vitas vasiliauskas

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) sumažinus Lietuvos ūkio augimo prognozę 0,1 procetinio punkto, Lietuvos banko vadovas teigia, kad prastesnės prognozės rodo bendrą pasaulinę ekonomikos lėtėjimo tendenciją. Tačiau jis įžvelgia protekcionizmo ir siekio izoliuoti valstybes pavojų, kas galėtų pakenkti tarptautinei prekybai. „Aš manau, tai rodo bendrą tendenciją - tai yra pasaulinė tendencija, ir ji neaplenkia mūsų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vyksta vizito į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai sieks sutarimo dėl koordinuotų veiksmų, kurie sumažintų pasaulio ūkio plėtrai kylančias naujas grėsmes ir išjudintų ekonomikos augimą. „Pasaulio ekonomikos raida džiugių staigmenų nepateikė.

Gyventojams vieni aktualiausių klausimų – atlyginimai ir kainos. Nors iš dalies jų dydžiams įtaką daro ir valstybės sprendimai, ekonomistai konferencijoje pabrėžia, kad esant tarptautinei prekybai, šalys priklauso viena nuo kitos. Vilniuje vykstančioje aukšto lygio tarptautinėje ekonomikos konferencijoje kalbėta apie pasaulinių vertės kūrimo grandinių skatinamus didelius pokyčius.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Fiskalinės sąjungos idėja būtų prasminga, jei atsakomybės principas vienodai galiotų visiems, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, penktadienį dalyvausiantis Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) posėdyje, kur bus tariamasi dėl naujų priemonių euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti.

Itin sugriežtinti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai jau keičia rinką: kreditų išduodama mažiau, užsidaro smulkiųjų kreditų bendrovės. Kol vieni įsitikinęs, jog griežtesnis reikalavimas padeda kurti skaidrią rinką, kiti tikina, kad taip žmonės priversti skolintis didesnes sumas, kurios juos nuves į bankrotą.

Lietuvos bankui įvedus griežtesnius vartojimo kredito išdavimo reikalavimus, per šių metų pirmąjį pusmetį greitųjų kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį laiką pernai, o klientams paskolinta suma smuko perpus. Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori skolintis mažiau. „Pokyčiai – akivaizdūs.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kalbėdamas apie rizikas Lietuvos finansų rinkoje atskleidė, kiek per metus bankams tenka išleisti dėl vykdomų kibernetinių atakų. Pastarųjų skaičius nuosekliai auga. Pasak V. Vasiliausko kibernetinė aplinka itin svarbus aspektas, nes vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Dėl šios priežasties daugėja ir grėsmių. „Asmenų, kurie bando piktnaudžiauti elektronine erdve ir incidentų skaičius nuolat auga.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas apžvelgęs Lietuvos finansinę sistemą konstatavo, kad Lietuvos finansų sistema turi tvirtą stuburą. Bankai atlaikytų indėlininkų paniką ar staigų skolininkų būklės pablogėjimą. Vis dėlto rizikų finansų sistemai yra, ir pagrindinės jų sietinos su galimu nekilnojamojo turto kainų burbulu Šiaurės šalyse bei besitęsiančiu mažų palūkanų laikotarpiu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas posto galėtų netekti ne dėl to, kad atstovavo ofšorinėms kompanijoms, bet dėl paviešinto centrinio banko Priežiūros tarnybos viršininko Vytauto Valvonio pokalbio, kuriame šis neva reikalauja kyšio, teigia Seimo pirmininkė. „Iš tiesų jeigu tai tik tai ta procedūra (atstovavimas ofšorinėms bendrovėms - BNS), apie kurią kalbėjo banko vadovas ir ji iš tiesų atlikta pagal mūsų įstatymus, tai aš čia nematyčiau problemų.

Lietuvoje pakanka instrumentų kovoti su mokesčių vengimu per ofšorines įmones, sako Lietuvos banko valdovas. Tačiau Vitas Vasiliauskas pasigenda išradingumo ir kompetencijos tais instrumentais naudotis. „Jeigu kalbėti apie mokesčių vengimą pasinaudojant tikslinėmis teritorijomis, mano galva, Lietuvoje teisinėje sistemoje, mokesčių sistemoje pakanka instrumentų tam, kad kovoti su tikslinių teritorijų įmonėmis arba su mokesčių vengimu per tikslines teritorijas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas turės aiškintis Seimui dėl jo galimų ankstesnių ryšių su ofšorine kompanija, susijusia su Rusijos oligarchu Nikolajumi Cvetkovu. Seimo socialdemokratai nori išsiaiškinti, kokią atsakomybę turėtų prisiimti V.Vasiliauskas dėl savo praeities, o „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija svarstys galimybę inicijuoti specialų parlamentinį tyrimą, ar V.Vasiliauskas, atstovaudamas ofšorinei kompanijai, nepažeidė įstatymų. Naujienų portalas 15min.

Centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos bankui (LB) vadovaus dar penkerius metus. Už, kad jis liktų vadovauti centriniam bankui, ketvirtadienį per slaptą balsavimą pasisakė 59 parlamentarai, prieš - 23, susilaikė 17. Trys biuleteniai pripažinti negaliojantys. „Svarbiausias darbas - finansinio stabilumo užtikrinimas. Tikiuosi, kad taip ir bus“, - po balsavimo žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Ministrų kabinetas pritarė fiksuotam bankų paslaugų krepšelio įkainiui, kuris turėtų apriboti jų paslaugų kainas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankininkystės rinkai reikėtų pereiti prie vieno standarto. Anot jo, siūloma krepšelio kaina yra 1,52 euro per mėnesį.

Lietuvos komerciniams bankams ateityje gali tekti kaupti papildomą kapitalą, skirtą rizikoms suvaldyti. Tokią idėją svarsto centrinis šalies bankas. Kapitalo „pagalvė“ būtų reikalinga, jei šalyje kiltų bankų krizė. „2016 metais svarstytume apie sisteminės rizikos kapitalo rezervą, kuris būtų skirtas papildoms rizikoms suvaldyti, jo dydis gali siekti nuo 0 iki 5 procentų. Galvojame per pirmąjį šių metų pusmetį pateikti pasiūlymą, pradėti diskusiją ir tardamiesi su bankų sektoriumi, apsispręsti.

Lietuvos bankų sektorius yra skaidrus ir sveikas, sako centrinio banko vadovas. Vito Vasiliausko teigimu, bankų, kurie keltų įtarimų ar grėsmių, nebeliko. „Šalies bankų sektorius, išgyvenęs skausmingą apsivalymą, šiandien yra skaidrus ir sveikas. Visi bankai nepriekaištingai vykdo reikalavimus, ne tik atitinka, bet ir su saugia atsarga viršija normatyvinius rodiklius.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Renaldas Vaisbrodas tikisi, kad Seime balsuojant dėl Vito Vasiliausko kandidatūros antrai Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijai lems objektyvūs kriterijai, o ne įtempta situacija tarp šalies vadovės ir valdančiosios daugumos. „Tikimės objektyvaus vertinimo, pasiekimų ir patirties, įdirbio, kurį parodė V.Vasiliauskas esamame poste.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Vito Vasiliausko kandidatūrą antrai Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijai, pranešė prezidentūra. V.Vasiliauskas, kurio pirmoji 5 metų kadencija baigiasi balandžio 15 dieną, sako sutikantis antrą kartą vadovauti centriniam bankui.

Lietuvos banko vadovas mano, kad reguliuojama komercinių bankų paslaugų kainodara galėtų padidinti jų klientų skaičių. Pasak Vito Vasiliausko, bazinių bankų paslaugų kaina turėtų siekti dabartinį jų vidurkį - 1,5 euro per mėnesį. „Mes manytumėm, kad iš tikrųjų krepšelis galėtų padėti tolimesnei plėtrai elektroninės erdvės ir padidintų prieinamųmą. Praeitų metų rudenį padarėme tyrimą dėl sąskaitų turėjimo bankuose, ir įdomi tendencija, kad palyginti su 2013 metais, kai 6 proc.

Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ savo klientams Lietuvoje turi taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už jiems taikomą banko maržą, konstatavo Lietuvos bankas. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“. Tačiau Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, o „Nordea Bank“ jau pareiškė, kad juo vadovautis neketina.

Praėjusių metų pabaigoje greitųjų kreditų rinkoje užfiksuoti pirmieji ženklai, leidžiantys teigti, kad ši rinka tampa tvaresnė, taigi ir atsakingesnė, skelbia Lietuvos bankas (LB). Pernai per paskutinį ketvirtį dešimtadaliu sumažėjo vartojimo kredito davėjų suteikiamų naujų vartojimo kreditų skaičius ir suma, lėčiau augo pradelsti mokėjimai. „Akivaizdu, kad greitųjų kreditų rinka pradeda suprasti jau kurį laiką siunčiamą aiškią žinutę – neatsakingas skolinimas nebuvo ir nebus toleruojamas.

Šių metų pradžioje Lietuvos valiuta tapęs euras padarė reikšmingą ekonominį poveikį – reitingų agentūroms padidinus Lietuvos kredito reitingus, sumažėjo palūkanų našta valstybei, gyventojams ir verslui, išnyko išlaidos už litų ir eurų keitimą, atpigo tarptautiniai mokėjimai eurais. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, po euro kai kurie paslaugų teikėjai: maitinimo įstaigos, kirpyklos, remontininkai, kainas apvalino ne pagal matematines, o rinkodaros taisykles.

Pirmadienį Lietuvos bankas į apyvartą išleido pirmąją lietuvišką 2 eurų proginę monetą, kuri skirta lietuvių kalbai. Kaip pranešė Lietuvos bankas, vieno milijono tiražu nukaldintomis lietuviškomis monetomis galima atsiskaityti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose eurą naudojančiose šalyse. „Pirmąja lietuviška progine moneta skelbiame žinią apie ypatingą mūsų kalbą – manoma, kad tai archajiškiausia gyva indoeuropiečių kalba. Ant monetos iškaldintas žodis AČIŪ.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis, atmetus vienkartinių techninių veiksnių įtaką, trečiąjį ketvirtį toliau didėjo ir laikotarpio pabaigoje sudarė 16,6 mlrd. eurų. Bankų sistema dirbo pelningai, tačiau, sumažėjus grynųjų palūkanų ir komisinių pajamoms, pelno uždirbta mažiau. „Daugiau nei pusmetį tolygiai augantis bankų skolinimas tiek įmonėms, tiek gyventojams leidžia manyti, kad šis atsigavimas yra tvarus.

Remdamasis pasiūlytais Mokėjimų įstatymo pakeitimais, Lietuvos bankas sudarė sąrašą su mokėjimo sąskaita susijusių bankų ir kredito unijų būtiniausių paslaugų, kurios būtų teikiamos už reguliuojamą kainą. Kainos apribojimai įsigaliotų Seimui patvirtinus Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Mokėjimo sąskaitų direktyva.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandžio 24–25 dienomis dalyvaus Rygoje vyksiančiame neformaliame ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ES centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai tarsis dėl ES kapitalo rinkų sąjungos kūrimo. Posėdyje taip pat bus tariamasi, kaip paskatinti ekonomikos augimui būtinas struktūrines reformas ir šalinti joms iškylančias kliūtis.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradeda vizitą Vašingtone, ten balandžio 16–18 d. dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai aptars priemones pasaulio ekonomikos atsigavimui paspartinti. „Nors centrinių bankų taikomos skatinamosios pinigų politikos priemonės padėjo įsukti pasaulio ekonomikos atsigavimą, tačiau jis vis dar trapus, o augimas skirtinguose pasaulio regionuose labai netolygus.

 Nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 1-osios komerciniai bankai, Lietuvos paštas, Lietuvos bankas ir kai kurios kredito unijos neatlygintinai pakeitė 2,8 mlrd. vertės grynųjų litų (0,81 mlrd. Eur) ir atliko daugiau kaip 1,2 mln. keitimo operacijų. Keitimą baigus paštui ir kredito unijoms, litus į eurus galima išsikeisti komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke. „Aktyviausias valiutos keitimo etapas baigtas.

Lietuvai sausio 1-ąją įsivedus eurą, bandymų atsiskaityti padirbtais eurų banknotais mažėja, sako Lietuvos banko vadovas „Aš manau, kad tai nėra problema. Tai buvo primoji banga. Jeigu mes pasižiūrėsime statistiškai, tai kiekiai padirbtų eurų neviršija Europos vidurkio. Tiesiog, manau, tai buvo pirmas bandymas pasinaudoti žmonių nepatyrimu. Dabar jau mažėja atvejų“, - ketvirtadienį Valdovų rūmuose pristatęs 50 eurų kolekcinę aukso monetą, žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

Grynųjų eurų Lietuvos rinkoje šiuo metu cirkuliuoja daugiau nei litų, teigia Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas sako, jog siekiama, kad grynųjų kiekis apyvartoje mažėtų. „Apyvarta eurais viršijo apyvartą litais. Iš viso šiai dienai daugiau nei 2,5 mlrd. eurų (grynųjų pinigų - BNS) - daugiau nei 50,4 proc. yra eurai apyvartoje ir šiek tiek daugiau nei 49 proc.

Padaugėjus kalbų apie galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, ką tik į ją įstojusios Lietuvos centrinio banko vadovas tvirtina, kad Graikijos netekimas Lietuvai didelės įtakos neturėtų. „Atvirai pasakius, manau, kad įtaka būtų menka mums kaip Lietuvai, nes mūsų ekonominiai ryšiai su Graikija tikrai nėra išplėtoti“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Žinių radijas   Vertindamas euro įvedimo procesą ir pirmąsias naujosios valiutos cirkuliavimo apyvartoje dienas, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas neįžvelgia didesnių nesklandumų, nors „Lietuvos ryto“ ekonomikos žurnalistas Marius Jokūbaitis mano, kad trikdžių buvo, ir nemažai.

Vertindamas euro įvedimo procesą ir pirmąsias naujosios valiutos cirkuliavimo apyvartoje dienas Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas neįžvelgia didesnių nesklandumų. Planuojama, kad jau šiomis dienomis apyvartoje eurai išstums grynuosius litus, rašo „Verslo žinios“. „Techninis perėjimas prie bendrosios valiutos vyksta palyginti sklandžiai“, – sekmadienį dienraščiui teigė V.Vasiliauskas.

Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas. Pasak V.Vasiliausko, daugiausia litų į eurus iškeista SEB banke.

 Euras Lietuvoje įvestas sklandžiai ir sėkmingai, nepaisant sutrikimų išvakarėse, ketvirtadienį pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Perėjimas prie naujos valiutos įvyko skandžiai ir sėkmingai, nepaisant tam tikrų sutrikimų išvakarėse“, - žurnalistams vidurdienį Vilniuje sakė V.Vasiliauskas. Pasak jo, mokėjimo kortelės ir bankomatai veikia gerai, o visos internetinės bankininkystės paslaugos pilnai veiks penktadienį. „Internetinė bankininkystė pilnai funkcionali bus rytoj.

Lietuvos monetų kalykla jau nukaldino apie pusę visų šiemet planuojamų nukaldinti lietuviškų euro monetų - 97 mln. vienetų. Tai sudaro apie ketvirtadalį visų per dvejus metus numatomų išleisti monetų. Pasak Lietuvos banko vadovo, monetos nugabentos į saugyklas. „Pusė šiais metais numatytų nukaldinti monetų jau yra saugyklose“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Šaliai rengiantis įsivesti eurą, Lietuvos bankui šiame procese tenkančios užduotys vykdomos tiksliai laikantis numatyto darbų grafiko. Svarbiausi apsirūpinimo grynaisiais eurais, pasirengimo litų keitimui, mokėjimo sistemų pertvarkymo darbai atlikti, kiti veiksmai – tiksliai suplanuoti ir vykdomi. „100 dienų – simbolinė riba prieš didįjį „egzaminą“, labai tinkama įvertinti atliktus ir ypač – dar likusius nuveikti darbus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos bankas pasirašė sutartį su Vokietijos centriniu banku Bundesbanku dėl visų nominalų eurų banknotų įsigijimo. Siekiant, kad įvedant eurą būtų patenkintas banknotų poreikis ir užtikrintos reikalingos atsargos, bus atsigabenta 132 milijonai vienetų eurų banknotų, jų svoris – 114 tonų.

Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku ketvirtadienį pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui (toliau – Memorandumas). Juo bankai įsipareigojo intensyviausiu valiutos keitimo laikotarpiu klientus padaliniuose aptarnauti ilgiau, sudaryti palankias sąlygas įnešti grynuosius litus į banko sąskaitą, taip pat taikyti kitas priemones, kad gyventojai ir verslas galėtų kuo sklandžiau pasikeisti pinigus.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vadinamųjų greitųjų kreditų rinkai vėl numatoma naujų reikalavimų. Kiek dar turėtų griežtėti tokių kreditų davimas, kaip keisis jų reklamavimas, ar reikia kokių kitų naujovių, šįkart pavesta spręsti darbo grupei Seime. Kreditų teikėjams jautriausias – palūkanų mažinimas. Esą, jei bus pritarta drastiškam jų apkarpymui, žmonėms neliks galimybės pasiskolinti iki tūkstančio litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius išsamiai nekomentuoja euro įvedimo Lietuvoje plano, tačiau tikina, kad valstybė pasirengusi visiems netikėtumams. „Aš tikrai nenorėčiau per daug komentuoti. Šitas planas yra dėl tam tikrų galimų rizikų priimtas ir buvo labai išsamiai išdiskutuotas kartu su Lietuvos banko pirmininku, dalyvaujant finansų ministrui“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

 Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose 2013 m. pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Bankų suteiktų paskolų portfelis pernai beveik nepakito, turtas ir pelnas paaugo. „Praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausia lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad euro įvedimas Lietuvai yra ilgalaikis ir ne tik piniginis projektas. Pasak jo, tai yra investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks.   „Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP.

Lietuvos banko vadovas pareiškė, kad įvedus eurą, vidutinis atlyginimas Lietuvoje didėtų sparčiau nei infliacija, vadinasi, didėtų reali žmonių perkamoji galia. „Lietuvos banko vertinimu, dėl euro įvedimo teigiamo poveikio šalies ūkiui darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu per metus augtų 0,6 proc. sparčiau nei infliacija. Tai reiškia, kad pajamų augimas pranoktų kainų augimą, o reali gyventojų perkamoji galia didėtų.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikisi, kad eurą įsivedus visoms trims Baltijos valstybėms, tai padidins regiono patrauklumą investuotojams. Tokią mintį V.Vasiliauskas išsakė trečiadienį sveikindamas Latvijos centrinio banko vadovą Ilmarą Rimševičių šalies įžengimo į euro zoną proga. „Priėmimas į euro klubą patvirtina, kad šalis geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Tuo keliu eina ir Lietuva.

Finansinio raštingumo olimpiados aukso medaliai šiais metais atiteko moksleivių komandoms iš Kupiškio, Šiaulių ir Klaipėdos. Varžydamiesi dėl nugalėtojų vardo, 1 - 12 klasių moksleiviai per du mėnesius sukūrė ir pristatė daugiau kaip 200 prekių bei paslaugų, kurios galėtų būti patrauklios Danijoje gyvenantiems bendraamžiams. Įvairaus amžiaus dalyvių nuomone, labiausiai Danijos moksleivius galima sudominti sporto, rūšiavimo, sveikos mitybos, bendravimo skatinimo ir efektyvaus mokymosi projektais.

Lietuvos bankas ateityje bus atsakingas ne už atskirų finansinių institucijų priežiūrą, bet už visos šalies finansų stabilumą. Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko teigimu, bankas imsis galimų problemų prevencijos. Vyriausybė sutinka, kad šalies centrinis bankas būtų paskirtas už makroprudencinės politikos formavimą ir vykdymą - posėdyje trečiadienį ji pritarė tai numatantiems Lietuvos banko įstatymo pakeitimams. Jie bus teikiami svarstyti Seimui.

 Lietuva – Ekonominės ir pinigų sąjungos narė, tik su vieną išlyga – mes neturime euro ir negalime naudotis tam tikrais bendros valiutos privalumais iki atitiksime Mastrichto kriterijus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuojamoje konferencijoje Vilniuje pasakojo Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. „Pirmoji nauda viešiesiems finansams, pasijaustų jau per pirmuosius 6-10 mėnesių.