vsd

Kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas yra racionaliai minimalus, tačiau didžiausiu iššūkiu žvalgybos tarnybai tampa neužtikrinamas finansavimo tvarumo, teigia šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Kitų metų planuojamą biudžetą – 50,5 mln. eurų – VSD vadina racionaliai minimaliu. „Mes manome, kad tai yra pakankamas biudžetas, kad galėtume atlikti numatytus darbus.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad Lietuvoje platinami pranešimai apie mokyklų ir darželių užminavimą yra koordinuota ataka, kuri vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva. „Valstybės saugumo departamento vertinimu, Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje, platinami grasinantys pranešimai ugdymo įstaigoms, tikėtina, yra tikslinga ir koordinuota ataka, vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva“, – BNS sakė VSD atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė.

Seimui antradienį planuojama pateikti siūlymą pradėti tyrimą dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Sauliui Briginui šiemet yra skyręs įspėjimą už įslaptintos informacijos administravimo ar apsaugos reikalavimų pažeidimą. S. Briginas yra pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą – nors sprendimas po dviejų instancijų teismų sprendimų įsiteisėjęs, S. Brigino advokatas Vidas Vilkas BNS sakė, kad dar planuojama kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako parengtą nutarimo projektą, kuriuo siūloma inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo istorijos, pasirašė 39 Seimo nariai. Apie tai Eltai patvirtino pats politikas. V. Bakas nurodė ketinąs oficialiai registruoti nutarimo projektą artimiausiu metu. Kaip numato Seimo statutas, inicijuoti laikinajai parlamentinio tyrimo komisijai reikia bent ketvirtadalio Seimo narių palaikymo – ne mažiau kaip 36 parašų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako siūlymas steigti parlamentinio tyrimo komisiją dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos kol kas nesulaukia tvirtos paramos nei valdančiųjų, nei opozicijos gretose. Pastarosios atstovai yra įsitikinę, kad oponentai siekia išnaudoti tyrimą kaip būsimų šalies vadovo rinkimų kampanijos įrankį, todėl nemano, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ar visas parlamentas turėtų imtis šių klausimų narpliojimo.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nekomentuoja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvos dėl parlamentinės tyrimo komisijos, skirtos ištirti departamento veiklą 2019 m. prezidento rinkiminės kampanijos metu. Visgi, VSD nurodo, kad yra pasirengę atsakyti į visus parlamentarams kylančius klausimus. „Seimo narių politinių iniciatyvų nekomentuojame“, – nurodoma VSD komentare Eltai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo steigti specialiąją tyrimo komisiją, skirtą atsakyti į klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu. Seimo narys nurodo šią savaitę kalbėsiąs su savo frakcija bei valdančiųjų atstovais, siekiant mobilizuoti paramą iniciatyvai ir surinkti reikiamus parašus.

Įdarbinęs darbuotoją darbdavys privalo ne tik suteikti jam darbo priemones ir mokėti atlyginimą, bet taip pat mokėti už jį mokesčius ir informaciją apie juos teikti „Sodrai“. To nepadaręs jis atima iš darbuotojo socialinį draudimą. Už kurį kas mėnesį „Sodra“ darbuotojo prašo susimokėti po beveik 60 eurų.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VSD) penktadienį pranešė sulaikiusi keturis šios šalies piliečius, įtariamus veikla, nukreipta prieš valstybės ir gyventojų saugumą ir vykdyta Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) užsakymu.  Anot pareigūnų, rugpjūčio 1-ąją buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl pagalbos užsienio valstybei vykdant veiksmus prieš Latviją. Tyrimo metu VSD surengė reidus 14-oje su šiais asmenimis susijusių vietų Rygoje ir kitose Latvijos vietose.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ketvirtadienį perspėjo, kad litvinizmo šalininkų veikla gali padidinti tarpetninę įtampą Lietuvoje, tačiau nekelia realios grėsmės Lietuvos suverenitetui ir pastaruoju metu nėra suaktyvėjusi.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šalies vadovui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, jog baltarusių aktyvistės Olgos Karač gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba. „Taip. Saugumo departamentas buvo informavęs pagrindines institucijas. Be jokios abejonės, respublikos prezidentą, apie tai, kokią turi informaciją ir kokius ketina daryti teikimus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neabejojantis Valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbta informacija apie Lietuvoje prieglobsčio negavusią baltarusių aktyvistę Olgą Karač ir pažymi, jog su ja asmeniškai nebendravęs. „Tiesą sakant, net neatsiminčiau dabar kada paskutinį kartą buvome susitikę. Galbūt kai netgi dirbau opozicijoje. Dar buvusioje kadencijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo ministras.

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Olga Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jo pateiktos informacijos pagrindu tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje. Vertinimas atliktas Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

Lietuva ketina išplėsti daugiau nei prieš dešimtmetį pasirašytą susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija, ji apims ne tik karinę, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). „2011 metais jau buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės įgaliotos Gynybos ministerijos susitarimas dėl įslaptintos karinės ir su gynyba susijusios informacijos, tačiau, atsižvelgiant į poreikį operatyviai keistis ir nacionalinio saugumo užtikrinimui skirta įslaptinta inf...

Valstybės saugumo departamentas (VSD) dar kartą primena, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suaktyvinusios veiklą pasienyje, ir ragina vengti kelionių į tą šalį. Kaip praneša VSD, Į Baltarusiją vykstantys Lietuvos piliečiai apklausinėjami pasienio punktuose, pasitelkiant šantažą ir psichologinį spaudimą verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

Lietuvos ir užsienio policija vis dar ieško Mindaugo ir Ievos Vilčinskų, neteisėtai išsivežusių tris savo vaikus iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“. Sutuoktiniai, kuriems teismas apribojo tėvystės teises, save laiko suverenais. Jie nepripažįsta Lietuvos įstatymų, neturi dokumentų, o šią filosofiją bando primesti savo vaikams, neleisdami jų į mokyklas, gydymo įstaigas. Tokių žmonių Lietuvoje yra keli šimtai.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) neįžvelgus grėsmių dėl ledo šokėjos Margaritos Drobiazko, Vidaus reikalų ministerija (VRM) žada artimiausiu metu priimti sprendimą dėl jos pilietybės, antradienį skelbia LRT naujienų portalas.

Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje Rusijos piliečiui Vladimirui Vodo po gautos Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados, jog šis kelia grėsmę šalies saugumui. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas. Apie pateiktą V. Vodo nepalankią išvadą BNS informavo ir VSD.

Socialiniuose tinkluose įsilaužėliams skelbiant nutekinus slaptą NATO informaciją, susijusią su Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje organizavimu, Lietuvos žvalgyba teigia, kad incidentas tiriamas. Kol kas nėra aišku, ar informacija pagrįsta, ar tai gali būti dezinformacija.  „Situacija žinoma, incidentas tiriamas, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis“, – BNS trečiadienį sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė Aurelija Vernickaitė.

Sprendimas, ar pradėti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo skundo apie Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus tikrinant tuo metu prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, keliasi rudeniui, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Truputėlį nusikelia, nes ir sesijos pabaiga, ir laiko procedūroms prasisukt irgi nėra, todėl mes truputėlį imam pauzę iki rugsėjo 1 dienos, liekam prie tų pačių pozicijų.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ būstinėje Sankt Peterburge atliktų kratų metu rasti dokumentai rodo, jog grupuotė yra susijusi su prieš Lietuvą vykdyta informacine ataka, trečiadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Per kratas, kurias Rusijos teisėsaugas savaitgalį atliko šios privačios karinės kompanijos biure po jos savininko ir vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto, rasti keletas jo pasų, išduotų svetima pavarde, – feisbuke trečiadienį teigia departamentas.

Baltarusijos žvalgybos tarnybos jau kurį laiką yra suaktyvinusios veiklą pasienyje, antradienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pranešama, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į šią šalį vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, tikrina kompiuterius ir mobiliuosius telefonus bei juose randamus kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas, žemėlapių maršrutus.

Valdantieji vėl grįžta prie skandalingos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Pranešėjo istorijos. Konservatorius Kasčiūnas sako, kad tik laiko klausimas, kada bus sudaryta speciali komisija, kuri narplios, ką saugumiečiai darė, o ko ne prieš prezidento rinkimus. Tiesa, apklausti gali tekti ir patį Nausėdą. Tačiau opozicija atkerta, kad vėl bandoma užkurti didelį laužą, dėl kurio kils skandalai prieš artėjančius naujus prezidento rinkimus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad parlamentinis tyrimas neišvengiamas norint atsakyti į klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų pagrįstumo tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjus. „Mane įtikino tai, kad labai daug neatsakytų klausimų. Tai reiškia, kad kas nors turi į juos atsakyti. Kadangi Generalinė prokuratūra negali kištis į žvalgybų reikalus, tą gali padaryti NSGK.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kas ir ko neišnagrinėjo tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus dėl kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų tikrinimo. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės paaiškinimų išklausyti rengiamasi po to, kai prokuratūra gegužės viduryje perdavė NSGK medžiagą, susijusią su VSD vadovų veiksmais tikrinant G. Nausėdos aplinką.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sutiktų liudyti Seimo komisijai, jeigu tokia būtų sudaryta siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD) vykdė jo aplinkos patikrą dar kandidatavimo metu. Šalies vadovas teigia nenorintis, kad šioje istorijoje liktų neaiškumų ir kartoja, jog būdamas kandidatas į prezidentus nesikreipė į VSD dėl patikros.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad iš prokurorų pranešimo neaišku, kas ir ko neišnagrinėjo tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus dėl kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų tikrinimo. „Esant tokioms išvadoms, artimiausiame NSGK posėdyje kviesimės prokuratūros atstovus, kad jie detaliau papasakotų to patikrinimo, kurį atliko, rezultatus.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėjo informacijos apie galimus išpuolius prieš Lietuvos laisvės kovų simbolius artėjant Rusijoje švenčiamai sovietinei pergalės dienai, patvirtino institucijos vadovas Darius Jauniškis.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ne pirmą kartą sulaukia klausimų apie prezidento Gitano Nausėdos komandos ir potencialių rėmėjų narių tikrinimą dar tuomet, kai G. Nausėda buvo tik kandidatas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui antradienį ruošiantis atsakyti į Seimo narių klausimus dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per rinkimų kampaniją, jo patarėjas Kęstutis Budrys abejoja tolesnio parlamentinio tyrimo reikalingumu.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis antradienį Seime atsakys į klausimus dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per kampaniją. Klausimai apima ir aplinkybes dėl buvusiam Vyriausybės kancleriui, dabartiniam Seimo Antikorupcijos komisijos vadovui Algirdui Stončaičiui išduoto leidimo dirbti su slapta informacija.

Grupė valdančiųjų Seimo narių išsiuntė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per kampaniją, taip pat buvusiam Vyriausybės kancleriui, dabartiniam Seimo Antikorupcijos komisijos vadovui Algirdui Stončaičiui išduoto leidimo dirbti su slapta informacija.

Parlamentarams suformulavus klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus,  Algirdui Stončaičiui suteikiant leidimą dirbti su slapta informacija, tolesniam tyrimui Seime „nėra kvorumo“, sako Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. „Iniciatyvos tikrai nėra kažką konkretaus daryti, nėra apsispręsta, kad imamės judinti ir daryti.

Pernai Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgyba keletą kartų bandė verbuoti žmones Lietuvoje, šie mėginimai nebuvo sėkmingi, rašoma trečiadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje veiklos ataskaitoje. „Nustatyta keletas atvejų, kai Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos bandė verbuoti Lietuvos piliečius, tačiau nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas“, – teigiama ataskaitoje.

Generalinė prokuratūra teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijoje prieš kelis metus teisėsaugos surinkti duomenys tikrinami generalinės prokurorės Nidos Grunskienės iniciatyva.

Valdantiesiems sudarius klausimyną dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog departamentui klausimų yra, tačiau nereiktų jo sunaikinti. „(...) nemanau, kad reiktų sudaužyti ir sunaikinti departamentą, bet klausimų yra. Į juos galima ir reikia žiūrėti plačiau.

Valdantieji baigė formuluoti klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, Algirdui Stončaičiui suteikiant leidimą dirbti su slapta informacija. Dabar politikai tariasi dėl klausimų pateikimo formos. „Klausimų formulavimo etapas iš esmės yra baigtas.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie VSD skandalą, kuris kilo po dviejų žurnalistų parašytos knygos, teirautasi ar ji prašė tikrinti savo komandą.  Atasakydama į tai ji, tikino, jog sprendimas dėl galimo tyrimo yra Seimo rankose. Visgi, ji teigė, jog „prieskonis yra nemalonus“. „Pasakyčiau, kad prieskonis nemalonus.

Darbo Valstybės saugumo departamente (VSD) patirtis būsimam žvalgybos kontrolieriui yra pliusas, sako į šias pareigas antradienį Vidaus reikalų ministerijos vyriausiąjį patarėją, buvusį saugumo pareigūną Nortautą Statkų teikianti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį pristatė Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtą aštuntąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pastebėta, kad Lietuvos verslas, nepaisant geopoltinės situacijos, pasiryžta kurti santykius su Rusija. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad buvo nustatyta verslų, kurie gali Rusijai padėti importuoti trūkstamas prekes.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad žurnalistų knygoje iškelti klausimai dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos reikalauja atsakymų, tačiau ragina Seimo narius nedalyvauti „komisijų povų parade“. „Tie klausimai yra iškelti ir besikliaujant vien tiktai jų (žurnalistų – BNS) reputacija ir šiaip iškeltų klausimų logiškumu, manau, kad tie klausimai reikalauja atsakymų“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Dėl parlamentinio tyrimo aiškinantis Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybes nėra apsispręsta, bus ieškoma būdų, kaip užduoti klausimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Nekalbu apie tyrimą, nesakau, kad jo nereikia, kol kas dar nėra apsispręsta.

Šalies žvalgybos institucijos susiduria su problemomis pritraukdamos naujus darbuotojus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Aš manau, jog ne tik VSD, bet ir visos kitos institucijos, aš turiu omeny, ir kriminalinės žvalgybos subjektus, ir kitas institucijas, jos susiduria su tam tikromis, iš tikrųjų, rekrūtavimo problemomis“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako esantis pasiruošęs atsakyti į Seimo narių klausimus, jei šie nuspręstų aiškintis žvalgybos darbo aplinkybes prezidento rinkimų metu. „Mes esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus“, – ketvirtadienį Prezidentūroje pristatydamas grėsmių ataskaitą sakė žvalgybos vadovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad tarp Baltarusijos opozicijos atstovų Lietuvoje gali būti ir užverbuotų šios šalies KGB agentų. „Didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir aktyviai užverbuotų KGB agentų, kurie teikia informaciją Baltarusijos specialiosioms tarnyboms“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas. Pasak jo, tai kelia didelę riziką pačiai Baltarusijos opozicijai.

Šiandien pristatytas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas aštuntasis Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Kokios grėsmės kils Lietuvai artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su VSD vadovu Dariumi Jauniškiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija gali inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečių atžvilgiu dėl nukeliamų sovietinių paminklų.