vitas vasiliauskas

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei centrinio banko Valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas ekonomistas Tomas Garbaravičius. Šiai kandidatūrai pritarė rekomendacijas dėl Valdybos narių skyrimo teikianti Patariamoji taryba, sudaryta iš žinomų šalies ekonomistų, finansų ir verslo pasaulio autoritetų.

Nuo 2015 m., kaip siekiama, Lietuvai įvedus eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, kuris pristatė euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas ir jo pavaduotojai negali pasigirti sukaupę didelius turtus. Lietuvos finansų rinkų prievaizdai valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir jo pavaduotojai Darius Petrauskas ir Raimondas Kuodis iš viso yra deklaravę turto už beveik 566 tūkst. litų.  2012 metų turto deklaracijos duomenimis, V. Vasiliauskas buvo sukaupęs turto už kiek daugiau nei 528 tūkst. litų.

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos „Deutsche Boerse Group“ leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

Penktadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos banke priims dvidešimt septynių ES valstybių narių centrinių bankų valdytojus ir Europos Centrinio Banko viceprezidentą Vitorą Constancio. Jie dalyvaus pirmą kartą Vilniuje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje. Lietuvos banke įvyks svečių darbiniai pietūs.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo šešeriems metams paskyrė buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Ji pareigas pradės eiti nuo liepos 10 dienos. 38 metų I.Šimonytės kandidatūrą prezidentei pateikė LB vadovas Vitas Vasiliauskas, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba. Nuo šių metų sausio I.Šimonytė, kuri 2009–2012 metais ėjo finansų ministrės pareigas, dėsto makroekonomiką Vilniaus universitete.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

Lietuvos bankas priėmė „EurEst Capital“ OU ir juridinių bei fizinių asmenų grupės prašymą įsigyti AB banko „FINASTA“ akcijų paketą ir pradeda vertinti pateiktus dokumentus. „Naujo žaidėjo pasirodymas rinkoje paskatintų konkurenciją, o tai neabejotinai būtų naudinga ir finansinių paslaugų vartotojams, ir pačiam finansų sektoriui“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei centrinio banko valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas ekonomistas Marius Jurgilas. Šiai kandidatūrai pritarė rekomendacijas dėl valdybos narių skyrimo teikianti Patariamoji taryba, sudaryta iš žinomų šalies ekonomistų, finansų bei verslo pasaulio autoritetų.

Seimo narys Petras Gražulis pranešė, kad kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir prašė ištirti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas galbūt viršijo savo įgaliojimus primygtinai siūlydamas buvusios savo darbovietės „Lawin“ teisines paslaugas Ūkio bankui. Seimo narys taip pat prašo ištirti, ar derybos dėl Ūkio banko „gerosios dalies“ perėmimo vyko skaidriai.

Lietuvos bankas pristatė naują finansinio švietimo iniciatyvą. Pristatytas naujas interneto tinklalapis pinigubite.lt, tikimasi, padės Lietuvos gyventojams tapti atsakingesniems ir ne tokiems patikliems. „Finansinis švietimas yra mūsų prioritetinė sritis. Tik per finansinį švietimą galima spręsti įsiskolinimo problemas.

Nors, apklausų duomenimis, šių metų pradžioje daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų nepritarė euro įvedimui, o dar viena ES šalis – Kipras pastarosiomis dienomis atsidūrė ant bankroto ribos, mūsų šalies Vyriausybė neatsisako planų prisijungti prie bendrosios ES valiutos nuo 2015 metų. R.Šadžius: pritariančiųjų euro įvedimui daugėja Finansų ministras tvirtina, kad pritariančiųjų Lietuvos perėjimui prie bendros ES valiutos pastaruoju metu daugėja.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina matantis eurą horizonte 2015-aisiais. Tiesa, tik atlikus namų darbus ir be jokių dirbtinių priemonių. Platus horizontas gydomoje Lietuvos finansų sistemoje atsiveria ir privataus vartojimo kreditų teikėjams.

Nepopuliarus Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimas gelbėjant Kipro ekonomiką apmokestinti visus indėlius, laikomus Kipro bankuose, gali turėti įtakos Lietuvai – šalies tiesioginių investicijų krepšelyje Kipras užima 3 vietą. Vis dėlto, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad Kipro gelbėjimo planas Lietuvai nekirs skaudžiomis pasekmėmis.

Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos, Lietuvoje kovo 15 d. pirmąkart paminėta Vaikų finansinio švietimo diena. Diena buvo gausi vaikams skirtų renginių – ekskursijų, paskaitų, žaidimų, testų ir proto mūšių. Skaičiuojama, kad šios dienos renginiuose dalyvavo keli tūkstančiai šalies moksleivių. „Sėkmingai pralaužę ledus šiais metais, tikimės, kad kitąmet kartu su partneriais surengsime ne tik Vaikų finansinio švietimo dieną, bet ir visą savaitę.

Šiemet baigiasi Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojo ir dviejų jos narių kadencijos. Neoficialiai teigiama, kad valdyboje netrukus gali pradėti dirbti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, ketvirtadienį banko valdybą paliks nuo 2004-ųjų joje dirbantis Audrius Misevičius. Gegužės 3-iąją baigsis taip pat devintus metus LB valdyboje dirbančio Vaidievučio Geralavičiaus kadencija.

 Per praėjusius metus šalyje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių valdomas turtas sumažėjo, suteiktų paskolų portfelis ir indėlių suma išaugo, tačiau pelnas sumenko šiek tiek daugiau nei trečdaliu. „Pelno smukimą lėmė du veiksniai.

 Lietuvos banko vadovui Vitui Vasiliauskui ir jo paskirtam Ūkio banko laikinajam administratoriui Adomui Audickui, atrodo, reikės ne tik užsiimti žlungančio banko reikalais, bet ir patiems narpliotis iš juos apraizgiusio interesų konflikto, praneša "Lietuvos rytas". Paaiškėjo, jog parengti į bėdas įklimpusio Ūkio banko pertvarkos planą 30 metų A. Audickas pasamdė advokatų kontorą "Raidla, Lejins & Norcous", kurioje pats visai neseniai dirbo.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu „TV–3“ laidoje „Savaitės komentarai“ teigė, kad Ūkio banko bankrotas vis dar yra tarp svarstomų scenarijų. Paklaustas, ar bankrotas yra svarstomas, V. Vasiliauskas atsakė: „Be jokios abejonės, taip. Bankrotas visą laiką yra kaip scenarijus, bet, kaip esu ne kartą minėjęs, Lietuvos banko valdybos prioritetas – rasti optimaliausią sprendimą indėlininkams, banko kreditoriams ir viešiesiems finansams.

 Lietuvos banko vaidmuo šalies ūkiui ir finansų sistemai yra labai svarbus, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Lietuvos bankas yra tarp svarbiausių valstybės institucijų, kuriai yra keliami aukščiausi standartai.

Šiaulių bankas norėtų norėtų prisidėti prie Ūkio banko restruktūrizavimo, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Kaip tik važiuojant pas premjerą sulaukiau Šiaulių banko valdybos pirmininko (Algirdo Butkaus – aut. past.) skambučio. Jis paminėjo, kad juos domintų vienokia ar kitoki galimybė restruktūrizuojant patį banką. Viskas priklausys nuo skaičių. Mūsų preliminarūs vertinimai sako, kad vienas iš galimų variantų. Bus 3–4 variantai ir viską nulems skaičiai“, – sakė jis.

Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lygiai prieš metus nacionalizuoto banko „Snoro“ bankroto procesas tęsis dar kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo delfi.lt „Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė.

Šalies bankų ir pramonės vadovų susitikime aptarti kreditavimo sąlygų ir kreditavimo teisinės aplinkos kaita bei finansų sektoriaus vystymas Lietuvoje. Kas pusę metų daromoje apklausoje apie kreditavimo rinką dalyvavo apie 500 įmonių. Pagal surinktus duomenis, mažėjęs paskolų portfelis vasario-spalio mėnesiais augo apie 400 mln. litų. 2011 metais buvo matomas 0,5 mlrd. Paskolų portfelio susitraukimas.

Lietuvos bankas, nuo šių metų perėmęs smulkiųjų vartojimo (greitųjų) kreditų priežiūrą, imasi griežtesnių priemonių siekiant pažaboti kreditus teikiančias bendroves. Priemonių imtis paskatino 7 procentai „blogų“ paskolų. Absoliuti didžioji dauguma imančių greituosius kreditus yra jaunimas, prasiskolinusiųjų - taip pat. Įvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus.

Trečiąjį ketvirtį didėjo šalies bankų sistemos paskolų portfelis, augo indėlių apimtis, gerėjo pelningumo rodikliai. Pirmus du ketvirčius mažėjęs, trečiąjį ketvirtį bankų turtas padidėjo 0,4 mlrd. Litų, arba 0,5 proc., ir 2012 m. spalio 1 d. sudarė 76,9 mlrd. litų, praneša Lietuvos bankas (LB). Bankų turtą labiausiai augino suteiktos naujos paskolos. „Bendras bankų paskolų portfelis auga jau antrą ketvirtį iš eilės.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

Antradienį Lietuvos bankas į apyvartą išleis 10 litų kolekcinę sidabrinę monetą, skirtą dailei (iš serijos „Lietuvos kultūra“). Tą pačią dieną naujoji moneta bus pristatyta visuomenei Vilniaus dailės akademijoje, kur vyks magistro studijų diplomų įteikimo ceremonija. Naujosios monetos bus padovanotos penkiolikai geriausių akademijos pasiūlytų absolventų. Juos pasveikins ir įteiks monetas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Praėjusią savaitę laikinoji komisija, tyrusi banko „Snoras“ bankroto aplinkybes ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumą, baigė savo darbą ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Komisijos parengtoms išvadoms pritarė tik pusė komisijos narių. Kita pusė pasišalino iš baigiamojo posėdžio, tuo pačiu užkirsdama kelią išvadų patvirtinimui ir teikimui Seimui.

Ekonomikos sulėtėjimas didžiausiame Europos ūkyje – Vokietijoje, skaudžiai atsilieptų Lietuvos verslui ir biudžetui, Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė interviu „Bloomberg“. Tokią priklausomybę lemia Lietuvos eksporto orientacija į Vakarų kaimynę. Per pastarąjį mėnesį Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas sumažėjo nuo 109,9 iki 106,9 punkto. Šiuo metu Lietuvos eksporto dalis į Vokietiją sudaro 8,5 proc. bendro kiekio.

Laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ žlugimą, pirmininkas V. Mazuronis Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant „Snorą“ ir skelbiant jam bankrotą, pavadino skubotais ir nepakankamai motyvuotais. Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko tvirtinimu, sprendimas buvo skubus, bet neskubotas. Su juo „Savaitėje“ kalbėjosi Nemira Pumprickaitė.

Laikinoji Seimo komisija, ieškanti atsakymų į klausimus, ar Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūra yra efektyvi, ir – svarbiausia – siekianti išsiaiškinti banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes ir tikslingumą, savo užduotį netrukus bus įvykdžiusi. Šią savaitę, pagal bendrą susitarimą, komisijai vadovaujantis Valentinas Mazuronis parengė ir pateikė komisijos nariams išvadų projektą. O kitą trečiadienį turėtų būti balsuojama dėl galutinio dokumento.

Lietuvoje veikiančių bankų pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 43,2 proc. – iki 144,6 mln. Lt. Pelno pokyčiui didžiausią įtaką darė atidėjiniai blogoms paskoloms. „Pernykštį bankų pelno šuolį lėmė dėl geresnės nei manyta skolininkų būklės sumažinti atidėjiniai blogoms paskoloms.

Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija trečiadienį tęsia apklausas. Į Seimo rūmuose 15 val. prasidėjusį komisijos posėdį dar kartą pakviestas jau anksčiau komisijos apklaustas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Parlamentinės komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis anksčiau yra sakęs, kad jau planuojama užbaigti apklausas. Pasibaigus apklausoms komisija ketina pradėti formuluoti savo išvadas.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, trečiadienį į posėdį kviečia Premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis yra sakęs, kad kitą savaitę komisija dar kartą ketina pasikviesti komisijoje anksčiau jau apsilankiusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Vasario 2 d. „Snoro“ problemas tirianti Seimo komisija pradėjo darbą.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį. Praėjusios Seimo kadencijos metu tautą pasvaičiojimais apie pirmalaikius parlamento rinkimus linksmindavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP frakcija registruodavo paleidimo projektus, o paskui jos nariai išbildėdavo „dirbti su rinkėjais“, kad nereikėtų balsuoti.

Lietuvos bankas teigia, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdinti teiginiai, kad Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas neva darė spaudimą buvusiam „Snoro“ prezidentui Raimondui Baranauskui, ragindamas jį atsisakyti „Lietuvos ryto“ akcijų, yra šmeižtas ir reikalaus dienraščio juos paneigti.

Buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas tvirtina nežinojęs apie jokią milijardinę skylę „Snore“. „Jeigu būčiau žinojęs, būtų imtasi atitinkamų priemonių. Audito ataskaitos buvo be išlygų, vadinasi, viskas tvarkoje. Aš nežinau apie jokią skylę“, – po apklausos „Snoro“ žlugimo aplinkybes tiriančioje Seimo laikinojoje komisijoje ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Ramonas.

Šiandien turėtų įvykti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo atomazga. Šiuo metu Antikorupcijos komisija (AK) bando suderinti bendras išvadas dėl FNTT pareigūnų atleidimo klausimo. Savo ruožtu Romualdas Ozolas surengė spaudos konferenciją, kurios metu buvo paviešinti keli žiniasklaidai kol kas nežinomi faktai. Kaip vakar pareiškė Naglis Puteikis, dviem AK nariams buvo grasinama. Pasak jo, grasinama buvo parlamentarams Sauliui Bucevičiui ir Žilvinui Šilgaliui.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas užtikrino, kad informacija apie banko „Snoras“ bankrotą nenutekėjo iš centrinio šalies banko. Tai jis antradienį paliudijo Seimo Antikorupcijos komisijai, tiriančiai „Snoro“ žlugimo aplinkybes.

Ketvirtadienį į posėdį rinksis laikinoji Seimo tyrimo komisija, tirianti banko „Snoras“ žlugimą. Komisijos posėdyje turėtų liudyti Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, „Snoro“ banko buvusi valdybos narė ir vyriausioji finansininkė Jurgita Bliumin, nuo pareigų nušalintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius. Tai bus ketvirtasis komisijos posėdis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius nesitikėjo, jog prieš pusmetį uždėtus generolo antpečius teks nusisegti tik todėl, kad neįtiko politikams. Apie įvykius su pareigūnų kalbasi Balsas.lt - Gerbiamas generole, kokia juoda katė perbėgo tarp Jūsų ir Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio? Katė, vardu politika. Matyt, kažkam smarkiai neįtikau, kai mūsų tarnyba ėmėsi kedenti energetikos įmones, atskleidėme daug nusikaltimų dėl mokesčių nuslėpimo.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, reaguodamas į pasirodžiusią informaciją esą po „Snoro“ bankroto nelegaliai panaudotą indėlį paskolai padengti, sako, kad jokių nelegalių paskolų ir indėlių užskaitymų banke „Snore“ nebuvo. Tokį patikinimą centrinio šalies banko vadovas sako gavęs iš „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio.

Seimo neeilinėje sesijoje antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas informavo parlamentarus apie banko bankroto proceso eigą. ,,Kad tas pasekmes likviduotume su mažiausiais nuostoliais, būtinos bendros pastangos“, – sakė jis pabrėžęs, kad vienintelis jo atvirumo stabdys – ikiteisminis tyrimas.

Penktadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė potvarkį, kuriuo neeilinę sesiją šaukia šių metų sausio 17-19 dienomis. Tokį sprendimą I. Degutienė priėmė gavusi 47 Seimo narių, atstovaujančių ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai, pasirašytą siūlymą ir kartu parengtą neeilinės sesijos darbų programą.

Šiandien jau aišku, kad „Snoro“ laikinojo administratoriaus ir jo komandos paslaugos kainavo 4,834 mln. eurų (16,69 mln. litų). Būtent tiek, remiantis kvitų kopijomis, per tris kartus buvo pervesta iš „Snoro“ į bendrovės „Zolfo Cooper“ sąskaitą, kurios partneris yra laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek darbuotojų sudarė S. Freakley komandą, nes jos sudėtis keitėsi.

Jau teko rašyti, kad demokratinė santvarka negali egzistuoti ir būti gyvybinga be pasitikėjimo. Ypač šiais laikais, kai daugelis visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimų yra tokie sudėtingi, kad net gana išsilavinęs žmogus dažniausiai negali patikrinti įgaliotųjų ir išrinktųjų teiginių. Nei jis gali tiksliai žinoti – kada valdžia pastebėjo „Snoro“ akcininkų reputacijos priekaištingumą, nei kaip nors patikrinti jų užkeikimus apie sėkmingai vykdomą atominės elektrinės statybos projektą.

Vakar Šiauliuose „Swedbank“ klientai buvo užgulę kasas, buriavosi prie bankomatų. Penktadienį socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje pasklido gandai, kad „Swedbank“ ištiko finansų krizė, bet šiauliečiai rinkosi ne dėl Latvijoje paskleistų gandų – jie į banką ėjo pasiimti pensijų. Apgultis pensijų dieną Vakar nuo pat ryto dėl klientų gausos „Swedbanko“ padalinio Šiauliuose durys buvo laikomos atidarytos.