vsd

Seimo nario Vytauto Bako turėti slapti duomenys, kurie nesudomino nei Seimo, nei prokuratūros surado kelią į laisvę. Trečiadienį paviešinta, kad Valstybės saugumo departamentas rinko informaciją apie prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos narius ir galimai mėgino kompromituoti kitą kandidatą į prezidentus Vygaudą Ušacką. Sąrašas žmonių, kurie domino VSD, – įspūdingas ir gana ilgas, o jame atsidūrę žmonės – nustebę. Visgi politikos analitikai nėra tikri, ar VSD pažeidė įstatymus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako, jog nenustebtų, kad politikams pateikta informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) rinktus duomenis yra teisinga. „Informacijos neskaičiau, galiu spėti, kad tai yra priešrinkiminis ėjimas, kai kurie politikai ieško vietos po saule, Vytautas Bakas – irgi. Kiek ta informacija reali, ar tai buvo daroma – sunku pasakyti (...), bet aš nenustebčiau, jei taip ir būtų.

Buvęs užsienio reikalų ministras, ilgametis diplomatas Vygaudas Ušackas sako, kad prezidento rinkimų kampanijos metu Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai buvo susisiekę su jo komandos nariais ir juos baugino, siekdami atgrasyti nuo dalyvavimo kampanijoje. Šiuo metu versle dirbantis V. Ušackas taip pat sakė, kad buvo sulaukęs įspėjimų, jog jį akylai stebi specialiosios tarnybos.

Kinijos ambasada Vilniuje ketvirtadienį pareiškė, kad griežtai nepritaria Lietuvos žvalgybos paskelbtam vertinimui dėl Kinijos grėsmių investicijų, šnipinėjimo, kibernetinio saugumo ir karinėje srityje. Ambasada BNS atsiųstame komentare teigė, kad Kinija gerbia visų šalių suverenumą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą ir nesikiša į kitų šalių vidaus reikalus, nekelia jokios grėsmės Lietuvos saugumui.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad trejų metų sukaktį minintis Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas yra svarbus Rusijos atgrasymo veiksnys, o jo kokybė gerokai išaugo. Interviu BNS generolas sakė neturintis abejonių, kad krizės ar konflikto atveju Vokietijos vadovaujamas dalinys būtų pasirengęs veikti, nepaisant esamų teisinių apribojimų. „Mano galva, užtektų ryžto ir valios jį panaudoti.

Kelionės į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą lietuvių turistams gali baigtis ne taip maloniai, kaip jie norėtų. Jie gali būti užverbuoti, šantažuojami arba kitaip „kalbinami“ padėti, skelbiama naujausioje nacionalinio saugumo ataskaitoje. Nerimsta ir kita didžioji valstybė Kinija, kuri pernai pirmą kartą ataskaitoje buvo paminėta, o šiemet jau nurodomi konkretūs būdai, kaip jie tai daro. „Huawei“ nėra saugus, tikina Lietuvos žvalgybininkai. Ataskaita antradienį pristatoma Seime.

Rusija nebandė paveikti pernai vykusių Lietuvos prezidento rinkimų rezultatų, konstatavo Lietuvos žvalgyba. Tai rašoma antradienį paskelbtoje tradicinėje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir karinės žvalgybos ataskaitoje. „Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 metais vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – teigiama dokumente.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad artėjant numatytam Astravo atominės elektrinės paleidimo terminui, didėja įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų. Anot žvalgybos, pernai birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo buvo kilęs gaisras elektrinės pirmajame bloke šalia reaktoriaus, tačiau informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė.

Kelionės į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą lietuvių turistams gali baigtis ne taip maloniai, kaip jie norėtų. Jie gali būti užverbuoti, šantažuojami arba kitaip „kalbinami“ padėti. Tai kelia pavojų ir tai yra tik dalis priemonių, kurias prieš Lietuvą taiko Rusija siekdama daryti įtaką ir šnipinėti, naujausioje nacionalinio saugumo ataskaitoje pabrėžia Lietuvos žvalgyba.

Daugelis žmonių, savarankiškai pirkusių lėktuvo bilietus ir atlikusių registraciją skrydžiui, matyt, yra bent kartą nusikeikęs, kiek ir kokių duomenų reikia pateikti apie save. Visi šie duomenys, taip pat ir gyvenamoji vieta ar mokėjimo kortelės duomenys, matomi kai kuriems pareigūnams. Kita vertus, kyla abejonių, kad kai kurie užsieniečiai į Lietuvą gali prasprūsti nepastebėti. Toks vaizdas susidaro skaitant praėjusį gruodį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtą nutartį.

Prezidento Nausėdos pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos, plečiančios žvalgybos tarnybų galias, gali kirstis su žmogaus teisėmis ir prieštarauti žvalgybos esmei, sako teisininkai ir politikai. Ką apie tai mano Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis? Kalbamės „TV3 žinių“ studijoje.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Oficialiai pabrėžiama, kad didžiausi jo prioritetai – socialinė apsauga ir skurdo mažinimas. Tačiau panagrinėjus, kam kiek žadama skirti pinigų kitais metais, klausimų gali kilti įvairių. Šiais metais valstybės biudžeto išlaidos turėtų siekti 11,7 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2020 m. jos turėtų išaugti 8 proc. – iki 12,6 mlrd. eurų.

Nors darbuotojai žino apie jiems priklausančias ne trumpesnes nei 20 darbo dienų kasmetines atostogas, ne visi yra girdėję, kad turi teisę ir į nemokamas atostogas. Šių trukmę lemia daug niuansų, tačiau prieš eidami ilsėtis nemokamai turėtumėte žinoti, kad toks poilsis gali užtraukti ir nemalonumų. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojams gauti iki dešimties darbo dienų trukmės nemokamas atostogas, kurios suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.

Seimo narė Irina Rozova neigia, kad nuo Valstybės saugumo departamento (VSD) bandė nuslėpti ryšius su rusų diplomatais, o ryšius vadina neformaliais, bet ne asmeniniais.  „Asmeniniai ryšiai, mano supratimu, tai labai glaudūs ryšiai, apimantys ir bendrą poilsį, draugystę šeimomis, tai yra, mano nuomone, bendras apsilankymas pirtyje ir taip toliau. Tokių ryšių su rusų diplomatais aš nepalaikiau ir nepalaikau“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė I. Rozova.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laikėsi įstatymų, kai prieš daugiau nei pusantrų metų gavo žvalgybos informaciją apie parlamentarę Iriną Rozovą. Ministras pirmininkas perspėjo, kad Seime planuojamas parlamentinis tyrimas gali turėti „politinį kvapą“. „Seimo pirmininkas tą medžiagą panaudojo taip, kaip numato įstatymas, leidimai nebuvo suteikti.

Pastarosiomis dienomis netyla skandalas dėl Seimo narės Irinos Rozovos, kuri reguliariai palaikė neformalius ryšius su Rusijos diplomatais – tarėsi dėl rusų aljanso politinio darinio formavimo, taip pat ir finansavimo. Apie tai Seimo vadovas buvo informuotas prieš metus, tačiau ženklių sprendimų nepadarė. Apie šią situaciją žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbėjosi su buvusiu Valstybės saugumo departamento direktoriumi Gediminu Grina.

Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupėje darbą pradėjo buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Ainis Razma. „A. Razma patarėju Nacionalinio saugumo grupėje dirba nuo šios savaitės pirmadienio“, – BNS antradienį informavo Prezidentūros komunikacijos grupė. A. Razma paskutiniu metu ėjo VSD valdybos viršininko pareigas. Atėję dirbti į Prezidentūrą žvalgybininkai tampa politinio pasitikėjimo pareigūnais, bet baigę šį darbą paprastai gali grįžti į VSD.

Seimo konservatoriai prašo Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinti parlamentarės Irinos Rozovos dalyvavimą birželį Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Trys Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbantys konservatoriai, įskaitant partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, prašo VSD pasisakyti, ar departamentas žino apie parlamentarės vizitą bei prašo pateikti daugiau informacijos.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad sprendimus dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo Eriko Bėronto likimo turi priimti žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. „Žemės ūkio ministras sprendžia tokius dalykus, tai nėra Vyriausybės, kiek aš pamenu, įstaiga“, – žurnalistams S. Skvernelis, paklaustas, ar E. Bėrontas gali vadovauti NMA po to, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) jam uždraudė dirbti su įslaptinta informacija. „Ministras yra visada ir jis sprendžia tokius klausimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį pripažino neatitinkančiais tikrovės Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginius apie buvusį Seimo narį, eksministrą Raimondą Šukį. Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, pernai pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Buvęs nacionalinio transliuotojo LRT televizijos naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis dirbs Valstybės saugumo departamente (VSD), pirmadienį patvirtino šios žvalgybos institucijos atstovė spaudai. „Patvirtinu, kad jis pradeda dirbti VSD“, – sakė departamento atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė. Ji nekomentavo, kokias pareigas VSD eis ilgametis žurnalistas. 53-erių A. Matonis žiniasklaidoje praleido 33 metus, iš jų 16 metų dirbo naujienų agentūroje BNS, 17 metų – LRT.

Buvęs Seimo kontrolierius Raimondas Šukys mano, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kurioje, jo manymu, paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, galėjo užkirsti kelią jo antrai kadencijai. „Pažymoje nurodyti duomenys turėjo įtakos ir aukščiausiam valstybės pareigūnui dėl galimybės teikti ar neteikti kandidatūrą. Jis tą nuomonę ir pasakė komiteto pirmininkui“, – BNS sakė R. Šukys.

 Lietuvos žvalgybos grėsmių ataskaitą, kurioje nemažas dėmesys skiriamas Baltarusijai, šios šalies Užsienio reikalų ministerija (URM) vadina „pernelyg emocionaliais vertinimais“ ir sieja su Lietuvoje šiemet vykstančiais rinkimais.

 Lietuvos žvalgybos tarnybos artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaita bus pateikta šį trečiadienį.  Viešai ataskaita visuomenei bus pristatyta kitos savaitės antradienį, vasario 5 dieną, BNS sakė Valstybės saugumo departamento atstovė Aurelija Katkuvienė.

Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad jis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimo priešiškų jėgų veikimo Lietuvoje, kilo nemenkas sąmyšis, kas tai per žinia. Ministras pirmininkas jau trečią dieną tikslina savo poziciją, ką jis išties norėjo pasakyti ir kodėl kreipėsi į VSD.

Vilniaus valdžia ir jos valdoma nekilnojamojo turto (NT) projektų priežiūros įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ už laiku neperduotas Valstybės saugumo departamento (VSD) patalpas valstybei turės sumokėti 0,52 mln. eurų kompensaciją. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną nutarė, kad VSD beveik 11 metų – nuo 2005 metų kovo iki 2016 metų vasario – mokėjo nuomos mokestį už patalpas, kurias savivaldybė privalėjo atiduoti valstybei.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Valstybės saugumo departamentui (VSD) įvertinti galimybę išslaptinti atsakymus į parlamentarų klausimus, kilusius po parlamentinio tyrimo apie įtaką politiniams procesams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų užduoti klausimai Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui gali atsidurti ir parlamentiniame tyrime, sako partijos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami, bet tada bus visai kita aprėptis tyrimo ir galbūt atsakymus galės gauti, kas turės teisę dirbti su slapta informacija“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis dėl, anot jo, perteklinių duomenų rinkimo siūlo nesinaudoti pavėžėjimo paslaugų programėle „Yandex. Taksi“. „Manau, kad mes kiekvienas kaip žmogus pirmiausia turime įvertinti. Tos grėsmės yra įvardintos: pertekliniai duomenys nereikalingi renkami. Bent jau aš siūlyčiau nesinaudoti. O institucijos, kurios atsakingos taip pat ir už mūsų kibernetinį saugumą, turi labai aiškiai įvardinti ir pasakyti, ar tai nėra saugu, ar nėra pakankamai saugu.

  Liberalų sąjūdžiui ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) pirmadienį nepavyko susitaikyti per parengiamąjį teismo posėdį – partija toliau sieks įrodyti, kad VSD parlamentarams pateikta informacija apie koncerno „MG Baltic“ įtaką jai neatitinka tikrovės.   Liberalų sąjūdis siūlė, jog VSD „paneigtų informaciją ir pripažintų, kad ji buvo ne visiškai tiksli“, sakė partijos advokatas Egidijus Losis. VSD teisininkas Audrius Bareišis su tokia sąlyga nesutiko.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį planuoja atversti bylą, kurioje Liberalų sąjūdis reikalauja, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) paneigtų teiginius, jog tai koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama partija. Pirmadienį numatytas parengiamasis šios bylos posėdis. Per jį abi pusės galės teikti prašymus, joms bus siūloma susitaikyti.

  Prokuratūra pirmadienį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašto paviešinimo žiniasklaidoje.   Prokuroro vertinimu, išslaptinto dokumento paskelbimas praeitą mėnesį buvo formalus pažeidimas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės. Valstybės saugumo departamento atstovė Aurelija Katkuvienė BNS sakė, kad žvalgybos institucija šio sprendimo neskųs.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vis dar mokymo reikmėms naudoja pastatą Antaviliuose, greta Vilniaus, kuriame, kaip spėjama, galėjo veikti CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti. Registrų centro duomenimis, planuojamą parduoti pastatą šių metų balandį VSD perdavė Turto bankui, tačiau, anot VSD atstovės spaudai Aurelijos Katkuvienės, kol kas patalpos dar yra naudojamos departamento mokymo reikmėms. „Planuojame išsikraustyti, bet dar naudojame pastatą mokymų centrui.

„MG Baltic“ skųs teismo atsisakymą priimti ieškinį dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės.

Opozicinis Liberalų sąjūdis toliau ieško argumentų paneigti Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte nurodytai informacijai, kad partija buvo kontroliuojama koncerno „MG Baltic“. Pirmadienį paskelbtame pareiškime partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas primena, kad buvęs VSD vadovas Gediminas Grina dalyvavo liberalams rengiant rinkimų programą, o buvęs jo pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus 2015 metais įstojo į partiją.

Koncerno „MG Baltic“ vadovybė, siekdama daugiau nei 10 mln. eurų europinės ir valstybinės paramos teniso arenos projektui, naudojosi sau lojaliais Ūkio ministerijos atstovais, tuometiniu viceministru Nerijumi Eidukevičiumi, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pasak VSD, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjus vystyti naujų teniso kortų sostinėje projektą, koncernui tuomet tarpininkavo ir tuometis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, taip pat minimi buvę Kūno kultūros ir sporto d...

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad su koncerno „MG Baltic“ vadovais glaudžiai bendradarbiavo buvęs ilgametis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius, šiuo metu dirbantis koncerne.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos skandalo epicentre atsidūrusio koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tvirtina pažįstantis buvusius Liberalų sąjūdžio lyderius, tačiau pabrėžia niekada nesikišęs į partijų skaldymo ar naujų politinių jėgų kūrimo procesus.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovas Edmundas Vaitekūnas verslo koncerno „MG Baltic“ atstovams teikdavo neskelbtiną informaciją apie konkurentų teikiamus prašymus komisijai. Pats E. Vaitekūnas neigia teikęs informaciją koncerno atstovams, tačiau pripažįsta kalbėjęs su koncerno valdomos LNK televizijos vadove dėl dviejų žmonių įdarbinimo LRTK administracijoje, o pats prašęs nufilmuoti jo vadovaujamo orkestro koncertą.

  Koncernas „MG Baltic“ trečiadienį kreipėsi į teismą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės.   „Šiandien yra pateiktas neturtinis ieškinys. Prašome pripažinti rašte paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją“, – BNS sakė koncerno atstovas spaudai Tadas Marčiukaitis. Pasak jo, kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutekinus saugumo informaciją apie galimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus įtaką šalies politiniams procesams ir prieš politikus galimai taikytą šantažą bei manipuliaciją informacija, konservatoriai atkreipia dėmesį į žurnalisto santykius su premjeru Sauliumi Skverneliu. Nors šis pripažįsta žurnalistą pažįstantis ir su juo bendravęs, neatskleidžia, apie ką sukdavosi jų pokalbiai.

Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, kaltinamasis politinės korupcijos byloje Eligijus Masiulis sako, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos patekimas į žiniasklaidą rodo, jog ši žvalgybos tarnyba tapo „viešųjų ryšių įstaiga“ ir „užsakymų staleliu“. „Aš labai apgailestauju, kad šita įstaiga yra tapusi tokiu kaip ir užsakymų staleliu ar viešųjų ryšių įstaiga“, – BNS penktadienį sakė E. Masiulis.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) gerbia premjero Sauliaus Skvernelio norą išslaptinti medžiagą apie nederamą interesų grupių įtaką politinei sistemai, bet turi įvertinti, ar tai nepadarys žalos tyrimo eigai, sako žvalgybos tarnybos atstovė. „Premjero pageidavimas ar noras išslaptinti kuo daugiau informacijos yra gerbtinas, tačiau VSD sprendžia, ar nebus padaryta žala tyrimo – tęstinės operacijos – eigai,“ – BNS sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė.

Paviešintose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose daug dėmesio skiriama „MG Baltic“ koncerno įmonių laimėjimams viešuosiuose pirkimuose. Ataskaitoje pažymima, kad į koncerno interesų lauką pateko ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas naujienų portalui tv3.lt patvirtina, kad pats jautė spaudimą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintose ataskaitose metamas šešėlis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklai. Teigiama, kad vadovai „prisidavinėjo“ „MG Baltic“ koncernui. Buvęs VMI vadovas Modestas Kaseliauskas pažymoje parašytus kaltinimus vadina gandais, tačiau neatmeta, kad pavaduotojai ar kiti tuometiniai VMI darbuotojai, užėmę aukštas pareigas, galėjo veikti „MG Baltic“ naudai.

Vos žiniasklaidoje pasklido atskleisti koncerno „MG Baltic“ kėslai ir ilgamečiai veiksmai darant įtaką Lietuvos politikams, valstybės institucijoms ir teisėsaugai, parlamentarai ėmė piktintis, kur visą tą laiką žiūrėjo informaciją turėjusi teisėsauga. Žvalgyba taip pat beda pirštu į teisėsaugą, bet ši turi paaiškinimą. VSD išplatino medžiagą, kurioje konstatuojama, kad koncernas „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui.

Vakar paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje atskleista, kad „MG Baltic“ koncernas turėjo „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje, o tas „savas žmogus“ padėjo greitai „stumti“ „Alitos“ pirkimą. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas mano, kad tai tik įmonių kalbos, o ne reali situacija. VSD ataskaitoje skelbiama, kad 2008 m. „MG Baltic“ užsinorėjus įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis, turėti savą žmogų Konkurencijos taryboje.

Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje nemažas dėmesys skiriamas koncerno „MG Baltic“ sukurtai politinei jėgai, kuri turėjo suskaldyti tuometinius savo konkurentus – Artūro Zuoko vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungą. Pokalbyje su tv3.lt A. Zuokas atvirauja apie tuo metu vykusius politinius procesus ir pasakoja, kokią koncerno įtaką jautė pats.

Valstybės saugumo departamento (VSD) parlamentarams teikiamoje informacijoje apie verslo įtaką procesams valstybėje minima ne viena įmonė, patvirtina premjeras Saulius Skvernelis. „Manau, kad Lietuvos žmonės tikrai turi teisę sužinoti visa tai, kas vyko Lietuvoje paskutinius porą dešimtmečių. Dėl to tas tyrimas komitete ir buvo pradėtas. Čia yra paminėta viena iš įmonių, bet, kiek man žinoma, turbūt bus tikrai ne viena“, – antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.