vsd

Specialiosios tarnybos aiškinsis, ar uždarant Ignalinos atominę elektrinę (IAE) nebuvo grobstomos lėšos ir bendradarbiaudamos su naująja IAE vadovybe stengsis užkirsti kelią bet kokiam lėšų grobstymui.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva - imti ir baigti liustraciją - vėl ištraukė šią užakusią ir užpelkėjusią temą į viešąją erdvę. Iniciatyva sveikintina, nes procesas vyksta tikrai bergždžiomis, menkaprasmėmis apsukomis ir dauguma jau net pamiršo, kam jis buvo pradėtas. Visuomenininkų būreliu paversta komisija be lėšų ir įgaliojimų buvo sukurta tarsi tyčia vien tam, kad pati idėja būtų sukompromituota.

Žiniasklaidai prakalbus apie tai, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo postą galėtų užimti buvęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ar Europos Sąjungos karinio štabo žvalgybos direktorius Gintaras Bagdonas, Prezidentė to nekomentuoja. "Spekuliuoti nenorėčiau, nes spaudos neskaitau", - penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia jau numačiusi kandidatus į Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros vadovus ir dėl jų apsispręsti Seimui ketina siūlyti pavasario sesijos metu. "Kandidatų sąrašėlis yra, jis bus pateiktas Seimo pavasario sesijoje. Tiek prokuratūros, tiek VSD vadovų", - sakė valstybės vadovė, ketvirtadienį lankydamasi Vilniaus knygų mugėje.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus siūlo Europos Sąjungos karinio štabo viršininko pavaduotoją Gintarą Bagdoną. „Manau, kad svarbiausios valstybės institucijos tik labai trumpai gali turėti laikinus vadovus. Todėl mūsų partija šiandien siūlo nieko nelaukiant Valstybės saugumo departamento vadovu skirti Gintarą Bagdoną.

Naujasis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigia, kad dėl tolesnės ministro patarėjo ambasadoje Kijeve, buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko karjeros apsispręs, kai sulauks prokurorų atsakymo dėl jo veiksmų JAV CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje istorijoje.

Vienas svarbiausių šio Seimo nuveiktų darbų buvo tyrimas, atskleidęs didžiulio masto Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų pareigūnų savivalę. Tai antras parlamentinis tyrimas dėl VSD per keletą pastarųjų metų. Tyrimai į viešumą iškėlė vadinamųjų "valstybininkų" darbus bei jų įtaką Lietuvoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus paieškas prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia baigsianti kovą. Žiniasklaida mini kelias pavardes, tačiau politikai tik mįslingai šypsosi. Esami ir buvę Daugiausia minimi  buvę ir dabartiniai VSD pareigūnai. Kaip asmeninis D. Grybauskaitės favoritas minimas dabartinis laikinasis VSD vadovas Romualdas Vaišnoras. Prezidentė pažįsta jį asmeniškai nuo darbo Briuselyje laikų.

Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas - buvęs Vidaus reikalų ministras nuo Darbo partijos - Gintaras Furmanavičius penktadienį pareiškė neigiąs informaciją, kurią portalas dar praėjusių metų spalį paskelbė straipsnyje Žvalgų karai: kas pakeis „valstybininkų“ klaną? (I). „Balsas.lt“ šaltiniai tvirtina, jog šis ministras buvo palankus ir L. Petroniui, ir R. Rupkui dar jų darbo jėgos struktūrose laikais“, - šis teiginys papiktino federacijos prezidentą.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Generalinė prokuratūra jau ne vienus metus yra labai nepriklausomos institucijos. Ne tik pagal įstatymus, bet ir pagal nuotaiką bei savo pačių poreikius. VSD informaciją apie šalies valdžios korupciją ir parsidavėliškumą kaupia tik vidaus naudojimui ir rašo pažymas, kurias perduoda iš kabineto į kabinetą. Net su slapta informacija turintys teisę dirbti parlamentarai negali susipažinti su paslapčių aruodais.

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadai dėl JAV centrinės žvalgybos valdybos slaptųjų sulaikymo centrų galimo egzistavimo Lietuvoje. Iš 104 balsavusių parlamentarų  85 buvo už, 6 prieš 13 susilaikė. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės iniciatyva išvadų tvirtinimui taikoma ypatingos skubos tvarka, tad parlamentas iškart pradėjo priėmimo procedūrą, tačiau padarė pertrauką iki kito posėdžio.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo ketina apsispręsti kovą. "Dar dėl VSD vadovo neapsisprendžiau. Manau, kad tai darysiu truputį vėliau, tuo labiau, kad Seimas greit darys tam tikrą pertrauką. Manyčiau, kad greičiausiai šie klausimai bus sprendžiami kovo mėnesį", - pirmadienį žurnalistams sakė ji. ELTA primena, kad ankstesnysis institucijos vadovas Povilas Malakauskas nusprendė palikti VSD vadovo postą praėjusių metų pabaigoje.

Latvijos pedofilijos skandalą tyrę šios šalies parlamentarai savo išvadose konstatavo įžvelgę iškrypėlių tinklą kontroliuojančių saugumo struktūrų ranką.

Seimui planuojama pateikti pernai gruodį baigto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Komitetas nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos teritoriją CŽV sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar tokie asmenys buvo pervežami.

Generalinei prokuratūrai (GP) vakar nepalikta priedangos, už kurios galėtų slėptis jos pareigūnai delsdami pradėti tyrimą, ar buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai neviršijo įgaliojimų CŽV kalėjimo istorijoje. Seimui šiandien bus pateiktos parlamentino tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje išvados. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė dar vakar pareiškė, kad GP nebūtina laukti, kol Seimas patvirtins šio tyrimo išvadas.

Iš Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pareigų pasitraukęs Povilas Malakauskas įdarbintas policijos generalinio komisaro patarėju. Kaip Eltai teigė Policijos departamento atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, P. Malakauskas savo naująsias pareigas eina nuo pirmadienio, sausio 11 dienos. Jis dirba pagal darbo sutartį. P. Malakausko uždavinys - padėti generaliniam komisarui spręsti policijos sistemos įstaigų ir jų padalinių darbo organizavimo, veiklos tobulinimo klausimus.

JAV per Lietuvą siuntė milijonus dolerių Baltarusijos opozicijai ir domėjosi, kur dingsta pinigai, prokurorams paliudijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Kęstutis Masiulis. Prokuratūra apie amerikiečių pinigus Baltarusijos opozicionieriams ir dalies jų dingimą Lietuvoje apklausė buvusį žuvusiojo Vytauto Pociūno bendradarbį, taip pat apklaustas Seimo NSGK narys K. Masiulis, pranešė LNK žinios.

12 žymiųjų analitinių VSD pažymų, kurios neva gali atskleisti svarbius korupcijos faktus, ant politikų stalų gali patekti su juodai užbrauktomis pavardėmis ar net ištisomis teksto vietomis. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, jog taip būtų daroma, kad nebūtų atskleisti operatyvinės informacijos šaltiniai. Vyriausybėje svarstomos įstatymo dėl operatyvinės veiklos ir slaptos informacijos pateikimo pataisos, kurios atvertų kelią Seimui gauti garsiąsias 12 pažymų.

Norėdamas išlaikyti savo rankose užvaldytą valstybę, niekieno nekontroliuojamas Valstybės saugumo departamentas (VSD), remiamas kitų specialiųjų tarnybų, veikdavo nesibodėdamas priemonių ir šluodavo nuo kelio net aukščiausios valdžios pareigūnus, jei šie nepaklusdavo saugumiečių valiai.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius generaliniam prokurorui tvirtino girdėjęs, kad prieš mįslingą žūtį Baltarusijoje Valstybės saugumo departamento karininkas Vytautas Pociūnas domėjosi JAV neoficialiai į Baltarusiją siųstų pinigų likimu. Prokurorai sulaukė liudijimų, kad mįslinga Vytauto Pociūno žūtis Baltarusijoje gali būti susijusi su atliktu itin slaptu tyrimu.

Generalinė prokuratūra, kurią teismai nuolat verčia tirti marinamą bylą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje, ketvirtadienį kviečia apklausai buvusį Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Algimantą Matulevičių. Šaltinių prokuratūroje duomenimis, A. Matulevičius prokurorų kviečiamas dėl savo teiginių, išsakytų interviu, portalui „Balsas.

Kaip antradienio vakarą pranešė LNK žinių tarnyba, Teisėjų taryba pranešė mananti, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis turėtų dalyvauti galimą žurnalistų sekimą tiriančios Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje. Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos atlieka tyrimą dėl galimo žurnalistų pokalbių klausymosi.

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis, lapkritį drąsiai pareiškęs, kad teisėtai išduodavo Valstybės saugumo departamentui (VSD) sankcijas klausytis žurnalistų telefono pokalbių, pabūgo jį pasiaiškinti pakvietusios Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK). Lietuvoje teisėjai yra nepriklausomi ir patys priima sprendimus, tačiau Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis, nesužinojęs Teisėjų tarybos nuomonės, nesiryžta atvykti į Seimą, kad paaiš...

Amerikiečių dienraščio „The New York Times“ teiginiai, esą jis apkaltino Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) „sovietinių metodų“ naudojimu neatitinka tikrovės, trečiadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

LNK žinių tarnyba pranešė, kad iš Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pareigų pasitraukusį Povilą Malakauską siūloma skirti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos vadovu. P. Malakauskas šiose pareigose gali pakeisti laikinai vadovo pareigas einantį Vytautą Miškinį. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas LNK žinių tarnybai patvirtino, kad tokie svarstymai yra, tačiau sprendimo dar nėra.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, jog jo pirmtako, Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderio Algimanto Matulevičiaus pareiškimas apie buvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno nužudymo priežastis „kvepia gudravimu“. Siūlo versiją Buvęs NSGK vadovas A. Matulevičius, duodamas interviu portalui „Balsas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su buvusiuoju ir laikinuoju Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovais teigė, jog Prezidentūra ir VSD rengiasi bendradarbiauti intensyviau ir artimiau. "Kalbėjome ir apie pereinamąjį laikotarpį (kol bus paskirtas naujasis VSD vadovas - ELTA), kaip VSD dirbs, kaip ruošimės kontržvalgybos arba žvalgybos reformai, kaip bendradarbiausime.

Jau keletą mėnesių Lietuvoje visi, kas netingi, ieško gana didelio daikto – kalėjimo, ir ne bet kokio, o CŽV kalėjimo. Biurokratiniais terminais kalbant, o šiuo atveju tai būtų tiksliau, tai objektas, skirtas kalinių laikymui, su ypatinga apsauga, vidiniu kiemu, apsaugos bokštais ir t.t. Daiktus turime vadinti realiais terminais, o ne viešųjų ryšių primestomis klišėmis. CŽV kalėjimo Lietuvoje nėra ir negalėjo būti.

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius teigia, kad Valstybės saugumo departamento karininkas Vytautas Pociūnas galėjo būti nužudytas dėl 35 milijonų JAV dolerių. - Ką tik baigėsi Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptų kalėjimų teroristams Lietuvoje.

Pagrindinė CŽV kalėjimų ieškotojų išvados ir komentarų mintis – kaip reta „nauja ir negirdėta“. Jos esmė – Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba nei šiaip nei taip, yra niekieno nekontroliuojamas. Jei taip dirbdamas jis nieko neinformavo, kad susitarė su JAV ir pažeidinėjo įstatymus bei Konstituciją – blogai. Mat Valstybės gynimo taryba (VGT) nesvarstė šito klausimo.

Seimo Pirmininkė, Valstybės gynimo tarybos narė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad VSD veiklos neatsakingumas ir nekontroliavimas yra pavojingas Lietuvos valstybei, nes tokia situacija bet kada gali pradėti naudotis ir ne strateginiai Lietuvos partneriai. "Tokie veiksmai yra labai pavojingi ir demokratinei Lietuvos santvarkai, - sakė Seimo Pirmininkė.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytųjų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvada.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) patvirtintoje išvadoje teigiama, kad Lietuvoje buvo sąlygos ir galimybės veikti nelegaliems JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikymo centrams. Prokurorams siūloma tirti trijų buvusių saugumiečių veiklą. Išvadose prokurorams siūloma ištirti ar buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius, o taip pat buvęs gen.

Atsistatydinus VSD vadovui Povilui Malakauskui, pasak Valentino Mazuronio „nepakankamai atsispyrusiam antivalstybininkų grupei“, atsiranda galimybė realiems pasikeitimams Saugumo departamente. Berods, ir politinė valia tam baigia subręsti. Prezidentė ir Premjeras kalba beveik vienu balsu.

Parlamentiniam tyrimui, iš kurio laukiama atsakymų dėl Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimų galimo buvimo Lietuvoje, artėjant finišo tiesiosios link Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis sako manantis, kad teisėsauga turėtų pasidomėti buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir atleistojo generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko veikla.

Tautinio humoro klasikas Juozas Erlickas, apibūdindamas Lietuvos kadrų politiką, taip juokavo: „Greičiau kupranugaris pralįs pro adatos skylutę, nei muitininkas pateks į kalėjimą.“ Senus veltėdžius keičiame Pastaruoju metu Lietuvoje nušienauta daug vadovų. Pagaliau krito Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas ir subraškėjo ambasadoriaus Gruzijoje Mečio Laurinkaus kėdė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atleido Povilą Malakauską iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų. Laikinai eiti valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas nuo gruodžio 28 dienos pavesta VSD generalinio direktoriaus pavaduotojui Romualdui Vaišnorui. Ketvirtadienį Seimas, atsižvelgdamas į Prezidentės dekretą, 82 balsais pritarė P. Malakausko atleidimui iš VSD generalinio direktoriaus pareigų. Prieš buvo 3 Seimo nariai, 12 parlamentarų susilaikė.

Vieno žmogaus - pulkininko Vytauto Pociūno (1957 m. rugsėjo 23 d. - 2006 m. rugpjūčio 23 d.) - tragiška žūtis, jo lemtingi žodžiai: "Daugiau netylėsiu..." sukėlė dramatiškų politinių įvykių grandinę, kurios pasekmes jaučiame ir srebiame iki šiol.

Seimo narys Vitas Matuzas kreipėsi į Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininką Aleksandrą Sacharuką, siūlydamas komisijos vardu inicijuoti kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimo neteisėto kai kurių žurnalistų ir valstybės tarnautojų stebėjimo. Politikas siūlo paprašyti VSD pateikti išsamius duomenis apie žiniasklaidos atstovų bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų stebėjimą operatyvinėmis priemonėmis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo postą paliekantis Povilas Malakauskas tikisi, kad laikas parodys, ar jo asmeninis apsisprendimas buvo teisingas. "Žmonės, kai yra skiriami į tokias pareigas, turi žinoti, kad tai yra paskyrimas, kuris yra ne amžiams. Gali būti kadencija, gali būti trumpiau, gali būti ilgiau. Dėl to aš tikrai tam buvau pasiruošęs. Pagrindinis ir esminis tikslas mūsų visų - mano, Seimo - yra stabilizuoti situaciją.

Pagaliau prasidėjo ilgai lauktas Lietuvos apsivalymas - postų neteko du susikompromitavę generolai Povilas Malakauskas ir Mečys Laurinkus, kitą savaitę Seime skelbiamos išvados dėl CŽV kalėjimo. Kelią į tiesą pradėjo Vytauto Pociūno Golgota.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako dar nesvarstanti, kas galėtų pakeisti pasitraukti nusprendusį Valstybės saugumo departamento vadovą Povilą Malakauską, ir sprendimą priimsianti tik po Naujųjų metų. "Visos kandidatūros, kurios yra diskutuojamos viešojoje erdvėje, yra viešos erdvės kandidatūros. Aš dar nediskutuoju pavardžių ir sprendimus priimsiu tik po Naujųjų metų", - sakė D. Grybauskaitė trečiadienį po Baltijos šalių vadovų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės žiniomis, Mečio Laurinkaus atšaukimo iš Gruzijos ambasadoriaus pareigų klausimas bus įtrauktas į artimiausio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Valstybės vadovė sakė tokį patikinimą išgirdusi iš Premjero Andriaus Kubiliaus po pokalbio su juo. Dar rytą Ministras Pirmininkas sakė, kad nėra ketinama įtraukti M. Laurinkaus klausimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Prezidentė sakė M. Laurinkaus atšaukimo klausimą svarsčiusi jau maždaug mėnesį.

Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras Anatolij Mirnyj, lengva ranka laiminęs sankcijas klausytis žurnalistų pokalbių, staiga susirgo gavęs kvietimą atvykti į atestaciją Generalinėje prokuratūroje ir į Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją. Šiaulių prokuratūroms jau 25 metus vadovaujantis A.Mirnyj pataikė susirgti kaip tik tada, kai Generalinė prokuratūra pakvietė jį atvykti į atestaciją.

Antradienį Prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius Seimui pateikė šalies vadovės dekretą, kuriuo prašoma pritarti Povilo Malakausko atleidimui iš Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pareigų. Pirmadienį P. Malakauskas Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė prašymą atleisti iš pareigų. Pagal Lietuvos Konstituciją, Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia saugumo tarnybos vadovą.

Seimas po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Povilo Malakausko atleidimo iš pareigų. Mažai tikėtina, kad vos prastūmę biudžetą valdantieji imtųsi prieštarauti D. Grybauskaitei ir pakartotų absurdišką situaciją, kai praėjusios kadencijos Seimas pradžioje neatleido atsistatydinusio Arvydo Pociaus, anuomet pasigyrusio ir apsimelavusio - neva ištyrė tilto per Bražuolę sprogdinimą ir kitas baisenybes.

Generolo Povilo Malakausko atsistatydinimas, kaip jau įprasta Lietuvos Respublikoje, gerokai pavėlavo. Minėtas nematomojo fronto karvedys savaime nelabai įdomus. Jokio savarankiško vaidmens Lietuvos istorijoje jis nesuvaidino. Bent jau taip atrodo žiūrint į viešai prieinamą ir žurnalistui pasiekiamą informaciją.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas įteikė valstybės vadovei prašymą atleisti iš einamų pareigų. Dalia Grybauskaitė jau pasirašė dekretą, kuriuo Seimui bus siūloma pritarti P. Malakausko sprendimui. Galutinai atleidimo procedūra bus baigta, kai Seimas šį klausimą įtrauks į darbotvarkę ir balsuos dėl pritarimo, o Prezidentė pasirašys dekretą dėl atleidimo.

Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) penktadienį liudijęs buvęs Prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas patvirtino, kad buvo noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis ir dėl to į jį buvo kreiptasi.