vitas vasiliauskas

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas savo veiksmais nuteikinėja banko darbuotojus prieš Seimą ir beprasmiškais laiko Seimo bandymus išsiaiškinti 2008 m. ekonominės krizės priežastis. Pats centrinis bankas savo neveikimu esą galėjo leisti bankams nepagrįstai uždirbti iš gyventojams suteiktų paskolų palūkanų. Bent jau taip įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK), valstiečių ir žaliųjų atstovas Stasys Jakeliūnas.

Pagrindinė bankų skolinimo varomoji jėga liko nepakitusi – bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą, šios paskolos sudarė net 80 proc. visų gyventojams teiktų paskolų. Per metus gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. Eur, arba beveik 8 proc. „Bankai noriai atsiliepė į rinkos poreikius – tą ypač akivaizdžiai rodo itin sparti būsto paskolų gyventojams portfelio plėtra“, – komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, jog naujausi Europos Centrinio Banko sprendimas šių metų pabaigoje stabdyti pinigų skatinimo politiką bei kol kas nesvarstyti bazinės palūkanų normos didinimo neigiamai nepaveiks Lietuvos rinkos ir kainų. Vertindamas pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą, LB vadovas teigė, kad ji grįžta į normalias vėžes, todėl apie krizę nekalbama. „Bendras lūkestis ir vertinimas yra, kad pasaulio ūkio augimas lėtėja.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje perkaitimo požymių nėra, tačiau artimiausiu metu jos laukia su palūkanų kilimu susiję iššūkiai, sako Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas mano, jog mažų palūkanų laikas baigiasi, todėl tiek NT pirkėjai, tiek vystytojai, tiek bankai turėtų skaičiuoti riziką. LB vadovas kartoja, jog laikas įvesti NT mokestį. „Kalbėdamas apie iššūkius turiu omenyje palūkanas.

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Ekonomine krizę tiriančio Seimo komiteto apklaustas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, kad bankų neatsakingai „tarsi bandelės“ dalinamos paskolos prisidėjo prie sunkmečio Lietuvoje. Vis tik jis pripažįsta, kad ir Lietuvos bankas turėjo prisiimti daugiau atsakomybės suvaldant situaciją. Parlamentinį tyrimą apie 2009–2010 metų krizę atliekantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė nuo 2011 m. Lietuvos bankui vadovaujantį Vitą Vasiliauską.

Ekonomistai neabejoja, kad krizės kartojasi kas tam tikrą laiką, tačiau jas gali sukelti labai skirtingos priežastys. Lietuvos banko ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo apie tai, kas gali sukelti kitą krizę. „Dabar lyg ir kelia galvą toks pasakojimas, naratyvas: nereikia laukti krizės iš kažko vieno didelio, reikia laukti krizės iš kelių srovelių, kurios susijungusios gali reikšti kažką.

Kriptoturto segmentas toliau auga, o tai reiškia, kad vis dažniau ir plačiau taikomos itin rizikingos finansinės priemonės, galinčios lemti tiek didelius laimėjimus, tiek ir itin reikšmingus nuostolius. Esant tokiai situacijai, būtinas aiškus sektoriaus reglamentavimas, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Europos Sąjungos (ES) didžiuosius komercinius bankus, net jei jie nėra įsikūrę euro zonoje, turėtų prižiūrėti Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su vietos priežiūros institucijomis, tvirtina ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Nors bankininkystės sektoriaus atstovai sumažino citatų kiekį kone penktadaliu, pirmąją vietą šių metų pusmetį komunikacijos dešimtuke vėl susigrąžino bankininkystės atstovas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pernai trumpam užleidęs lyderio poziciją itin aktyviai komunikavusiam Laisvosios rinkos instituto prezidentui Žilvinui Šilėnui. Kitaip nei pernai, pagal pasisakymų kiekį TOP10 dominuoja nebe bankininkai, o kitų sričių ekspertai.

Komerciniai bankai į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas sureaguotų per 3-6 mėnesius, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, jau ir dabar Lietuvoje bankai pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. „Aš manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, aš manau, kad procesas jau po truputį yra prasidėjęs. Palūkanų pokyčiai jau yra“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

  Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.

Individualios veiklos ir samdomų darbuotojų apmokestinimo suvienodinimas būtų neteisingas, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Visiškai sulyginti žmones, kurie patys susikuria sau darbo vietas, patys dirba, su samdomais darbuotojais tikrai būtų ir neteisinga, ir sužlugdytume žmones, kurie šiandien dirba, gauna mažesnes pajamas ir susikuria sau darbo vietas, bet mokesčius sumoka“, – antradienį interviu LRT radijui sakė premjeras.

Mokesčių reformos dar laukia ilgas kelias pro Seimo koridorius, tačiau dabartinis Finansų ministerijos siūlymas akivaizdus – stiprinti viduriniąją klasę. Tiesa, ir daug didesnes nei vidutines pajamas gaunantieji, nemaža sumele pasipildytų piniginę. Iš Finansų ministerijos skaičiavimų matyti, kad per tris metus didžiausią pokytį pajaustų nuo 1100 iki 1500 eurų dabar uždirbantys asmenys, neatskaičius mokesčių. Tuomet gaunama suma „į rankas“ pradeda mažėti, tačiau nuo 2800 eurų ir vėl padidėja.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose Vašingtone.

Premjeras Saulius Skvernelis atmeta Lietuvos banko siūlymą įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį, taip pat skeptiškai vertina centrinio banko raginimą keisti individualios veiklos apmokestinimą. „Didinti mokestinę naštą šiam verslui ir tuo pačiu galimai išstumti žmones iš darbo rinkos mes negalime.

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad tai bus oficiali Lietuvos banko pozicija. Buvo keliamas esminis klausimas, ar siūlomos reformos sprendžia dvi didžiausias problemas: per mažus viešųjų finansų pajėgumus ir nepalankių demografijos prognozių poveikį.

Lietuva pasiekė proveržį finansinių technologijų („fintech“) srityje, jos jau tampa šalies vizitine kortele. Tačiau naujas galimybes lydi ir rizika, teigia valdžios atstovai ir ekspertai. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad Lietuvos finansų rinkos prioritetai turėtų būti mokėjimų rinka, tvarūs finansai, kapitalo rinkų plėtra, „fintech“, finansinis švietimas. Pasak jo, požiūris į Lietuvą, kaip į „fintech“ lyderę, pakito tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų.

 Būsto paskolų palūkanos artimiausiu metu turėtų augti, prognozuoja Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, pernai rekordiškai 10 procentų išaugo paskolos gyventojams. Daugiausiai žmonės ima paskolas būsto įsigijimui.  „Ekonominis ciklas yra pakilime, natūralu. Pajamų augimas, ta pati statistika vidutinio darbo užmokesčio rodo, kad gerokai viršija infliaciją. Natūraliai, tų pajamų yra daugiau.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kritikuoja Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių Juozo Oleko ir Rasos Budbergytės siūlymą taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą asmenims iki 30 metų, perkantiems pirmąjį savo būstą. „Man keista matyti tokią lengvatą, jos projektą. Būtų tikrai baugu, jei tai įgautų pagreitį.

 Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako, kad augant ekonomikai pamažu turėtų didėti ir būsto paskolų palūkanos. „Būsto paskolų palūkanos kol kas yra žemumose, bet palyginti pernai metų sausį su pernai metų gruodžiu, šioks toks pakylėjimas yra įvykęs.

Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams. Tiesa, tai paveiks paskolų kainą.

Lietuvos infliacija šiuo metu nekelia nerimo Europos Centriniam Bankui (ECB), nes kainų augimas yra lengvai paaiškinimas, tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Infliacija yra labai aiškiai paaiškinima. Darbo užmokestis daro įtaką kainoms. Bazės efektas – naftos ir maisto kainos. Galiausiai mūsų grynai nacionalinis aspektas – mokesčiai, vienkartinis veiksnys, kuris padarė Lietuvą čempionais net ir kaimynų atžvilgiu“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

Diskusija dėl pensijų sistemos pertvarkos dar nėra baigta, todėl Lietuvos banko vadovas nelinkęs komentuoti viešoje erdvėje sklandančių pasisakymų. Vitas Vasiliauskas tikina, jog nesilaikoma susitarimo pirmiau galutinai susitarti dėl reformos ir tik po to apie ją pranešti visuomenei. „Buvo sutarimas iš principo, kad bandome prieiti kažkokios bendros nuomonės ir tuo pagrindu paskui dirbame toliau (...) O dabar yra tokie atskiri pasąmonės šūksniai, aš neturiu ką komentuoti.

Progresiniai mokesčiai Lietuvoje nepasiteisintų, nes šalyje per mažai daug uždirbančiųjų, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Jeigu bandytume mažinti mokesčius kitiems ir įvesti progresinius mokesčius, tai įvairūs skaičiavimai rodo, kad eilei metų į priekį būtume užprogramuoti chroniškam kelių šimtų milijonų (eurų - BNS). Nematau, kad tai iš tikrųjų yra sprendimas, tiesiog jis nesuveiktų“, - ketvirtadienį Seime pristatant kitų metų biudžetą sakė V. Šapoka.

Į didžiausios pasaulinės finansų organizacijos – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metinius susitikimus Vašingtone atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas diskusijose su TVF, kitų šalių centrinių bankų vadovais ir finansų ministrais aptars TVF paskelbtas naujausias pasaulio ekonomikos raidos prognozes.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad reikia pripažinti faktus: Lietuvoje viena didžiausių pajamų nelygybių, o penktadalis lietuvių gyvena skurde. Jis nurodo tris sritis, kurias reikia keisti norit išvengti gilėjančių problemų. Tačiau prabyla ir apie naujus mokesčius.

  Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Inovatyvių finansinių priemonių plėtra leistų sustiprinti kapitalo rinkas tuose regionuose, kur jų potencialas nėra pakankamai panaudotas – įskaitant Baltijos šalis bei Vidurio ir Rytų Europos valstybes.

Lietuvoje galima matyti ekonomikos kaitimo požymių, tačiau jie nėra tokie, kokie buvo ekonominio pakilimo laikotarpiu prieš finansų krizę, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Taip, kaitimo požymiai yra, bet negalime lyginti su tuo, kas buvo prieš krizę, nes požymiai kiti. Kreditavimas auga normaliai, išlaidos viešajame sektoriuje valdomos, eksporto rinkos tikrai yra stabilios, euro kurso pokyčiai - jie pagrindinės eksporto rinkos nepaveiks, nes tai yra euro zona.

Šiandien į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. Nukaldintas vienas milijonas tokių monetų yra legali atsiskaitymo priemonė visose euro zonos šalyse. „Proginės apyvartinės monetos – tai mūsų žinia Europai apie tai, ką turime išskirtinio ir unikalaus.

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. Persikėlimas įvyks po keleto metų, rekonstravus ir pertvarkius dabartinį pastatų kompleksą. „Siekiame būti vienu iš efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos regione ir nuolat ieškome įvairių būdų tai pasiekti.

  Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti. „Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius ir Ardo Hanssonas ketina aptarti finansinių technologijų (fintech) plėtrą ir bendradarbiavimą tyrimų srityje.

Lietuvos bankas perspėja apie naują nekilnojamo turto kainų burbulą. Esą gyventojai skolinasi ir perka daugiau būsto, todėl per pora metų gali kilti naujos grėsmės šalies finansiniam stabilumui. Tačiau ekonomistai ragina be reikalo pavojaus neskambinti, esą Lietuva kartą jau pasimokė iš savo klaidų, todėl nerimauti nėra reikalo. „Vidinė rizika tai yra spartus nekilnojamo turto rinkos augimas, kainų augimas versus kreditavimo augimas Lietuvoje.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pasakodamas apie dabartinę Lietuvos situaciją pabrėžia, kad šiuo metu esame ekonominiame augime. Tačiau yra dvi rizikos susijusios su nekilnojamuoju turtu ir viena – kibernetine ataka.

Demografinės tendencijos siunčia liūdną žinią: dirbančiųjų skaičius mažėja, pensinio amžiaus – auga. Nieko nedarant pensijos tik mažės, prognozuoja Lietuvos bankas. Situacijai pakeisti pateikti siūlymai. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad žiūrint dvidešimt metų į priekį, tendencijos labai nepalankios. Šiai dienai 10 dirbančiųjų tenka 3 pensinio amžiaus žmonės. Po trisdešimt metų šis pensinio amžaisu žmonių skaičius padvigubės.

Po 2008 metų krizės bei sprogusio nekilnojamojo turto (NT) burbulo, sparčiai kylančios būsto kainos vėl pradeda kelti nerimą. Žinoma, kad istorija linkusi pasikartoti.

Augančios būsto kainos – ne vien Lietuvoje. Europos šalių centrinių bankų atstovai akylai stebi tendencijas, ar jos neveda prie būsto kainų burbulų. Pasak jų, jau dabar galima imtis prevencinių priemonių užkertant kelią jų pūtimuisi. Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog šalies įmonės turėtų atsargiai vertinti Rusijos ekonomikos atsigavimą. „Mums įdomios ir svarbios TVF ekspertų įžvalgos apie Rusijos ūkio padėtį, nes Lietuvą su šia valstybe vis dar sieja glaudūs ekonominiai santykiai: ji tebėra didžiausia mūsų eksporto rinka.

Rytoj, balandžio 4 d., Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių apyvartoje pasirodys naujosios serijos „Europa“ 50 eurų banknotas. Jis turi inovatyvias apsaugos priemones, todėl jį bus sunkiau padirbti. Gyventojams senų kupiūrų keisti nereikia: toliau galios ir dabartiniai pirmosios serijos banknotai, jie bus pamažu išimami iš apyvartos. „50-ies eurų banknotas yra populiariausias tarp jį naudojančių šalių gyventojų.

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams. Tačiau vienas įdomiausių aspektų – būsto paskolos viršijo prieškrizinį lygį. „2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pristatydamas bankų veiklos rezultatus atskleidė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali įžengti dar vienas užsienio bankas. Be to, Lietuvoje ruošiasi atsirasti ir pirmasis specializuotas bankas.  Vitas Vasiliauskas pasakoja, kad Lietuva yra pristatoma kaip FinTech (finansinėms technologijoms) palanki šalis Ir jis išskirtų tris potencialių naujų žaidėjų kategorijas. „Užsienio subjektai, kurie domisi elektroninių pinigų mokėjimais.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad finansinių paslaugų rinka šiuo metu sparčiai transformuojasi - daugėja alternatyvių paslaugų teikėjų, pamažu didinančių spaudimą komerciniams bankams, kurie taip pat bando plačiau atsiverti naujovėms.

Bankų ir kredito unijų klientai nuo trečiadienio gali užsisakyti būtiniausių paslaugų „krepšelio“ paslaugą, kainuosiančią ne brangiau nei 1,5 euro. Lietuvos banko nustatytą „krepšelio“ kainą centrinis bankas galės peržiūrėti kartą per metus. Gaunantiems socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) „krepšelis“ kainuos 75 centus per mėnesį. „Su pagrindine mokėjimo sąskaita verčiame naują lapą mokėjimų rinkoje. Nebelieka apmokestinimo už kiekvieną krustelėjimą.

Iš visų 19-os euro zonos centrinių bankų vadovų mažiausiai uždirba Lietuvos centrinio banko vadovas. Vito Vasiliausko metinis atlyginimas yra 83 tūkst. eurų ir sudaro tik maždaug penktadalį sumos, kurią per metus uždirba Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario‘us Draghis - jo metinis užmokestis siekia 386 tūkst. eurų. Daugiausiai euro zonoje uždirba Belgijos, kurios ekonomika yra tik aštunta pagal dydį, centrinio banko vadovas Janas Smetsas - maždaug 480 tūkst.

Pridėtinės verstės mokesčio (PVM) surinkimas Lietuvoje kelia nerimą, sako laikinoji finansų ministrė. Rasos Budbergytės teigimu, reikia dar gerokai padirbėti, gerinant mokesčių administravimą. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, PVM planas nevykdomas jau šešerius metus, todėl reikia struktūrinės mokesčių reformos. „Didžiausia problema yra PVM surinkimas“, - pareiškė ji trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Lietuvos bankui nustačius būtiniausių bankų mokėjimo paslaugų krepšelio kainą, centrinio banko vadovas teigia, kad bankai pradžioje neteks dalies pajamų, tačiau ilgainiui jie išloš dėl didesnio klientų skaičiaus. „Trumpuoju laikotarpiu - turiu omenyje metus, dvejus - (neigiamas - BNS) poveikis bus. Bet ilguoju laikotarpiu, aš, manau, visi tik išloš.

Jau nuo kitų metų bankų paslaugų įkainiai taps ribojami. Lietuvos bankas paskelbė, kad nustatyta maksimali paslaugų krepšelio kaina užtikrins, jog lietuviai už bankines paslaugas nemokėtų daugiau nei kiti Šiaurės šalių vartotojai. Tuo tarpu bankai jau praneša apie keičiamą kainodarą.  Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį.