vladimiro putino

Rusijai išgyvenant patriotinę euforiją dėl Krymo prijungimo ir didėjant prezidento Vladimiro Putino populiarumui, kai kurie garsūs šios šalies roko atlikėjai atsidūrė tarp nedaugelio iškilių veikėjų, nepritariančių pastariesiems Kremliaus veiksmams. Tarp kritikuojančių intervenciją Kryme buvo keli Sovietų Sąjungos persitvarkymo epochos laikus menantys roko veteranai ir kai kurios jaunesnės žvaigždės.

Ar savivaldybių tarybų kadencija eina į pabaigą, ar Panevėžio valdančiojoje daugumoje esantys konservatoriai suprato esą vedžiojami už nosies koalicijos partnerių tvarkiečių? Tokios mintys piršosi daugeliui girdėjusiųjų, kaip miesto Tarybos posėdyje Tėvynės sąjungos atstovai netgi ironiškai kritikavo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos statytinės Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės metinę ataskaitą.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad Rusija turi atitraukti savo pajėgas, šiuo metu sutelktas prie Ukrainos sienų, ir pradėti derybas su tarptautine bendruomene.

 Rusijai šiemet gresia tik 0,6 proc. ekonomikos augimas, o iš šalies atitraukiamo kapitalo suma gali pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių (apie 250 mlrd. litų), ketvirtadienį perspėjo ekonomikos ministras, didėjant susirūpinimui dėl prezidento Vladimiro Putino intervencijos Kryme kainos. Ministras Aleksejus Uliukajevas patvirtino, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį kapitalo pasitraukimas bus apie 60 mlrd. dolerių (150 mlrd.

Net ir pasigirdus naujam aliarmui dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų, gali būti, kad Maskva prarado savo šansą pasinaudoti neramumais rusiškai kalbančioje Rytų Ukrainoje ir užimti šį pramoninį Ukrainos regioną, kaip ką tik užėmė Krymą.

Krymo nakties tamsoje Anastasija žengia į gelsvos gatvės žibinto šviesos ratą. Ši išvargusi 30 metų moteris pilkais plaukais vogčiomis dairosi aplinkui, o jos balsas virsta šnabždesiu, kai pro šalį praeina koks praeivis. „Čia nebebus jokios demokratijos. Ne valdant Putinui“, – sako Anastasija, kuri gyvena daugiabutyje vakariniame Simferopolio – pagrindinio pusiasalio miesto – pakraštyje. „Noriu išvažiuoti, bet negaliu parduoti savo buto.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Šios savaitės pradžioje ES, JAV ir atskiros pasaulio šalys įvedė sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Krymo pusiasalyje. Dabar pasigirdo kalbų, kad sankcijos reikalingos, tačiau jos tokiai didelei šaliai kaip Rusija tikriausiai neturės įtakos. Įtampa nemažės Rusijos kariniai veiksmai Krymo pusiasalyje daugelio pasaulio šalių politikos analitikams asocijuojasi su prieš kelis dešimtmečius pasibaigusiu Šaltuoju karu.

Vladimiro Putino režimas po įvykių Ukrainoje ras pretekstą dar labiau gniaužti opoziciją, bet kol kas vaduoti rusų Lietuvoje neskubės, mano šioje šalyje veikiančio Komiteto prieš kankinimus pirmininko pavaduotoja Olga Sadovskaya. Kaip portalui balsas.lt sakė O. Sadovskaya, tenykščiai „vanagai“ aktyvėja. „Ukrainos klausimas labai suskaldė visuomenę. Tuos, kas pasisako prieš įsiveržimą į Ukrainą, vadina išdavikais.

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas Vakarams pasiūlė suduoti „rimtą smūgį patiems artimiausiems“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniams ir tokiu būdu atsakyti į Krymo aneksiją. Būtina užšaldyti stambiausių Rusijos verslininkų aktyvus ir nekilnojamą turtą, rašo A. Navalnas savo straipsnyje pavadinimu „Kaip nubausti Putiną“ „The New York Times“ leidinyje.

11 val. 53 min. Rusijos įstatymų leidėjai kandžiai pašiepia Vakarų sankcijai Maskvai Rusijos įstatymų leidėjai antradienį kandžiai komentavo Vakarų šalių paskelbtas sankcijas pareigūnams, susijusiems su akivaizdžiomis Maskvos užmačiomis aneksuoti Krymą – jie ragino JAV ir Europos Sąjungą (ES) taikyti tokias pačias poveikio priemones visiems parlamento nariams.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata nurodė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dėmesio grįžimas prie Europos reikalų – Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuopelnas. „Nesupraskite manęs ciniškai, bet Putiną galima pasveikinti vienu atveju: pagaliau jis sugrąžino JAV į Europą. Tai labai svarbu“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ penktadienį sakė R. Lopata.

Prorusiškai Krymo vyriausybei stengiantis paskubomis prijungti šį regioną prie Rusijos, žmonės likusioje Ukrainos dalyje žada nesėdėti rankų sudėję, kai Maskva ruošiasi atsiriekti dalį jų šalies. Daugelis visuomenės narių – pradedant garsenybėmis, baigiant ultradešiniaisiais judėjimais ir vietos etninėmis mažumomis – pasisakė prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą, kuriame Krymo gyventojai galės nuspręsti, ar jų regionas turi tapti Rusijos teritorija.

16 val. 41 min. Ukrainos parlamentas priėmė kreipimąsi į JT dėl padėties Kryme Ukrainos parlamentas trečiadienį kreipėsi į Jungtines Tautas su prašymu aptarti Rusijos pajėgų įvykdytą jai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją, ir nurodė pasiliekantis teisę prašyti atskirų šalių pagalbos sprendžiant šią problemą.

Prorusiška Krymo valdžia, ketvirtadienį paskelbusi šį autonominį Ukrainos regioną Rusijos dalimi, pareiškė vykdanti triuškinamos savo gyventojų daugumos valią. Regiono sostinės Simferopolio gatvėse aiškiai dominavo Rusijos šalininkai, skanduojantys tos šalies pavadinimą ir mojuojantys jos vėliavomis.

Amerikietė žurnalistė, vedusi laidas Maskvos finansuojamoje televizijoje „Russia Today“ (RT), trečiadienį tiesioginiame eteryje paskelbė atsistatydinanti, protestuodama dėl Rusijos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Laidų vedėja Liz Wahl (Liz Val) per tą transliaciją pareiškė nebegalinti dirbti televizijoje, kurią ji kaltino pastangomis teigiamai vaizduoti bet kokius Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus.

Ukrainos vėliava trečiadienį vėl buvo iškelta ant vietos vyriausybės pastato rytiniame Donecko mieste, ant kurio nuo šeštadienio plevėsavo Rusijos vėliava, pranešė įvykio liudininkai. Milicija nurodė evakuojanti pastatą, kurį nuo pirmadienio laikė užėmę prorusiški demonstrantai. Milicijos pranešime sakoma, kad evakuacija pradėta gavus pranešimą, jog tas pastatas užminuotas.

Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme iššaukė griežtą ES ir NATO šalių reakciją. Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų. Pirmadienį Rusijos Valstybės Dūmos deputatai pateikė įstatymo projektą, kuriuo prašoma keisti Rusijos konstituciją.

Lietuvos pareigūnai nesantaiką kurstančiu šmeižtu pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus Lietuvai ir Lenkijai, esą jos rengė kovotojus Kijeve. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tai pavadino pagrindo neturinčiomis insinuacijomis, o prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja pareiškė, kad tokiu melu Rusija mėgina pateisinti karinius veiksmus kaimyninėje Ukrainoje.

Europos Sąjunga (ES) veikiausiai neantrins Jungtinėms Valstijoms, grasindama imtis sankcijų prieš Rusiją, kai Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks tartis dėl krizės Ukrainoje – labiau tikėtina, kad bus siekiama pasiūlyti tarpininkavimą tarp Maskvos ir Kijevo, nurodė pareigūnai. Šis neeilinis pasitarimas buvo sušauktas, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos užėmė Krymo pusiasalį, o Maskva pareiškė turinti teisę įsiveržti į kaimyninę šalį.

(Papildyta 13.34) Rusija žada užtikrinti nuversto Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus saugumą  Nušalintas Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį pareiškė, jog tebėra teisėtas šalies prezidentas ir kad jos pietryčių bei pietų regionų gyventojai niekada nepriims „betvarkės“, nešamos naujųjų šalies vadovų, išrinktų „minios“.  Rusijos naujienų agentūros citavo V.Janukovyčiaus pranešimą, kuriame jis paprašė Maskvos „užtikrinti jo asmeninį saugumą“. To pranešimo autentišk...

Sklandžiai vykusios ir neretai nuostabą kėlusios Sočio olimpinės žaidynės virto įgyvendintu prezidento Vladimiro Putino pažadu organizuoti „įspūdingą renginį“, nors abejonių dėl infrastruktūros tvarumo bei politinio fono taip ir nepavyko iki galo atsikratyti. Siekdamas paversti savo svajonę realybe, V.Putinas per pusę dešimtmečio pavertė iki to laiko iš esmės nepaliestą pelkyną į pietus nuo Sočio olimpiniu parku su šešiais stadionais, o šalia stūksančius kalnus – pasaulinio lygio žiemos kurortu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Ukrainai šeštadienį kritikavo Europos Sąjungos (ES) ministrus, kurie padėjo sudaryti taikos susitarimą tarp Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės ir opozicijos.

 Ukrainos lyderis tapo Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionete ir nebegali nepriklausomai spręsti šalies ateities, šeštadienį viename interviu sakė kalinama opozicijos lyderė Julija Tymošenko, ragindama savo politinį priešininką atsistatydinti.

2013 metai Rusijoje dažnai vaizdingai lyginami su linksmųjų kalnelių atrakcionu: įgudusiai pasiektus laimėjimus tarptautinėje arenoje keitė niekaip neišbrendamos ekonominės bėdos namų fronte ir dėmės, kritusios dėl sunkiai demokratiniu pavadintino valdžios elgesio. Taigi, dėl vykdomos užsienio politikos gavusi ne vieną progą pademonstruoti politinius raumenis ir pasikelti prestižą, viduje Rusija tvarkėsi kur kas prasčiau.

(papildyta 16.24) Kijevo Maidane įvairių organizacijų aktyvistai sukūrė Nacionalinę gvardiją, pranešė trečiadienį Ukrainos televizijos „5 kanalas“, nurodydamas, kad priimami visus norintys, prisiekę ukrainiečių tautai. Nacionalinės gvardijos nariais tapo Maidano savigynos atstovai, kazokai ir „Pravyj sektor“ (Teisusis sektorius); vienas gvardijos būrių, pasivadinęs „Vikingais“, jau prisiekė tautai ginti Ukrainą. Nacionalinės gvardijos vadovus ketinama suformuoti artimiausiu metu.

(papildyta 15.07) Ukrainos antivyriausybinių protestų dalyviai penktadienį toliau laikė užėmę vietos administracijos pastatus keturiose vakarinėse šalies srityse, sukeldami papildomą galvos skausmą prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Protestuotojai ketvirtadienį užėmė srities administracijos pastatą vakariniame Lvovo mieste ir privertė gubernatorių Olehą Salo parašyti atsistatydinimo pareiškimą.

 Rusija nesikiš į įnirtingus antivyriausybinius protestus Ukrainoje ir mano, kad šios šalies vadovybė ras išeitį iš susidariusios padėties, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Mes nemanome turintys teisę kokiu nors būdu kištis į mums broliškos Ukrainos vidaus reikalus. Tai neleistina, Rusija to nedarė ir nedarys“, – sakė D.Peskovas interviu, kuris ketvirtadienį paskelbtas dienraščio „Komsomolskaja pravda“ interneto svetainėje.

Buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis, kurį Maskva praėjusį mėnesį išleido į laisvę po 10-ies kalėjime praleistų metų, sekmadienį iš savo naujosios bazės Šveicarijoje žadėjo kovoti už Rusijos politinius kalinius. „Negali gyventi su dvasios ramybe, kai žinai, kad kalėjime pūva politiniai sulaikytieji“, – sakė M.Chodorkovskis Šveicarijos visuomeninei televizijai SRF, važiuodamas traukiniu iš Berlyno į Bazelį.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Šiais metais V. Putino kalba buvo ypatinga (jos tekstą ir vaizdo įrašą galima rasti: <http://kremlin.ru/news/19825>). Jis labai atvirai kalbėjo apie Rusijos problemas ir tikslus. Dėmesio verti iš karto keli momentai. Pirma, šalyje sudėtinga situacija tarpetninių santykių srityje.

Michailas Chodorkovskis kažkada turėjo daugiamilijardinį turtą, paskui daugiau kaip dešimtmetį praleido Rusijos kalėjimuose, o dabar jau kaip laisvas žmogus emigracijoje turi rasti sau naują vaidmenį. Netikėtas M.Chodorkovskio paleidimas ir pervežimas į Vokietiją po Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, yra naujausias posūkis nepaprastame staiga visų turtų netekusio žmogaus, kuris kažkada buvo vadinamas alternatyviu Rusijos lyderiu, gyvenime.

(papildyta 15.51 val.) Buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis, kuris sulaukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės ir po daugiau kaip 10 metų kalėjimo išėjo į laisvę, sekmadienį pareiškė, kad užsiims visuomenine veikla, bet į Rusijos politiką nesivels. "Kova už valdžią ne man", - sakė M.Chodorkovskis spaudos konferencijoje Berlyne, į kurį jis atvyko tą pačią dieną, kai išėjo į laisvę. "Politikos klausimas, politiką suprantant kaip kovą už valdžią man nekyla.

Buvęs naftos magnatas, Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės paprašė spaudžiamas slaptųjų tarnybų, penktadienį pranešė laikraštis „Kommersant“. V.Putinas ketvirtadienį pribloškė Rusiją pareikšdamas, kad garsiausias šalies kalinys, kuris už grotų sėdi nuo 2003 metų, paprašė malonės dėl humanitarinio pobūdžio aplinkybių, nurodydamas, kad serga jo motina.

Rusijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį vienbalsiai patvirtino Kremliaus pateiktą įstatymo projektą dėl amnestijos, pagal kurią į laisvę pirma laiko turi išeiti kalinamos pankgrupės „Pussy Riot“ narės ir pagal kurią turi būti nutrauktas 30 „Greenpeace“ aktyvistų baudžiamasis persekiojimas. Valstybės Dūma 446 balsais patvirtino amnestiją, prieš kurią nebalsavo niekas. Amnestija skelbiama Rusijos dabartinės konstitucijos ratifikavimo 20-ųjų metinių proga.

  Ukraina išvengė bankroto ir socialinės griūties dėl „istorinės“ sutarties su Rusija, pagal kurią Maskva įsigis Ukrainos obligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių ir sumažins dujų kainas, trečiadienį pareiškė Ukrainos premjeras Mykola Azarovas.   „Kas būtų laukę Ukrainos (be šios sutarties)? Atsakymas aiškus: bankrotas ir socialinė griūtis“, – M.Azarovas sakė parlamentui. „Tai būtų naujametinė dovanėlė Ukrainos žmonėms“, – ironiškai pridūrė jis.

Vilniaus viršūnių susitikimas įvyko. Gruzija ir Moldova parafavo Asociacijos ir laisvos prekybos su Europos Sąjunga sutartį, o Azerbaidžanas – pasirašė sutartį dėl palengvinto vizų režimo. Sakyčiau, labai net neblogai. Žinoma, šiek tiek gaila, kad Rusijos spaudžiama Ukraina atidėjo savo lemiamą žingsnį ateičiai, bet nieko nepataisomo (skirtingai nuo situacijos su Armėnija) tame nėra, nieko baisaus neįvyko. Ne viskas iš karto. Bet apie visa tai daugiau ir geriau parašys kiti apžvalgininkai.

Pastaruoju metu jau ne tik užsienio spauda, bet ir Rusijos valdžios atstovai pripažįsta: šalies ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, kurios mažų mažiausiai reiškia stagnaciją. Ir nors šiais metais prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, besivystančios ekonomikos statusą turinčiai šaliai tai nieko gero nežada. Rusijos ekonominės plėtros ministerija oficialiai pranešė, jog iki 2030 m. Rusijos ekonomika kasmet vidutiniškai augs 2,5 proc.

Rusijos centrinis bankas trečiadienį atėmė licenciją iš vieno Maskvos banko, kurio vienas iš valdybos narių yra prezidento Vladimiro Putino pusbrolis. Tyrėjai sakė įtariantys, kad banko „Master Bank“, kuris pagal bendrą kapitalą yra 75-asis Rusijoje, valdytojai plovė pinigus ir vykdė kitokias neteisėtas grynųjų pinigų operacijas.

Lapkričio 11 dieną oficialiai startavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, nors numanomi pagrindiniai jos dalyviai dar netarė savo svaraus žodžio. Žinoma, tai visai nereiškia, kad visuomenė nežino jų tikrų vardų arba jų nepažįsta. Pažįsta, ir gan neblogai, nes bent vienas, tiksliau – viena iš jų yra linkusi periodiškai pateikti tam tikrus akibrokštus.

Apie 10 tūkst. Rusijos nacionalistų pirmadienį dalyvavo kasmetinėse eitynėse Maskvoje, reikšdami pasipiktinimą dėl musulmonų migrantų antplūdžio, o per tokias demonstracijas anksčiau neretai prasiverždavo smurtas. Demonstracija, kurią leido surengti sostinės valdžia, vyko tame pačiame darbininkų rajone, kuriame prieš tris savaites buvo kilusios riaušės, išprovokuotos incidento, kai vienas azerbaidžanietis nudūrė Maskvos gyventoją.

Valdžia skelbia, kad Tėvynė eilinį kartą pavojuje, nes pavojuje yra jos valdžia. O pavojų jai esą kelia kritika. Kokia būtent, nepasakyta. Tiesiog – būkite budrūs ir žinokite, kad valdžią ruošiasi kritikuoti Kremliaus agentai. O aš manau, kad grėsmė yra visai kitur. Tėvynė pavojuje, nes ją oficialiai patikėta saugoti melagiams, demagogams, valdžios padlaižūnams, intrigantams ir/arba idiotams.

Amerikos užsienio politikos tarybos viceprezidentas Ilanas Bermanas išleido knygą, kurioje išguldė Rusijos vystymosi scenarijų. Tyrime „Vidaus sprogimas. Rusijos pabaiga - ką ji reiškia Amerikai“ (Implosion. The End of Russia and What it Means for America) Bermanas vaizduoja, kaip Rusija atrodys 2040 metais: „Dešimtmečius vykęs gyventojų skaičiaus mažėjimas ir socialinės problemos sunaikino kadaise galingą Rusijos valstybę, kuri virto savo šešėliu.

Rusijos teismas penktadienį netikėtai paleido opozicijos protestų lyderį Aleksejų Navalną, kol bus išnagrinėta jo apeliacija dėl penkerių metų laisvės atėmimo bausmės už valstybės turto grobstymą, kai paskelbus nuosprendį šiam aktyvistui tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į gatves. Šiaurinio Kirovo miesto teisėjas nutarė, kad vieną iš pagrindinių prezidento Vladimiro Putino politinių oponentų palikus arešte, jis netektų teisės kandidatuoti Maskvos mero rinkimuose, kurie vyks rugsėjo 8 dieną.

Radikalios feministinės grupės "Femen", kurios narės protestuoja išsirengusios iki pusės, Prancūzijos skyriaus lyderė, ukrainietė Ina Ševčenko, pirmadienį sakė, kad Paryžius patenkino jos prašymą suteikti jai politinį prieglobstį. I.Ševčenko AFP sakė, jog gavo Prancūzijos pabėgėlių agentūros OFPRA pranešimą, kad jos prašymas buvo patenkintas - remiantis nuogąstavimais, kad Ukrainoje jai grėstų baudžiamasis persekiojimas dėl jos politinės veiklos.

Bėgliu tapęs amerikietis Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) atsiėmė Rusijai pateiktą prašymą suteikti jam politinį prieglobstį, kai Maskva pareiškė, jog jis turėtų liautis viešinęs slaptas JAV žvalgybos ataskaitas, antradienį nurodė Kremliaus atstovas. „Jis atsisakė savo ketinimo ir savo prašymo gauti galimybę pasilikti Rusijoje", – prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

 Iškilus Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas šeštadienį iškeltas kandidatu į Maskvos mero postą - tai padarė kitų šalyje besiplečiančio protestų judėjimo lyderiai. 37 metų aktyvistas, turintis teisininko išsilavinimą, išgarsėjo per gatvių protestus, kurie prasiveržė Maskvoje daugiau nei prieš metus, sakydamas vienas iš karščiausių kalbų prieš jau 13 metų trunkantį prezidento Vladimiro Putino valdymą.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas penktadienį pagerbė Estijos žmones, Sovietų Sąjungos laikais deportuotus į Rusijos Tolimuosius Rytus, akivaizdžiai demonstruodamas pastangas susitaikyti dėl šio vis dar opaus klausimo. Ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkas Kirilas, kuris yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, padėjo gėlių Taline prie Gedulo memorialo (Lindos paminklo) dešimtims tūkstančių estų, pradėtų tremti į Sibirą 1941 metų birželio 14-ąją, atminti.

 Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas sekmadienį vadovavo pamaldoms Pekine, pirmąkart lankydamasis komunistų valdomoje Kinijoje, kur ragino abi didžiules kaimynines valstybes palaikyti glaudesnius ryšius. Puošniais raudonos ir auksinės spalvų drabužiais vilkintis Kirilas pamaldas, kuriose dalyvavo apie 300 žmonių, aukojo palapinėje, pastatytoje Rusijos ambasados Pekine teritorijoje, sustiprinto saugumo sąlygomis, pranešė vienas naujienų agentūros AFP fotografas.

Rusijos oligarcho, kuris, kaip oficialiai teigiama, nusižudė pasikardamas, laidotuves gaubia nežinia. Buvo atidėta pirmadienį turėjusi vykti ceremonija. Kalbos apie trečiadienį (gegužės 8 dieną) irgi nepatikimos. Tokia, kaip teigiama, buvo verslininko giminaičių valia. B. Berezovskio artimieji esą nori išvengti žiniasklaidos dėmesio ir surengti privačią atsisveikinimo ceremoniją, kurioje dalyvautų tik artimiausi oligarcho draugai. Slepiama ir galima laidotuvių vieta.