vladimiro putino

Šiemet sukaks 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos. Artėjanti sukaktis išryškino opią Europos identiteto problemą.   Kodėl būtent Maskvoje? Tai, kas vieniems buvo pergalė prieš Europą pavergti siekusį nacistinės Vokietijos režimą, kitiems tapo ne mažiau žmogėdriško sovietinės Maskvos režimo įsigalėjimo Rytų Europoje triumfu.

Rusijos opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo žudikai pataikė tiesiai į Rusijos opozicijos širdį, nes jis buvo pagrindinis opozicinės veiklos variklis. Tai Vilniuje sakė jo bendražygis, judėjimo „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderis Vladimiras Ryžkovas. „Žmonės, kurie suplanavo ir įvykdė žmogžudystę, žinojo, kad kerta į pačią Rusijos opozicijos širdį“, – antradienį tarptautiniame parlamentarų susitikime Seime kalbėjo V. Ryžkovas.

Kremlius gavo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos laišką, kuriame raginama nedelsiant paleisti iš areštinės Ukrainos lakūnę Nadiją Savčenko, pranešė Vladimiro Putino atstovas. „Jis gautas. Bus ruošiamas atsakymas“, – sakė Dmitrijus Peskovas žurnalistams, atsakydamas į agentūros „Interfax“ klausimą. Trečiadienį P.Porošenka pranešė, kad išsiuntė V.Putinui laišką, kuriame prašoma nedelsiant paleisti ukrainiečių lakūnę ir Aukščiausios Rados deputatę N. Savčenko.

  Tūkstančiai gedinčių žmonių antradienį atidavė paskutinę pagarbą Rusijos opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui, kuris praeitą savaitgalį buvo nušautas netoli Kremliaus per labiausiai sukrečiantį nužudymą, įvykdytą prezidento Vladimiro Putino vadovavimo laikotarpiu.   Didžiulės minios Rusijos sostinėje gedėjo 55 metų buvusio vicepremjero, ilgamečio V. Putino kritiko ir kovotojo su korupcija, kai jis buvo laidojamas vienose Maskvos kapinėse.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį pareiškė, kad iškilaus Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymas Maskvoje byloja apie blogėjančią atmosferą Rusijoje, kur pastaraisiais metais vis griežčiau varžomos pilietinės teisės ir žiniasklaidos laisvė. B.Nemcovas buvo nušautas vėlų penktadienio vakarą ant tilto sostinės centre, visai šalia Kremliaus. „Tai ženklas apie atmosferą.

Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo pagrindinė liudininkė – ukrainietė manekenė, kuri buvo jo mergina – pirmadienio vakarą grįžo į Kijevą. Tuo tarpu Maskva pažadėjo iki galo ištirti šį „purviną nusikaltimą“, kuris yra labiausiai sukrečianti politinė žmogžudystė per visą Vladimiro Putino vadovavimo laikotarpį.

Rusijos propagandiniame tinklalapyje „LifeNews.ru“ pasirodė Vladimiro Putino statytinio Ramzano Kadyrovo „legenda apie tai, kaip vadas įkalbėjo smogiką pasiduoti“. Nupasakota istorija puikiai atspindi vieno asmens kultą, kurį įvedė R. Kadyrovas Čečėnijoje. Netgi pateikiamas tariamas pokalbis, tarp „apsupto smogikų vado“ (nors šis kažkodėl buvo vienas) ir „tautos vado“, kuris savo struktūra ir pateiktais argumentais turėtų kelti šypseną.

Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymas visiems laikams pakeitė šalį, rašo šalies žiniasklaida pirmadienį – kitą dieną po to, kai dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo eitynėse Maskvos centre, pagerbdami šio Kremliaus kritiko atminimą.

„Vladimiras Putinas praktiškai pradėjo ir užbaigė tyrimą dar tuo metu, kai Boriso Nemcovo kūnas nebuvo atšalęs, – jis pavadino žmogžudystę „provokacija“, – rašo Garis Kasparovas „The Wall Street Journal“. „Šis pikantiškas terminas naudojamas, kai norima pasakyti: Rusijos prezidento priešai žudo vienas kitą, norėdami sugėdinti begėdį,“ – tęsia autorius.

Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymas sužlugdė bet kokias viltis, kad prezidento Vladimiro Putino vadovaujamoje šalyje gali įvykti taiki politinė transformacija. Tai pareiškė iškilus Kremliaus kritikas Garis Kasparovas. Buvęs šachmatų pasaulio čempionas G. Kasparovas, pasitraukęs gyventi į Jungtines Valstijas, pateikė niūrių prognozių dėl Rusijos politinės opozicijos ateities po to, kai B. Nemcovas vėlų penktadienio vakarą buvo nušautas Maskvoje netoli Kremliaus.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) vėlų sekmadienio vakarą atvyko į Šveicariją, kur dalyvaus įtemptose derybose dėl Irano bei Ukrainos ir spaus Rusijos užsienio reikalų ministrą užtikrinti, kad būtų atliktas „patikimas tyrimas“ dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo.

 Rusija paskelbė sumokėsianti 3 mln. rublių (43,4 tūkst. eurų) premiją už informaciją, kuri padėtų išaiškinti iškilaus opozicijos politiko ir Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymą, sekmadienį pranešė Tyrimų komitetas. „Operatyviniai padaliniai, dalyvaujantys baudžiamosios bylos tyrime, pasiruošę sumokėti stambų atlygį – 3 mln. rublių – už tyrimui vertingą informaciją“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Tyrimų komiteto pranešimą.

 Nužudytas vienas Rusijos opozicijos lyderių Borisas Nemcovas dar 2012 metais teiravosi, ar Lietuva priimtų jį su šeima, jei tektų bėgti nuo Vladimiro Putino režimo, teigia buvęs premjeras ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius. „Jis lankėsi Lietuvoje, buvo atvažiavęs pas mus į partijos vasarinę stovyklą Rukloje ir ten diskutavome apie Rusijos ateitį.

 Viename Rusijos tardymo izoliatoriuje laikomos ukrainietės karo lakūnės Nadijos Savčenko, paskelbusios bado streiką, sveikatos būklė smarkiai pablogėjo, todėl ji „gali mirti artimiausiomis dienomis“. Tai penktadienį pranešė viena Kremliaus žmogaus teisių tarybos narė.

 NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pripažino, kad dabartinė sistema, kai Amerikos kariai tik trumpam atvyksta į Baltijos šalis, negali užtikrinti ilgalaikio saugumo. Generolas Philipas Breedlove`as Jungtinių Valstijų parlamentarams sakė, kad Baltijos šalims kilusi destabilizavimo grėsmė. Jis taip pat netiesiogiai kritikavo paties prezidento Baracko Obamos politiką – esą ji nestabdo Vladimiro Putino, ir jis Ukrainoje kariaus, kol pasieks savo tikslus.

Estų ekspertas Martinas Hurtas (Tarptautinio gynybos ir saugumo centro atstovas) teigia: iš anksto nesuderinti kariniai mokymai, kuriuos Rusija vis dažniau organizuoja netoli kaimyninių Rytų Europos šalių, – galimai, yra dalis strategijos, kuri „atvers duris“ Rusijos puolimui Baltijos šalyse, rašoma „Newsweek“. Lietuvos ir Estijos gynybos ministerijos išsakė susirūpinimą dėl augančio karinio aktyvumo ir nurodė dėsningumus, kuriuos įžvelgė ir prieš rusų įsiveržimą į Krymą.

Maskvos teismas ketvirtadienį vakare skyrė Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui 15 parų administracinį areštą už tai, kad jis pažeidė įstatymą dėl viešų susibūrimų, todėl šis Kremliaus kritikas negalės dalyvauti kovo 1 dieną planuojamoje demonstracijoje. Dviem dienomis anksčiau kitas teismas panaikino A.Navalnui skirtą namų areštą ir patvirtino lygtinę pusketvirtų metų įkalinimo bausmę byloje dėl lėšų pasisavinimo, kuri, anot opozicionieriaus, yra politiškai motyvuota.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė pakėlusi į orą naikintuvus „Typhoon“, kai prie Anglijos pietinių krantų ankstesnę dieną priartėjo du Rusijos ilgojo nuotolio bombonešiai „Tu-95 Bear“, o toks incidentas buvo jau antras per pastaruosius du mėnesius. Britanija sausį iškvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti dėl panašaus epizodo, kai Rusijos bombonešiai praskrido virš Lamanšo sąsiaurio, priversdami tarnybas skubiai pakeisti civilinių orlaivių maršrutus.

 Vengrija antradienį sudarė „politinį susitarimą“ su Maskva dėl dujų tiekimo, kuris buvo pagrindinis premjero Viktoro Orbáno tikslas per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Budapešte. V. Orbánas, kuris po susitikimo su V. Putinu sakė, kad belieka suderinti tos sutarties „technines“ detales, taip pat aktyviai pasisakė už „bendradarbiavimą ir gerus santykius“ tarp Europos ir Rusijos.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Ugnies nutraukimas tarp Rusijos ir Ukrainos, palaimintas JAV, daugelio yra vadinamas prezidento Vladimiro Putino pergale, – tai teigia „The Foreign Policy“ apžvalgininkas Davidas Francisas. Tačiau, pasak jo, būtent tai leis Ukrainai išvengti ekonomikos griūties, nes šalis gaus piniginių lėšų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), taip reikalingų jai gelbėti. Grivina praėjusią savaitę krito 50 proc.

Minske vykęs derybų ratas baigėsi po 14 valandų Vladimiro Putino pareiškimu, kad pavyko sutarti dėl sunkiosios karinės technikos atitraukimo nuo fronto linijos ir dėl Ukrainos konstitucinės reformos vėliau. Šiuos pareiškimus patvirtino tiek Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, tiek Vakarų diplomatai. Daugelis politikų ir ekspertų pripažįsta, kad sunkiausia dar laukia ateityje, – reikės įgyvendinti tai, kas buvo sutarta.

Visi mes jau beveik metus priversti stebėti geopolitinio absurdo teatrą: Rusija visokeriopai remia (o iš esmės – vykdo) agresiją prieš kaimyninę Ukrainą, tačiau įžūliai neigia savo vaidmenį šiuose tragiškuose įvykiuose. Neigimo diskursas atsikartoja visuose oficialiuose Rusijos pareigūnų pasisakymuose nepriklausomai nuo realios situacijos ir konteksto, nepaisant net to, kad kitur pasaulyje nekyla didesnių abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens šioje istorijoje. Melas yra esminė Kremliaus taktika.

Egipto prezidentas Abdelis Fattah al Sisi (Abdelis Fata Sisi) antradienį pranešė, kad Kairas ir Maskva sutarė dėl plano kartu statyti pirmąją Egipte atominę elektrinę. Anot A. F. al Sisi, atitinkamą susitarimo memorandumą pasirašė Egipto ir Rusijos pareigūnai per prezidento Vladimiro Putino vizitą, kuris Egipte prasidėjo pirmadienį. Egipte viešintis Rusijos prezidentas V. Putinas šalies vadovui A. F. al Sisi dovanų įteikė kalašnikovo automatą.

Rusijos policijos nuovadoje, kaip manoma, nuo širdies priepuolio mirė 81 metų moteris, kuri buvo sulaikyta parduotuvėje dėl įtariamos sviesto vagystės, pranešė policija. Dėl įtariamos vagystės netoli Sant Peterburgo esančio Kronštadto miesto parduotuvėje sulaikyta moteris prieš mirtį policijos nuovadoje skundėsi bloga savijauta, nurodoma regiono policijos tarnybos pranešime. Kronštadto policijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP pranešė, jog moteris buvo įtariama sviesto vagyste.

Per beveik penkiolika Vladimiro Putino valdymo metų susidarė nemažas sąrašas dalykų, dėl kurių Rusija nemėgsta Vakarų, mano „Financial Times“. Štai keli jų: 1. NATO plėtra. „V. Putinas prisiminė 1990-ųjų NATO generalinio sekretoriaus Manfredo Wörnerio žodžius, kuris pareiškė, kad NATO neperkels savo pajėgų ryčiau Vokietijos ir „suteiks SSRS tvirtą saugumo garantiją“, – rašo autorė. V. Putinas tolimesnę NATO plėtrą naudoja kaip Krymo aneksijos pateisinimą, rašo leidinys.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai pripažino, kad situacija dėl valstybės išdavyste apkaltintos Viazmos gyventojos Svetlanos Davydovos yra „be jokios abejonės, rezonansinė“. Dienraščiui „Kommersant“ jis pareiškė, kad Kremlius žino apie susidariusią situaciją. Vasario 3-ąją prezidento administraciją turėtų pasiekti 40 tūkst. per paskutines kelias paras surinktų, kaltinamosios likimu susirūpinusių, piliečių parašų.

„Bloomberg“ šaltiniai patvirtino praėjusią savaitę rbc.ru redakcijos paviešintą „viešai žinomą tiesą“, kad Jekaterina Tichonova ne tik yra Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino duktė, bet ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Nacionalinio intelektinio rezervo centrui, yra šio universiteto garbės tarybos narė. Be to, ji dar ir šokėja – dalyvavo tarptautiniuose akrobatinio rokenrolo konkursuose.

 Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos spaudos konferencija Nepriklausomybės rūmuose Minske ketvirtadienį pasirodė esanti rekordinė – ji truko 7 valandas ir 7 minutes. Renginys prasidėjo lygiai 11 val., o baigėsi 18 val. 7 min. A.Lukašenka atsakė į Baltarusijos ir užsienio žiniasklaidos priemonių atstovų klausimus.

 Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį perspėjo, kad jo šalis gali pasitraukti iš naujai įkurtos Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES), jeigu nebus laikomasi jos sutarčių, taip pat pareiškė, kad Baltarusija yra nepriklausoma valstybė, pasiruošusi ginklu ginti savo suverenumą.

Buvės SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pareiškė, kad tarp JAV ir Rusijos vyksta atviras šaltasis karas, kuris gali virsti „karštuoju“, rašoma lenta.ru. Pasak politiko, Vašingtonas įtraukė Maskvą į priešpriešą, „bandydamas atvirai realizuoti savo viešpatystės idėją“. „Deja, aš jau negaliu tvirtai teigti, kad šaltasis karas nevirs „karštuoju“. Bijau, kad jie (JAV) gali surizikuoti,“ – pridūrė M. Gorbačiovas.

Rusijos karo žurnalistas Arkadijus Babčenka apie karą žino ne iš nuogirdų – savanoriškai dalyvavo abiejuose Čečėnijos karuose. Nuo 2000-ųjų su pertraukomis dirba karo žurnalistu, taip pat rašo knygas. Socialiniame tinkle „Facebook“ aktyviai aptaria įvykius Ukrainoje.

SSRS tirono Josifo Stalino anūkas sukritikavo dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, pasmerkęs šį dėl pradėto karo su Ukraina ir Krymo aneksijos, rašoma „Daily Mail“. Jevgenijus Džugašvilis šalies prezidento elgesį pavadino „begalviu“, o Kremliaus politinį elitą „vagimis“, kurie kvailina rusus.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį pareiškė, kad Vašingtono palaikymas Ukrainai atskleidžia Amerikos galią ir diplomatiją, lėmusią Maskvos izoliaciją ir jos ekonomikos nuosmukį.

Vladimiro Putino viešųjų ryšių aparatas dirba visu pajėgumu, tuo abejoti neleidžia pastarųjų dienų pareiškimai. Suaktyvėjusių karo veiksmų Donecke fone D. Peskovas apkaltino Ukrainą „atmetus V. Putino pasiūlymą“ dėl ugnies nutraukimo. Sekmadienį, o čia derėtų atkreipti dėmesį, V. Putino spaudos atstovai išplatino šalies prezidento pareiškimą, kuriame išsakoma kritika Ukrainos valdžiai dėl situacijos paaštrėjimo Donecko oro uoste.

Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas sako, kad tikisi taikaus prezidento Vladimiro Putino pasitraukimo iš valdžios per rinkimus, šaliai grimztant į ekonominį nuosmukį. „Mano kaip politiko tikslas yra sukurti pasitraukimo strategiją Rusijai ir ponui Putinui per konstitucinius instrumentus, tai reiškia, parlamento ir prezidento rinkimus“, - interviu BNS penktadienį Vilniuje sakė M.Kasjanovas. Rusijoje parlamento rinkimai turėtų vykti 2016 metais, prezidento - 2018 metais.

 Ketvirtadienį-penktadienį vyksta Sniego susitikimas ir intelektualų forumas, kurio metu į Lietuvą atvyksta žymiausi ekspertai Rusijos ir Rytų Europos klausimais bei garsiausi Kremliaus oponentai. Tarp jų ir Michailas Chodorkovskis. Politologas Linas Kojala „Žinių radijui“ sakė, kad pagrindinis Sniego susitikimo klausimas bus Rusija, jos galimybės toliau veikti Ukrainoje, taip pat jos pačios išlikimo klausimas. „Ekonominė krizė verčia permąstyti daug dalykų ir Kremliuje.

Ellen Mickiewicz knygos „Be iliuzijų. Būsimų Rusijos lyderių balsai“ apžvalga (E. Mickiewicz. „No Illusions: The Voices of Russia’s Future Leaders“. „Oxford University Press“, 2014). „Prieš dvidešimt metų, dirbdama Chimkuose, Rusijoje, Nacionaliniame demokratiniame institute, stebėjau dirbančią tiriamąją grupę, – pasakoja E. Mickiewicz. – Sėdėdama niūriame bute, kartu su kolegomis bandžiau suprasti, ką vietos gyventojai mano apie asmenis, pretenduojančius į Rusijos parlamento narius.

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

 Rusijos vyriausybei gali tekti priimti kai kurių itin nepopuliarių sprendimų, jeigu nepavyks įtikinti prezidento Vladimiro Putino apriboti milžiniškas išlaidas gynybos sektoriui. Pareigūnai baiminasi, kad neapkarpius gynybos biudžeto vyriausybė turės didinti mokesčius, išėjimo į pensiją amžių arba didesniu greičiu paleisti pinigų spausdinimo stakles, kad valstybės deficitas netaptų nevaldomu.

 Laisvoji banga Svarbiausius 2014-ųjų metų pasaulio įvykius „Laisvosios bangos“ eteryje apžvelgė Čikagos advokatas ir spaudos bendradarbis Povilas Žumbakis. – Kurie tarptautiniai 2014-ųjų įvykiai Jums atrodo svarbiausi? Tikriausiai, nebūtinai visa, kas svarbu žvelgiant iš Čikagos, taip pat svarbu atrodo ir iš Vilniaus?.. – Į kai kuriuos dalykus mes žvelgiame vienaip, jūs – kitaip. Ir tai yra gerai, įdomu pasikalbėti. Prioritetus lemia daug veiksnių.

NATO grėsmę naujoje karinėje doktrinoje pabrėžianti Rusija bando pateisinti savo pačios agresiją, painiodama priežastis ir pasekmes. Tai pirmadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Vladimiras Putinas gali bandyti pereiti nuo kleptokratijos prie populistinės autokratijos. Taip mano ekspertai, pateikę savo išvadas dėl naujosios Rusijos karinės doktrinos. Šiame dokumente šalių kaimynių režimo nuvertimas ir vidaus politikos nestabilumas yra paskelbti pavojumi saugumui.

Vladimiro Putino gerbėjai ir apologetai turėtų suklusti, internete pasirodė „Putinversteher“ – žiedas su šio Rusijos politiko atvaizdu. Krizės Ukrainoje metu kai kurie Vokietijos politikai užėmė poziciją, kurią vietos gyventojai išsyk praminė „Putinversteher“, kas reiškia „suprantantis Putiną“ arba „Putino apologetas“, – asmuo, pritariantis ar pateisinantis V. Putino politiką. Ši frazė taip prigijo, kad netgi yra įtraukta į kasmetinius „Antižodžio-2014“ rinkimus.

Ko 2015-aisiais laukti iš Vladimiro Putino? – baigiantis metams klausia italų „La Stampa“. „Ko mes turėtume laukti artėjančiais metais iš Vladimiro Vladimirovičiaus Putino? Mintys, kurias galima išskirti iš jo ilgos spaudos konferencijos, įvykusios gruodžio 18-ąją, atrodo neužbaigtos ir, galiausiai, labiau mįslingomis,“ – rašo straipsnio autorius Roberto Toscano.

Ukraina antradienį žengė istorinį žingsnį narystės NATO link, kai parlamentas panaikino tai daryti draudusią nuostatą, tačiau šis sprendimas neabejotinai pakurstys Rusijos pyktį, artėjant svarbioms deryboms dėl pastangų užbaigti Ukrainą krečiantį separatistinį karą. Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiška vyriausybė turi tvirtą paramą, balsuodama nusprendė panaikinti draudimą jungtis prie užsienio karinių blokų, panašų į Šveicarijos neutralitetą.

Kasmetinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija šalyje daugelį nuvylė: jo oficialus atstovas Dmitrijus Peskovas žadėjo, kad bus pateiktos kažkokios ypatingos ekonomikos gelbėjimo priemonės ir planai. „Nieko panašaus neatsitiko, – rašo „The Daily Beast“ žurnalistė Ana Nemcova.

Rublio nestabilumas ir sankcijos grasina sužlugdyti ir Vladimiro Putino sukurtą Eurazijos sąjungą – net Baltarusija jau nori atsiskaityti tik doleriais. Rusija jau anksčiau uždraudė įvežti Baltarusijos pieną ir mėsą, o Minskas nusprendė atkurti muitinės kontrolę ir paragino gamintojus ieškoti naujų rinkų. Antradienį prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė gynybos pareigūnams rūpintis ne tik vakarinių sienų su NATO saugumu, bet ir stiprinti pajėgumus prie sienos su Rusija.