vilius šapoka

Finansų ministerija imasi prognozuoti ekonomikos augimą iki 2020 metų. Anot jų tyrimo, ekonomikos augimas bus stabilus, tačiau neįspūdingas. O didėjanti infliacija reikalauja mažinti išlaidas. Visgi, reikėtų pasidžiaugti pirmą kartą per 25 metus pertekliniu valdžios sektoriaus biudžetu. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad prognozės yra teigiamos, tačiau viską lems išoriniai veiksniai. „Gera žinia, kad ekonomika augs vidutiniškai po 2,5 proc.

Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais, išankstiniais duomenimis, buvo perteklinis, ekonomistas Gitanas Nausėdo perspėja neatsipalaiduoti ir siekti, kad subalansuotas ar perteklinis biudžetas būtų kelerius metus iš eilės. Jo teigimu, tai pirmas kartas per 26 metus, kai šio sektoriaus pajamos viršijo išlaidas. „Norite 50 proc.

Finansų ministras Vilius Šapoka žada, jog rudenį Lietuvoje startuos čekių loterija. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizinį fondą. Laisvosios rinkos instituto (LRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas sako, kad čekių loterija gali turėti nebent labai mažą poveikį šešėlio stabdymui. „Dauguma žmonių, kurie perka iš nelegalių tiekėjų arba legalių, bet kurie neapskaito pajamų, pagrindinė to priežastis yra ta, kad jie nori nusipirkti prekę pigiau.

Fiskalinių čekių loterija startuos rudenį, žada finansų ministras, tačiau Vilius Šapoka nesitiki, kad loterija greitai sumažins šešėlį. Jis taip pat sako, kad pradžioje joje galės dalyvauti tik čekiai, išduodami paslaugų sektoriuje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizinį fondą. „Sprendimas, kad loterija bus organizuojama, jau yra priimtas. Numatyta, kad loterija startuos rudenį“, - BNS patvirtino V.Šapoka.

Šiandien Finansų ministerija pateikė Vyriausybei siūlymus dėl finansinių technologijų (Fintech) pramonės plėtros Lietuvoje. „Siekiame, kad Lietuvos finansų rinka žymiai labiau prisidėtų prie ekonomikos augimo. Viena iš priemonių – sudaryti palankias sąlygas finansinių technologijų plėtrai. Šios srities įmonių kuriamos inovacijos virsta paslaugomis, kurios bus itin svarbios verslo plėtrai ir konkurencingumui.

  Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. „Valstietis“ Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasikeis ūkininkavimo sąlygos. Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.

Siekdama mažinti socialinę atskirtį, Vyriausybė žada taikyti kompleksines priemones. Viena jų – mokesčiai. Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, nors dalį darbuotojo mokesčių perveda darbdavys, dalį pats darbuotojas, bet realiai tai yra mokesčiai darbuotojui. „Tam, kad sistema taptų žymiai skaidresnė, tuos mokesčius sukelsime vienoje vietoje, šalia darbuotojo darbo užmokesčio, kad aiškiai matytųsi, kokia yra darbo vietos kaina“, - sako finansų ministras.

Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui, žada finansų ministras. „Visos lengvatos, įskaitant ir taikomas ūkininkams, bus peržiūrėtos. Per pavasarį bus įvertinta visų lengvatų kaina visuomenei, ar buvo pasiekti tikslai, kokie buvo iškelti (įvedant lengvatas - BNS), ar ne, kurios iš lengvatų yra socialiai teisingos, kurios turi teigiamą poveikį produktyvumo augimui.

Kol Vyriausybė gąsdina lietuvius naujais mokesčiais, politikai ragina susirūpinti senais. Dalis Seimo narių ėmė piktintis ūkininkų lengvatomis. Esą dabar turtingi ūkininkai uždirba šimtus tūkstančių ar net milijonus, o moka daug mažiau mokesčių nei kiti. Lietuvos ūkininkai iš viso gali naudotis 25-iomis mokesčių lengvatomis. Žemdirbiai ir gyvulių augintojai moka mažesnius pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčius.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybei planuojant didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir ieškant, kaip kompensuoti dėl to prarandamas biudžeto pajamas, bus peržiūrimos įvairios mokesčių bei kitos šiuo metu galiojančios lengvatos. Anot ministro, apie naujus mokesčius bus galvojama, tik panaikinus galimybes jų nemokėti. „Dabar mūsų pagrindinis nusiteikimas yra, kad pertvarkant sistemą, turime supaprastinti ir sutvarkyti landas.

Mažiausiai senatvės pensijai kaupiantiems gyventojams ketinama pasiūlyti prisidėti daugiau prie savo pensijos kaupimo arba sugrįžti į „Sodrą“, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Antros pakopos pensijų sistema tikrai netobula, yra vietų, kur efektyvumą reikėtų padidinti. Negali būti kalbų apie naikinimą. Neefektyviausia vieta yra ta, kur gaunamas tik 2 proc. pervedimas, kur pasirinko labai minimaliai. Tie žmonės labai rizikuoja, kad nesukaups reikalingos sumos senatvei.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad staiga nebus įvedami nauji mokesčiai. Tai jis žurnalistams teigė trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptartas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. „Bet kokių naujų mokesčių radimasis ar diskusijos dėl jų gali vykti tiktai iš esmės peržiūrėjus sistemą.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad staiga nebus įvedami nauji mokesčiai. Tai jis žurnalistams teigė trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptartas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. „Bet kokių naujų mokesčių radimasis ar diskusijos dėl jų gali vykti tiktai iš esmės peržiūrėjus sistemą.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė paskolins dar 550,7 mln. eurų, kurie bus skirti pinigų srautų subalansavimui ir ankstesnių paskolų grąžinimui. „Valstybinė paskolų komisija tokio dydžio paskolai pritaria. Šios paskolos palūkanos bus nulinės. Pats tikslas yra pinigų srautų subalansavimas ir skolinių įsipareigojimų padengimas“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Vyriausybės planuose numatyta mokesčių reforma. Vienas iš jos tikslų, kaip atskleidė finansų ministras Vilius Šapoka, mokesčių progresyvumo didinimas. Ekonomistų nuomonė apie progresinius mokesčius išsiskyrė, tačiau visi vieningai tvirtina, kad dabartinė mokesčių sistema – niekam tikusi. Didins mokesčių progresyvumą Finansų ministras teigia, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta mokesčių reforma.

Netrukus bus pristatytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės. Tačiau Finansų ministras Vilius Šapoka sutiko anksčiau atskleisti savo planus. Be kitų užmojų, rengiamasi mokesčių sistemos pertvarkai bei žadama leisti žmonėms dar kartą apsispręsti, kaip kaupti pensiją. - Kokie svarbiausi darbai laukia ministerijos, vykdant Vyriausybės programą? - Yra labai aiškūs keturi prioritetai.

Piktybiškai ar laiku vietinių rinkliavų nemokantiems gyventojams savivaldybės galės skaičiuoti delspinigius – tai įteisinsiantį Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektą parengė ir Vyriausybei pateikė Finansų ministerija. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, savivaldybių gyventojų poreikiai negali būti tenkinami tik sąžiningų mokėtojų sąskaita, todėl vėluojantys ar piktybiškai rinkliavų mokėti nenorintys gyventojai tai daryti bus skatinami griežtesnėmis priemonėmis nei iki šiol.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Pernai lapkritį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2017 metais augs 2,7 procento. EK analitikų teigimu, kitąmet Lietuos ūkio augimas turėtų siekti 2,8 proc. (anksčiau - taip pat 2,8 proc.). „ES lėšomis bendrai finansuojamiems investiciniams projektams sugrįžus į įprastą lygį, tikimasi, kad atsigaus tiek privačios, tiek viešosios investicijos ir skatins ekonomikos augimą 2017 metais.

  Vilniaus savivaldybei keliant sąlygų ir sudarant kliūčių energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ įgyvendinamam Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektui, finansų ministras Vilius Šapoka suabejojo, ar Vilniui tikrai reikia 350 mln. eurų investicijų.

Atėjusi nauja valdžia beveik kiekvieną dieną stebina pasiūlymais keisti nusistovėjusią situaciją. Ne išimtis ir finansų sfera. Naujasis finansų ministras Vilius Šapoka TV3 studijoje atskleidė ne tik tai, kad bus peržiūri įvairūs finansuojami projektai ir mokestinės lengvatos, bet ateis laikas ir naujiems mokesčiams, kurie palies daugelį lietuvių. Artūras Anužis: Yra mokesčių, apie kuriuos nuolat diskutuojama, bet iki šiol nebuvo apsispręsta iki galo.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka pripažįsta, kad nebėra laiko iš esmės patobulinti 2017 metų biudžeto projektą, o pagrindinių mokesčių permainų bus ne anksčiau kaip 2018 metais. V.Šapoka tikisi surasti bendrą kalbą su Europos Komisija dėl naujo socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma, taip pat sieks įgyvendinti „valstiečių“ pažadą kitąmet padidinti pensijas 40 eurų.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui yra ydinga, tačiau šį šildymo sezoną ji dar išliks. „Šitą klausimą svarstysime, kol kas tiesaus atsakymo neturiu. Bet turbūt visi puikiai supranta, kad šios lengvatos pobūdis yra ydingas, nes ja naudojasi ir tie gyventojai, kuriems ta lengvata yra reikalinga, ir tie, kuriems galbūt viduje net gėda ja naudotis“, - interviu BNS teigė V.Šapoka.

Paskirtasis finansų ministras žada griežtinti kovą su šešėliu. Vilius Šapoka ketina inicijuoti didesnes bausmes nemokantiems mokesčių bei skatinti gerai dirbančius pareigūnus. „Kova su šešėliu per didesnę atsakomybę tų žmonių, kurie, tiesiai šviesiai, vagia iš mokesčių mokėtojų“, - trečiadienį liberalų frakcijos susitikime su paskirtaisiais ministrais teigė V.Šapoka.

Į finansų ministrus siūlomas ekonomistas Vilius Šapoka kol kas nesileidžia į detales apie galimą pensijų ir mokesčių reformą ir teigia, kad visus pakeitimus reikia analizuoti bei ieškoti sutarimo tarp Vyriausybės ir Seimo. „Aš manau, kad kalbant apie bet kurias pensijų reformas, tai yra politinio sutarimo klausimas, ir tai yra bendras darbas tiek Vyriausybės, tiek Seimo, ieškant bendro gero rezultato Lietuvai.

Premjeru paskirtas Saulius Skvernelis antradienį patvirtino, kad buvęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka yra kandidatas į finansų ministrus. V.Šapoka sako svarstantis galimybę tapti ministru „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicinėje Vyriausybėje. „Yra kandidatų“, – žurnalistų klausiamas, ar, be V.Šapokos, dar yra kandidatų vadovauti Finansų ministerijai, atsakė S.Skvernelis.

Lietuvos banko valdyba skyrė 100 000 Lt baudą UAB ,,Markets Baltic“ už tai, kad bendrovė teikė investicines paslaugas neturėdama tam reikiamos licencijos. Beveik visi klientai, pasinaudoję įmonės teikiamomis paslaugomis, prarado visas investuotas lėšas.

Šiemet per antrąjį ketvirtį suteiktų vartojimo kreditų suma padidėjo beveik 14 %, o bendras vartojimo kredito portfelis birželio pabaigoje sudarė 1,1 mlrd. Lt.

Kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose pernai padaugėjo beveik 50 tūkst. ir dalyvių skaičius pasiekė 1,12 mln. 2013 m. rekordiškai per pastaruosius aštuonerius metus augo III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto fondai įsitvirtina tarp didžiausių Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų pagal turtą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertintų kliento mokumą, pastarasis nebeturėtų pareigos mokėti ne tik netesybų, bet ir palūkanų, sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Lietuvos bankas, nuo šių metų perėmęs smulkiųjų vartojimo (greitųjų) kreditų priežiūrą, imasi griežtesnių priemonių siekiant pažaboti kreditus teikiančias bendroves. Priemonių imtis paskatino 7 procentai „blogų“ paskolų. Absoliuti didžioji dauguma imančių greituosius kreditus yra jaunimas, prasiskolinusiųjų - taip pat. Įvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus.

Sovietų laikais veikusi finansinė piramidė MMM, dėl kurios griūties milijonai žmonių prarado santaupas, atgimsta Lietuvoje. Sausio viduryje viešose erdvėse liūdnai pagarsėjusios MMM kūrėjai ėmė reklamuoti naują projektą: MMM-2011. Už šios finansinės piramidės slepiasi tas pats veidas – Sergejus Mavrodis. „Ekonomika.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad visų ginčų tarp vartotojų ir finansines paslaugas teikiančių įmonių nagrinėjimą sutelkus vienoje institucijoje, bendras ginčų skaičius turėtų padidėti, bet jų nagrinėjimas bus paprastesnis. Nuo šių metų finansų institucijų klientai, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, o problemos su pačiu paslaugų teikėjų išspręsti nepavyko – gali kreiptis į Lietuvos banką, kuriam įstatymas suteikė teisę nagrinėti vartotojų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais.

Po itin skausmingų finansų rinkoms 2008 metų praėję metai Lietuvos vertybinių popierių rinkai buvo tam tikro atsigavimo metai. Tai antradienį Seime sakė Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkas Vilius Šapoka, pristatęs Vertybinių popierių komisijos 2009 metų veiklos ataskaitą. Pasak pranešėjo, pavyzdžiui, NAZAK OMIK indeksas išaugo 46 proc., apyvarta biržoje padidėjo beveik du kartus, antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė vidutiniškai padidėjo daugiau nei 17 proc.

Pasaulinė finansų krizė ir lėtėjanti Lietuvos ekonomika įkvepia gandų kūrėjus. Vienus gandus diktuoja baimė, kitus - noras manipuliuoti lengvatikiais, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Milda Augustinaitytė. Gandai pražūtingiausi bankininkystės verslui. Prieš penkerius metus dėl jų itin nemalonias pasekmes patyrė SEB bankas, o dabar gandais aplipo ką tik pavadinimą į „Swedbank“ pakeitęs „Hansabankas“. Tik šį kartą gandai platinami rafinuočiau ir kitais kanalais, daugiausia per internetą.