradienį gavo klausimus dėl opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguoto  Antikorupcijos komisijos pirmininko A. Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija leidimo išdavimo aplinkybių uždavusi Seimo Antikorupcijos komisija.

Seime užstrigo Antikorupcijos komisijos bandymas kreiptis į žvalgybą, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kaip jos pirmininkas, buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis prieš kelerius metus gavo leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Komisijos vicepirmininkas konservatorius Bronislovas Matelis sako negalintis komisijos vardu išsiųsti klausimų Valstybės saugumo departamentui (VSD), nors dėl to sutarta trečiadienį vykusiame posėdyje, nes A. Stončaitis nepasirašo protokolo.

Institucijų ir politikų ginčai dėl pernykščių riaušių prie Seimo valdymo kelia nerimą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Žiūriu į tai su tam tikru stipriu nerimu. Todėl kad ypatingai karo Ukrainoje kontekste tokie dalykai tiesiog valstybei neišeina į sveikatą, kaip bebūtų.

Žvalgyba buvo perspėjusi institucijas ir politikus dėl galimų neramumų per protesto renginius, tačiau konkrečios informacijos, kad prie Seimo pernai organizuotas mitingas gali baigtis riaušėmis, nebuvo, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Bėgdamas atgal prieš metus aš pasikartosiu, ką sakiau ir anksčiau.

Rusijos žvalgybos galimybės Lietuvoje yra aptrupėjusios, bet rizikų kelia šios šalies ir Baltarusijos piliečių judėjimas Lietuvoje, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Jo teigimu, Rusija žvalgybą atlieka iš savo ir Baltarusijos teritorijų. „Rusijos žvalgybos galimybės čia aptrupėjusios. Rusų žvalgybininkų po diplomatų priedanga išsiutimas stipriai apmažino jų galimybes“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė jis.

Algirdas Paleckis – veikėjas, nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. Jo bendražygiai Erika Švenčionienė ir Edikas Jagelavičius – žmonės, vykę į Donbasą stebėti neteisėtų Rusijos organizuojamų referendumų. Šie ir kiti veikėjai taip pat žinomi už viešą Lietuvos diskreditavimą, yra vykę į Lietuvai priešiškas šalis – Rusiją ir Baltarusiją, kur susitiko su režimų atstovais.

Dėl incidento pasienyje Lietuvos pilietis buvo sulaikytas Rusijoje, patyrė smurtą, trečiadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pasak pranešimo, lietuvis buvo sulaikytas Rusijos ir Lietuvos pasienyje šios valstybės pareigūnų, kai dėl neapdairaus elgesio pažeidė buvimo kaimyninėje šalyje pasienio zonoje tvarką. Incidento data pranešime nenurodoma. VSD teigia, kad Lietuvos pilietis prabuvo sulaikytas Rusijoje daugiau nei dvi savaites be teismo sankcijos.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, jog jam prastai atrodo valstybės institucijų sprendimas suteikti paramos gavėjo statusą už šnipinėjimą nuteisto Algirdui Paleckiui asociacijai. „Prastai, mano galva, atrodo, iš principo. Nežinau, kaip institucijos šitą paaiškintų, – žurnalistams penktadienį po susitikimo su prezidentu sakė D. Jauniškis. – Reikia žiūrėti, kodėl: ar nematė pagrindo neišdavimui, (...) ar kažkaip.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas Darius Jauniškis teigia, kad vizų neišdavimo rusams klausimą reikia gerai apsvarstyti. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje esantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Estijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

Vykdami į priešiškas valstybes „megzti“ draugiškų santykių už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio įsteigtos asociacijos nariai „puikiai supranta, ką daro“, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas. Jo teigimu, tokį elgesį galima apibūdinti kaip kenkimą Lietuvos valstybei.

Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ narių veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, BNS antradienį nurodė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Žvalgyba taip pat patvirtino, kad dar anksčiau yra perdavusi teisėsaugos institucijoms duomenis apie jų veiklą.

Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai gali būti pasitelkiami tariamiems referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos žemėse stebėti, pirmadienį informavo Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Prognozuojama, kad Kremlius artimiausiu metu okupuotose Ukrainos teritorijose surengs referendumų imitacijas, kuriomis bus bandoma legitimizuoti šių teritorijų aneksiją. Grupės nariai galėtų būti pasitelkiami kaip „referendumų stebėtojai“, – rašoma atsakyme BNS.

Ukrainoje ir toliau liepsnojant karui, Lietuvoje vis dažniau kalbama apie kolektyvinę gynybą. Valdantieji sulaukia priekaištų, kad Lietuva nepasiruošusi priimti NATO karių brigadas, nes neturi tinkamos infrastruktūros. Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo nuomone, nėra normalu, kad Lietuva nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą laikų dar nepasiruošė savo teritorijoje priimti sąjungininkų karių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) stebi Lietuvos piliečių, už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio šalininkų veiklą ir jų išvykas į Minską, sako žvalgybos tarnybos vadas. „VSD tikrai šito proceso nenustūmė į šoną, tie procesai stebimi, su jais pačiais šnekamės. VSD tikrai atlieka savo darbą: informacija pateikiama sprendimų priėmėjams, institucijoms, labai stipriai bendradarbiaujama įvairiausiais klausimais.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo Seimas įpareigotas paskelbti paneigimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį. Antradienį trijų teisėjų kolegija atmetė Seimo, atstovaujamo Seimo kanceliarijos, ir VSD apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 11 dienos sprendimas paliktas galioti nepakeistas.

Didžiausią grėsmę Lietuvai šiuo metu kelia Rusija, Baltarusija ir Kinija – šių šalių grėsmes aprašo valstybės saugumas naujausioje savo ataskaitoje. Rusija toliau siekia skaldyti Lietuvos visuomenę, verbuoja mūsų piliečius ir šnipinėja. Nors karinės grėsmės šiuo metu nėra, saugumiečiams didžiulį nerimą kelia kibernetinės atakos ir propaganda. Saugumas perspėja ir apie niekur nedingusį Astravo atominės elektrinės pavojų.

Prezidentūra tarė žodį apie Lietuvos žvalgybos organų paskelbtą ataskaitą, kurioje minimos grėsmės nacionaliniam saugumui. „Vertinti vien 2021 metus būtų sudėtinga, turint omenyje ir matant įvykius jau 2022 metais ir karą pradėtą prieš Ukrainą, bet tai, ką matėme į 2021 metais turbūt buvo įžanga ir įvadas į dabar vykstančius procesus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia asmeniškai sulaukęs grasinimų socialiniuose tinkluose, juos sieja su Baltarusijos specialiųjų tarnybų veikla. Žvalgybai kasmetinėje ataskaitoje penktadienį paskelbus, jog migrantų krizės metu Baltarusijos pareigūnai periminėjo Lietuvos pasieniečių telefonų duomenis ir išnaudojo juos psichologiniam poveikiui, R. Liubajevas tvirtino, kad tai buvo daroma ne tik prieš jį patį, bet ir prieš kitus aukšto rango VSAT pareigūnus.

Dešinieji ekstremistai Lietuvoje kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, gali bandyti surengti teroro aktą. Apie tai rašoma penktadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. „Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą“, – nurodoma dokumente.

Lietuvoje plačiai aptarinėjami Rusijos kultūros klausimai: ruošiamasi gegužės 9-ajai ir nukeliami paminklai sovietų kariams. Saugumo struktūros įspėja, kad per vadinamąją Pergalės dieną gali pasipilti provokacijų. Antradienį kultūros ministras Simonas Kairys susitiko su Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi Dariumi Jauniškiu ir aptarė situaciją. VSD perspėja, kad gegužės 9-ąją Lietuvoje gali kilti provokacijų ir smurtinių incidentų.

Padidėjus įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje, išaugo rizikos keliaujantiems į Rusiją bei Baltarusiją, antradienį perspėjo Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pasak departamento, šių šalių žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius.

Buvusiam Seimo nariui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui Zbignevui Jedisnkiui – nemalonumai. Dėl politiko elgesio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Jis suabejojo ar Z. Jedinskio lankymasis Seime nekelia grėsmės. Apie tai T. V. Raskevičius pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

Kol didmiesčiai valo savo erdves nuo sovietmečio palikimo, mažesnių miestų ir miestelių aikštėse dar galima aptikti užrašų ir simbolių, kurie šlovina SSRS. Šiuo metu gyventojai dėl karo Ukrainoje į istorinius Rusijos ženklus reaguoja itin jautriai ir dauguma piktinasi, kodėl jie dar stovi. Istorikai mano, kad Rusiją šlovinančių simbolių Lietuvoje neturėjo likti daugiau nei prieš 30 metų, o stovintys paminklai su SSRS simboliais rodo vietos valdžios aplaidumą.

Buvusiame Valstybės saugumo departamento (VSD) pastate Antaviliuose ketinama įkurti Kalėjimų departamento Mokymo centrą, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisakė išslaptinti žvalgybinę medžiagą, susijusią su šnipinėjimu Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio byla. Lietuvos apeliaciniame teisme per posėdį antradienį buvo paskelbtas toks VSD vadovo Dariaus Jauniškio pasirašytas raštas. Juo pranešama, kad įvertinus specialiosios ekspertų komisijos išvadas, nuspręsta neišslaptinti žvalgybinio tyrimo medžiagos, nes nėra pasibaigęs išslaptinimo terminas.

Rusijos, Baltarusijos žvalgyba taikosi į Lietuvoje veikiančius šių šalių opozicijos aktyvistus – juos seka, klausosi pokalbių, organizuoja provokacijas, trečiadienį informavo Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Rusijos ir Baltarusijos valdantieji režimai didina spaudimą nesisteminės opozicijos organizacijoms, kurios dėl didelio valdžios ir teisėsaugos spaudimo bei persekiojimo veiklą perkelia į užsienio valstybes“, – rašoma pranešime.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ketvirtadienį įspėjo apie galimą Kremliui lojalių propagandistų veiklą Lietuvoje. „Kremliaus režimui lojalių propagandistų sukurtoje produkcijoje ir Rusijoje organizuojamuose renginiuose šių grupių atstovai bus bandomi pateikti kaip didelės dalies Lietuvos visuomenės paramą turintys politiniai veikėjai, nors realiai jų politinė įtaka yra labai maža“, – rašoma pranešime.